Gali būti, kad šalies komercinius bankus, investicijų valdymo ir draudimo bendroves prižiūrės viena galinga kontrolės institucija. Tokios superžinybos kūrimo idėjai netrūksta ir šalininkų, ir priešininkų.
Seimo valdybos nutarimu darbą pradėjo komisija, kurios tikslas - išsiaiškinti, ar reikia į vieną žinybą sujungti Lietuvos banką, Vertybinių popierių komisiją (VPK) ir Draudimo priežiūros komisiją (DPK), rašo "Lietuvos žinios".
Ar verta kurti vieną galingą kontrolės tarnybą, bendro sutarimo dar nėra. Aiškų norą pakliūti po tokios superžinybos sparneliu deklaruoja tik VPK. Draudimo rinką prižiūrinti DPK linkusi neskubėti, kol kas aiškios nuomonės neturi ir Lietuvos bankas.
Finansų analitikų asociacijos (FAA) prezidentas Mindaugas Vaičiulis sakė, kad komercinius bankus prižiūri Lietuvos bankas, tačiau bankų finansų maklerių tarnybos privalo atsiskaityti ir VPK, o bankų antrinės draudimo bendrovės - ir DPK. Ydinga ekspertas vadina pensijų fondų priežiūrą - dalį fondų stebi VPK, dalį - DPK.
VPK pirmininkė Vilija Nausėdaitė sakė, kad jungtis verčia ne tik vis sudėtingesni finansų produktai, bet ir ne pati geriausia VPK būklė. Jos teigimu, VPK yra vienintelė priežiūros institucija Europos Sąjungoje, visiškai išlaikoma iš valstybės biudžeto. Dėl nepakankamo finansavimo VPK nesugeba išlaikyti geriausių specialistų, kuriuos noriai samdo solidžius atlyginimus galintys pasiūlyti bankai, investicijų valdymo bendrovės.
"Kiekviena šalis pasirenka modelį, koks jai atrodo tinkamiausias. Kol kas dar sunku pasakyti, koks modelis labiausiai tiktų Lietuvai", - sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.
Didelio noro kurti bendrą kontrolės žinybą nerodo ir DPK. "Kol kas problemų nėra, todėl skubotų sprendimų daryti nereikėtų", - kalbėjo DPK pirmininkas Mindaugas Šalčius.
Vienas siūlymų - sujungti tik DPK ir VPK. Kitas - šias dvi komisijas prijungti prie Lietuvos banko. Neatmetama ir dar viena idėja: atskirti nuo Lietuvos banko kredito įstaigų priežiūros padalinį ir sujungti jį su DPK ir VPK.
Visa apimančios finansų rinkų kontrolės institucijos veikia daugelyje aplinkinių šalių, o prabangą išlaikyti kelias tokias organizacijas sau leidžia tik turtingos, senas finansų rinkų tradicijas turinčios Vakarų Europos šalys.