Savivaldybių asociacija pripažįsta, kad regionuose veikusių bankų skyrių uždarymas yra problema vietos gyventojams. Tačiau Lietuvos bankas tikina, kad 2,5 kartus sumažėjęs bankų skyrių tinklas yra pakankamas.
Vyresni yra priversti pažeidinėti sutartis
„Mano mama yra pensininkė, kuri viena gyvena kaime, kitame rajone toliau nuo Vilniaus. Ji neturi vairuotojo pažymėjimo ir, aišku, nevairuoja. Taip pat neturi nei išmanaus telefono, nei internetu naudojasi.
Jei reikia už kažką sumokėti, pavyzdžiui, už elektrą, pati jungiuosi prie mamos interneto banko ir moku už ją, nors žinau, kad šiaip neturėčiau to daryti“, – pripažino pavardės nenorėjusi atskleisti vilnietė Algė ir užsiminė, kad keliskart yra tekę vežti mamą į „Swedbank“ skyrių Prienuose.
Ir ji tokia ne viena. Lietuvoje iš visų 16–74 m. gyventojų internetinės bankininkystės paslaugomis šiemet naudojosi beveik 76 proc. Tačiau 55–64 m. amžiaus grupėje tokių buvo 61 proc., o vyresnių nei 65 m. – vos 39 proc., rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys.
Be to, elektroninės atpažinties priemonėmis, kurios reikalingos prisijungti prie interneto banko, naudojasi beveik 67 proc. visų 16–74 m. amžiaus gyventojų, tačiau tik 47 proc. esančių 55–64 m. grupėje ir vos 26 proc. – 65 m. ir vyresnių.
Taigi bent apie pusė ar daugiau vyresnių žmonių virtualiomis bankų paslaugomis iš viso nesinaudoja.
Jeigu už juos tą daro giminaičiai ar kiti artimi žmonės, tuomet tai daroma pažeidžiant su banku pasirašytą elektroninių paslaugų sutartį. Mat draudžiama atskleisti prisijungimo duomenis kitam asmeniui – net pačiam artimiausiam.
Jei dėl to sąskaitoje sumažės pinigų, bus kaltas tik pats klientas, perdavęs savo duomenis.
Duomenys apie gyventojų amžių ir jų naudojimąsi (arba nesinaudojimą) elektronine bankininkyste patiems bankams yra žinomos.
Tačiau, panašu, kad jiems tai nėra priežastis labiau rūpintis vyresniais klientais. Net uždirbdami rekordinius šimtus milijonų eurų pelno, jie toliau uždarinėja savo skyrius mažesniuose miestuose ir miesteliuose.
Tad jei ir tikrai vis daugiau naudojamasi elektronine bankininkyste, yra paslaugų, kurias galima atlikti tik gyvai – pavyzdžiui, uždaryti numirusio kliento sąskaitą.
Viskas priklauso tik nuo pačių bankų
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja komunikacijai Indrė Vilūnienė pripažįsta, kad regionuose uždaromi bankų skyriai yra problema.
„Tendencija, kad atokesnių savivaldybių ar miestelių gyventojams kartais tampa sudėtinga atlikti banko operacijas, deja, egzistuoja.
Gyventojai skundžiasi ne tik dėl pernelyg nutolusių bankų skyrių, bet ir dėl bankomatų, kuriuos ne visiems, pritrūkusiems grynųjų pinigų, lengva pasiekti“, – sako I. Viliūnienė.
Pasak jos, šias paslaugas teikia komerciniai subjektai – bankai. Tad tik nuo jų priklauso, kaip vykdoma jų veikla, plėtra, paslaugų teikimo vietų paskirstymas, kaip siekiama paslaugų prieinamumo.
„Reguliacinius sprendimus dėl bankų veiklos gali priimti tik Seimas ir anksčiau yra buvę iniciatyvų įstatymu įpareigoti bankus įrengti daugiau bankomatų regionuose“, – komentavo Savivaldybių asociacijos atstovė.
Tačiau, anot jos, po diskusijų Seime šios idėjos buvo atsisakyta.
„2021 m. Lietuvos bankų asociacija su Lietuvos banku pasirašė memorandumą dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo, kuriame bankai įsipareigojo įrengti 100 naujų bankomatų tose vietovėse, kur anksčiau jų nebuvo. Kiek žinome, šis sprendimas vykdomas palaipsniui, bet dar neįgyvendintas“, – priminė I. Viliūnienė.
Į banką turės važiuoti 70 km
„Swedbank“ atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė informavo, kad jos atstovaujamas bankas yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje, kuris išlaiko esą vieną plačiausių – iš viso 45 – padalinių tinklą regionuose.
Tiesa, ji pripažino, kad pernai uždaręs 3 skyrius, šiemet bankas taip pat uždarys dar 3. Vienas iš jų – Prienuose. Tai bus paskutinis iš visų bankų skyrių šiame rajono centre.
„Mes nuolatos atsižvelgiame į klientų elgseną ir poreikius ir pastebime bendrą tendenciją Lietuvoje, taip pat ir Prienuose, kad padalinių paslaugos tampa vis mažiau populiarios, mūsų klientų įpročiai, ypatingai po pandemijos, keičiasi ir jie vis dažniau renkasi nuotoliniu būdu teikiamas paslaugas“, – komentavo D. Taučkėlaitė.
Anot jos, norėdami patekti į artimiausią banko skyrių, prieniečiai galės nuvykti į Kauną. Į abi puses jiems tai bus mažiausiai 70 km ilgio kelionė.
„Matydami besikeičiančius klientų poreikius, prisitaikome prie jų ir atitinkamai stipriname nuotolinio klientų aptarnavimo galimybes“, – tikino banko atstovė.
Ji neatskleidė, kiek darbuotojų bus atleista uždarius skyrių Prienuose, bet patikino, kad čia ir toliau visą parą veiks banko savitarnos erdvė.
Joje klientai esą galės atlikti grynųjų pinigų operacijas, naudotis interneto banko terminalu ir susisiekti su banko konsultantu savitarnos erdvėje esančiu telefonu.
„Siekdami padėti klientams naudotis banko paslaugomis nuotoliniu būdu, esame parengę instrukcijas, kaip paprastai tvarkyti kasdieninius finansinius reikalus nuotoliniu būdu, kurias galima rasti mūsų interneto svetainėje“, – komentavo D. Taučkėlaitė.
Skyrių skaičius sumažėjo 2,5 karto
Komercinių bankų veiklą ir jų ginčus su vartotojais sprendžia Lietuvos bankas (LB). Anksčiau jis skelbė bankų skyrių ir juose esančių darbo vietų statistiką, tačiau dabar to nedaro.
Tiesa, centrinis bankas nurodo, kad tokia statistika angliškai yra skelbiama Europos Centrinio Banko interneto svetainėje.
Ji rodo, kad daugiausia bankų ir kreditų unijų skyrių Lietuvoje buvo 2008 m. – iš viso 973. Pernai jų buvo 2,5 karto mažiau – tik 388. O skaičiuojant vien bankų skyrius – vos 284.
„Tokį mažėjimą iš esmės lėmė kelios priežastys – visų pirma, globali tendencija skaitmenizuoti finansines paslaugas ir perkelti jas į elektroninę erdvę, o taip pat ir COVID-19 pandemija, kurios metu dėl karantino buvo taikomi apribojimai tiesioginiams fiziniams kontaktams“, – aiškino LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus Vaidas Cibas.
Tačiau jis nemano, kad bankų skyrių Lietuvoje trūksta.
„LB sudarytas minėtų skyrių žemėlapis rodo, kad jie per šalies miestus ir miestelius išdėstyti taip, kad užtikrintų paslaugų padengiamumą šalyje. Be to, konkurenciją jiems sudaro kredito unijos, turinčios apie 120 skyrių“, – komentavo departamento direktorius.
Jis pastebi, kad internetine bankininkyste naudojasi didžioji 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų dalis – nors, kaip minėta, Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad tokių yra tik 39 proc. Esą LB užsakyta apklausa rodo, kad tokių gyventojų yra daugiau kaip 81 proc.
„LB mokėjimo paslaugų teikėjams yra ne kartą pateikęs konkrečius pasiūlymus, kaip gerinti vartotojų aptarnavimą, paslaugų prieinamumą“, – tikino V. Cibas.
Jis priminė, kad LB inicijavo projektą, kurį įgyvendinus regionuose buvo pastatyta 100 naujų bankomatų. Dėl to grynųjų pinigų prieinamumas esą buvo pagerintas ketvirčiui milijono Lietuvos gyventojų 40-yje šalies savivaldybių. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 1100 bankomatų.
„Be to, bankai teikia konsultacijas telefonu, taip pat yra organizuojamos ir mobiliosios grupės, kurios atvyksta į regionus ir teikia paslaugas vietoje. Tai vienas iš sprendimų, kurie galėtų gerinti prieigą prie finansinių paslaugų regionuose. Tiesa, LB aktyviai dalyvauja dialoge, kad tokių paslaugų gausėtų ir tikimės, kad pastangos pasiteisins“, – vylėsi direktorius.
