swedbank

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) pirmadienį penkiems Skandinavijos bankams - „Danske Bank“, „Nordea“, SEB, „Svenska Handelsbanken“ ir „Swedbank“ - skyrė vienodas, 495 tūkst. eurų dydžio baudas (iš viso - 2,48 mln. eurų) bei įspėjo juos dėl neapdairumo pažeidžiant Kredito reitingų agentūrų reglamentą (CRAR). Institucija nustatė, kad minėtieji bankai suteikinėjo skolinimosi reitingus, nors ESMA jiems nebuvo suteikusi tokio leidimo.

Komercinis bankas „Swedbank“ nuo rugpjūčio imasi naujovių – Pakruojyje ir Zarasuose esančiuose padaliniuose aptarnaus tik iš anksto trumpuoju telefono numeriu užsiregistravusius klientus. Taip, pasak įmonės, norima išvengti eilių. „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius BNS teigė, kad naujovė pirmiausiai bus pradėta taikyti Pakruojyje ir Zarasuose. „Pastebėjome, kad banko darbuotojai daug efektyviau aptarnauja atvykusius klientus, kai salėje nėra gyvos eilės.

Rugpjūčio 17-19 dienomis vyksiantis muzikos festivalis „Karklė Live Music Beach“ keičiasi ir tampa pirmuoju, į kurį nebūtina vežtis grynųjų pinigų. Renginio partneris „Swedbank“ suteiks visą reikiamą infrastruktūrą, kad savaitgalį būtų galima gyventi muzikos ritmu ir nesirūpinti, ar kišenėje yra pakankamai grynųjų.

Teismas pripažino, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) sprendimas dėl „Swedbank“ vykdytos nesąžiningos komercinės veiklos, kuomet klientai buvo klaidinami dėl palūkanų kainos, buvo pagrįstas.  Tad banko skundas atmestas.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ skolina 19 mln. eurų sostinės Gedimino prospekte vystomam nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ projektui „Live Square“, pranešė bankas. „Eika“ praėjusių metų pabaigoje pradėjo 49 mln. eurų vertės „Live Square“ statybas. Projektą ketinama baigti 2019 metais. Teritorijoje tarp Dainavos, V. Kudirkos gatvių ir Gedimino prospekto planuojama pastatyti apie 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto viešbutį „Hilton Garden Inn“, apie 6,8 tūkst.

Šeštadienio pavakare pastate Lazdijuose kilusį gaisrą galėjo sukelti vaikai, skelbia policija. Apie 16.04 val. buvo gautas pranešimas, kad dega pastato, esančio Lazdijai, priklausančio individualiai įmonei, stogas. Pastate įsikūrusi parduotuvė „Aibė“, taip pat banko „Swedbank“ padalinys. Tuoj po įvykio buvo sulaikyti, įtariama, pastato stogą padegę nepilnamečiai. Jie papasakojo, kad prie pastato žaidė su degtukais. Po apklausos nepilnamečiai perduoti tėvams, nuostoliai nustatomi.

Europa ieško būdų, kaip paskatinti tėčius eiti vaiko priežiūros atostogų. Lietuvai tai ypač aktualu, mat tam ryžtasi tik vienas iš keturių vyrų. Tačiau netrukus situacija gali pasikeisti. Jei bus pritarta naujai direktyvai, vyrai nori to ar ne, privalės mažiausiai du mėnesius prižiūrėti savo mažylius, o to atsisakius vaiko priežiūros atostogos tiesiog sutrumpės. Vilnietis Audrius popietę Vingio parke leidžia su vos prieš savaitę pasaulį išvydusiu sūnumi Bernardu.

Prieš keturis dešimtmečius Bao‘an kaime gyveno 30 tūkstančių pirklių, žvejų ir ryžius auginančių ūkininkų. Jis buvo šiek tiek mažesnis už tuometinę Jonavą Lietuvoje. 1979-ųjų metų pavasarį, kai daugelis iš jūsų, įskaitant mane, dar nebuvo gimę, šis kaimas įgijo miesto statusą ir buvo pavadintas Šenženu. Šiandien jis – ketvirtas didžiausias Kinijos miestas, kuriame gyvena beveik 13 milijonų gyventojų, o jame sukuriamas BVP yra septynis kartus didesnis nei Lietuvos.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), anksčiau atsisakiusi pradėti tyrimą dėl premjero Sauliaus Skvernelio nedeklaruotų žmonos akcijų „Swedbank“, trečiadienį nusprendė tyrimą pradėti. VTEK informavo, kad tyrimas pradėtas žurnalistės pranešimo pagrindu. Jame nurodoma, kad premjeras nedeklaravo duomenų, kad jo sutuoktinė yra banko „Swedbank“ akcininkė.

Populiariaus prekės ženklas Lietuvoje šiais metais - tarptautinio socialinio tinklo „Facebook“, skelbia tokius tyrimus kasmet atliekanti bendrovė „Kantar Emor“. Latvijoje šiemet populiariausias komercinio banko „Swedbank“, o Estijoje - vietos saldumynų gamintojo „Kalev“ prekės ženklas.

Nors dauguma patraukliausių Lietuvoje darbdavių įžengė į kokybinio, o ne kiekybinio augimo laikotarpį, šūsnį naujų darbo vietų ketina pasiūlyti viesulu į dešimtuką įsiveržęs „Booking“, o taip pat ir jau ne pirmus metus šalyje veikiančios kompanijos. „Jei įmonė turi didelę apyvartą, solidų pelną, aktyviai kuria naujas darbo vietas ir net moka nemažus atlyginimus, tai dar nereiškia, kad prieš mus – svajonių darbdavys, – sako specialistų paieškos portalo CVMarket.

„Swedbank“ atlikta Baltijos šalių sostinių būsto rinkos analizė rodo, kad vidutinės būsto kainos Taline praėjusiais metais viršijo prieš dešimtmetį stebėtą lygį ir siekė daugiau kaip 1,7 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Vilniuje vidutinės būsto kainos praėjusių metų pabaigoje siekė 1,5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą ir buvo 9 proc. mažesnės, palyginti su prieš krizę pasiektu kainų piku. Pigiausiu būstu ir toliau išsiskiria Ryga, kur būstas kainuoja apie 30 proc.

„Swedbank“ pristato naujo dizaino interneto banko versiją, kurios vaizdas prisitaiko prie skirtingų dydžių ekranų. Nuo šiol interneto bankas bus suderinamas su visų išmaniųjų įrenginių ekranais – skaičiuojama, kad šiuo metu daugiau nei penktadalis „Swedbank“ Lietuvoje klientų interneto banku naudojasi mobiliuosiuose prietaisuose. „Naujoje interneto banko versijoje vaizdas prisitaiko prie įvairių telefonų ir planšetinių kompiuterių ekranų.

Šiais metais atsiskaitymų rinkoje ruošiami pokyčiai. Iki liepos mėnesio Lietuvos gyventojams bus pristatyta nauja paslauga, kuri leis atsiskaitinėti be grynųjų ir mokėjimo kortelių. Tokią paslaugą teiks ir patys bankai, tik startuos kiek vėliau. Trys didieji šalies mobiliojo ryšio operatoriai susivienijo ir kuria bendrą momentinių mokėjimų produktą – „MoQ“. Vartotojui užteks tik išmaniojo telefono, nereikės nešiotis mokėjimo kortelių, grynųjų.

Pernai vasarą įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, verslas teigia kol kas nejaučiantis pastebimų pokyčių. BNS kalbinti didžiųjų įmonių vadovai sako, kad jų veiklai naujasis įstatymas didesnės įtakos neturėjo, tik reikėjo tinkamai pasiruošti pokyčiams. Profesinių sąjungų atstovas sako, kad esminė problema – kol kas nėra nusistovėjusios įstatymo taikymo praktikos, tad tikimasi, kad įstatymas toliau bus tobulinamas.

Rinkoje pasirodžius naujoms SIM kortelėms bankai turėjo paruošti ir veikiančią mobilaus parašo platformą, tačiau neišvengta nesklandumų. Ne visi naujas SIM korteles įsigiję gyventojai gali pasinaudoti mobiliuoju parašu, nors už jį moka. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Lina. Ji papasakojo, kad dar kovo 20 dieną pasirašė naują sutartį su „Tele 2“. Tuomet paklausta ar nori tęsti mobiliojo parašo paslaugą, ji pasakė taip. „Tuomet nebuvo būtinybės jungtis kažkur, buvau rami.

Lietuvos banko paraginti šalies komerciniai bankai ėmėsi aktyvių veiksmų ir per pusmetį uždarė daugiau nei ketvirtadalį visų nenaudojamų klientų sąskaitų. Jie taip pat patikino, kad klientams, kurių sąskaitos tuščios ir nenaudojamos ilgą laiką, uždaryti jas nieko nekainuos. „Paskatinome bankus imtis ryžtingų veiksmų sprendžiant nenaudojamų sąskaitų klausimą. Tai davė rezultatų – uždaryta kas ketvirta nenaudojama sąskaita.

Šiaurės Europos finansų grupės „Danske Bank“ sprendimas trauktis iš Baltijos šalių, atsisakant iki šiol teiktų privačios bankininkystės ir verslo finansavimo paslaugų, yra apmaudus, tačiau lauktas, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius. „Visų pirma, naujiena yra apmaudi, bet jos pavadinti visiškai netikėta nereikėtų. „Danske Bank“ savo veiklos apimtis mažino nuosekliai, ne taip seniai optimizavo veiklą Baltijos šalyse ir susikoncentravo tik į verslo klientus.

Per pastaruosius dvejus metus Vilniuje gyvenančios keturių asmenų šeimos disponuojamos pajamos išaugo 20 procentų. Tai yra didžiausias augimas, lyginant šeimų pajamas trijose Baltijos šalių sostinėse, parodė „Swedbank“ Finansų instituto atliktas Lietuvos, Latvijos ir Estijos namų ūkių būtinųjų išlaidų tyrimas. Be to, šiuo metu Vilniuje būtinosios šeimos išlaidos yra mažiausios tarp Baltijos valstybių sostinių – jos vidutiniškai sudaro 486 eurus per mėnesį.

Lietuvos bankas atlikęs tyrimą įpareigojo „Swedbank“ atlyginti nuostolius savo klientams, kuriuos netinkamai informavo apie kredito kortelės sutarties keitimo metu padidintą kredito kortelės palūkanų normą. Lietuvos bankas nustatė atvejų, kai klientai, kuriems „Swedbank“ padidino kredito kortelės limitą, nebuvo tinkamai informuoti apie tai, kad keičiant sutarties sąlygas jiems buvo padidintas ne tik kredito limitas, bet ir kredito palūkanų norma. 2016 m. sausio mėn.– 2017 m. gegužės mėn.

Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai. Numatoma, jog balandžio 21, 22 ir 23 dienomis tarp 2:00 ir 7:00 val.

Gyventojams pastebėjus, kad sutriko „Swedbank“ banko veikla, apie trikdžius banko atstovai pranešė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. „Šiuo metu galimi trikdžiai jungiantis prie interneto banko ir išmaniosios programėlės, dedame pastangas kuo greičiau pašalinti nesklandumus“, – rašoma viešai paskelbtoje žinutėje. Kol kas neaišku, kiek laiko truks šie trikdžiai.

Kai kurios jaunos bei daugiavaikės šeimos ir žmonės su negalia šiemet galės gauti 14,95 mln. eurų valstybės kompensuojamų būsto paskolų. Po 5,5 mln. eurų paskolų galės suteikti SEB ir „Swedbank“, 3 mln. eurų – „Luminor“. Likusius 950 tūkst. eurų paskolins 10 kredito unijų visoje šalyje, nurodoma socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme. SEB bankas antradienį pranešė pasirašęs sutartį su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl tokių paskolų.

  Lietuvos bankų asociacija (LBA) tikisi, jog įsigaliojus naujam Europos Sąjungos (ES) asmens duomenų teisinės apsaugos reglamentui, Valstybės duomenų apsaugos inspekcija bus patarėja, o ne baudėja.   „Svarbiausia šioje vietoje, kadangi tai yra iššūkis visiems, kad duomenų apsaugos inspekcija būtų patarėjas, o ne baudų skirstytojas. Premjeras šioje vietoje irgi turi labai aiškią ir gerą poziciją.

Kas taupiau valgo: gyvenantys kaime ar mieste? Ekonomistai sako, esą, vieno atsakymo nėra, bet taupyti maistui geresnes sąlygas, kaip rodo tyrimai, turi kaimiečiai. Taip yra todėl, kad čia žmonių pajamos dažniausiai mažesnės, tad ir eurą prie euro jie deda atsakingiau. O ir taupyti, kaip sako specialistai, gyvenantiems kaime gerokai lengviau nei tiems, kas toli nuo gamtos. Tačiau kaimo gyventojai su tokiomis išvadomis kategoriškai nesutinka, jie mano, kad geriau gyventi mieste.

Vilniuje duris atvėrė moksleivių finansiniam švietimui skirta išmani erdvė – Finansų laboratorija. Centrinėje „Swedbank“ būstinėje Konstitucijos prospekte įrengtoje interaktyvioje ekspozicijoje lankytojai kviečiami susipažinti su pagrindinėmis ekonomikos ir asmeninių finansų valdymo temomis. Tai pirmoji tokio pobūdžio edukacinė erdvė Lietuvoje.

„Swedbank“ išplatino pranešimą apie tai, kad būsto rinkoje sąlygas ima diktuoti pirkėjai. Kaip rašoma išplatintoje informacijoje, pastaruoju metu sumažėjusio būsto rinkos sandorių skaičiaus nereikėtų laikyti pavojaus signalu, priešingai – tai rodo rinkos brandą. Būsto įperkamumas Vilniuje ir Klaipėdoje išlieka arti savo istorinių aukštumų, o dėl praėjusių metų būsto kainų spurto Kaune įperkamumas šiame mieste pastebimai sumažėjo.

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis jau dabar kriptovaliutos temą vadina tikrai nebe egzotiška.

„Swedbank“ pirmasis Lietuvoje pristato naują kaupimo pensijai priemonę, kuri II pensijų pakopos dalyviams nuo kovo 1 d. leis pasirinkti naujus pensijų fondus, paremtus gyvenimo ciklo investavimo strategija. Ši strategija pasižymi tuo, jog gyventojams pagal savo gimimo metus vieną kartą pasirinkus pensijų fondą, jo investicijų strategija laikui bėgant bus dinamiškai keičiama − investavimo rizika palaipsniui mažinama, pritaikant ją kaupiančiojo amžiui.

Lietuvos bankas įspėjo komercinį banką „Swedbank“ dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų ir veiklos trūkumų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje. „Swedbank“ įpareigotas visus nustatytus pažeidimus ir trūkumus pašalinti iki šių metų gegužės 1 dienos, pranešė Lietuvos bankas.

„Swedbank“ išplatino pranešimą, kuriame pristato savo klientams naujovę - mobiliąją piniginę. Kaip rašoma išplatintame pranešime, „Swedbank“ duomenys rodo, jog praėjusiais metais banko klientų elgsenoje įvyko lūžis – išmanieji telefonai įsitvirtino kaip vienas iš pagrindinių įrankių kasdieniniams finansams tvarkyti. Mobilioji piniginė – tai bekontakčiai mobilieji atsiskaitymai, kuriuos galima atlikti telefonu prilietus bekontakčių kortelių skaitytuvą.

„Swedbank“ klientai antradienį galėjo tikrai nudžiugti – vietoje turėtos gauti sumos, juos pasiekė dvigubi pervedimai. Vis dėlto, džiaugsmas ilgai nesitęsė. Sutrikimas jau taisomas. „Swedbank Lietuvoje“ atstovas Saulius Abraškevičius komentuoja, kad gedimai įvyko vakar, vasario 6 dieną. Kaip jis nurodo, dėl techninių trikdžių į kai kurių „Swedbank“ klientų sąskaitas vykdyti mokėjimai buvo įskaityti du kartus. Tačiau tai nereiškia, kad nuo kai kurių lėšos buvo nuskaitytos du kartus.

Nuo kito mėnesio didžiuosiuose bankuose Lietuvoje įsigalioja nauja kainodara. Vienus klientus šie pokyčiai paveiks labiau, kitus mažiau. Neabejotinai labiausiai nepatenkinti bus tie, kurie linkę visas elektronines paslaugas atlikinėti bankų padaliniuose. Savo klientams bankai šią savaitę siuntinėja laiškus, pranešdami, kad „Luminor“ ir „Swedbank“ pokyčiai įsigalios jau nuo vasario 1 dienos, o „SEB“ pokyčiai nuo 2018 m. kovo 13 dienos.

Kilus įtarimui, kad bando pasinaudoti padirbta kupiūra, daugiau nei prieš mėnesį bankomatas „prarijo“ vilniečio kupiūrą, tačiau vyras iki šiol jos neatgavo. Nors vis dar neaišku, ar kupiūra išties padirbta, panašu, kad banko klientas prarastų pinigų neatgaus. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Andžejus Zmejauskas, kuris praėjusių metų gruodį bandydamas įnešti į bankomatą grynuosius pinigus prarado 50 eurų ir iki šiol jų neatgavo.

Naujausi eksporto duomenys rodo, kad Lietuvos prekybiniai ryšiai su Rusija intensyvėja –pernai mūsų šalies eksportas į šią rinką augo net 28 procentais. Kas slypi už šių augimo skaičių ir ko iš prekybinių santykių su Rusija tikėtis ateityje? Praėjusiais metais Lietuva į Rusiją eksportavo prekių už maždaug 3,5 milijardo eurų, ir tai sudarė beveik 15 proc. viso Lietuvos eksporto.

Didžiosios metų šventės kasmet paskatina atsigręžti į tuos, kuriems reikia pagalbos ir globos. Džiugu, kad vieną ar kitą aukojimo būdą pasirinkusių lietuvių kasmet daugėja, o gerus darbus darome jau ne tik per Kalėdas. Statistika rodo, kad kasmet daugėja žmonių, kurie 2 proc. nuo sumokamų mokesčių savanoriškai skiria geros valios projektams. Šiemet tokių gyventojų skaičius viršijo pusę milijono, ir jų skirta suma siekė apie 17 mln. eurų.

Lietuvos gyventojai Kalėdų dovanoms šiemet ketina išleisti kiek daugiau pinigų nei pernai, tačiau jie vis dar nėra linkę joms taupyti iš anksto, rodo banko „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. „Turbūt pagrindinė žinia būtų, kad šventėms ir kalėdinėms dovanoms gyventojai planuoja leisti didesnę savo biudžeto dalį“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė „Swedbank“ Finansų instituto Lietuvoje vadovė Jūratė Cvilikienė.

Jūsų vaikas galės būti inžinieriumi arba biotechnologijų srities mokslininku, o gal sėkmingu IT sistemų architektu. Tačiau mergaitėms įžengti į šias sritis gali būti sunkiau nei berniukams – jų entuziazmą ir talentą gali užgesinti vis dar gajūs stereotipai apie vyriškas ir moteriškas profesijas. Vaikų tėvams tenka iššūkis ne tik patiems atsilaikyti prieš šiuos stereotipus, bet ir nepasimesti technologinio progreso tėkmėje bei naujų profesijų gausoje.

Jei nežinai, koks darbas laukia tavęs Lietuvoje pabaigus studijas užsienyje, turime gerų žinių: šį rudenį „Global Lithuanian Leaders“ organizacijos inicijuota „Talentai Lietuvai“ programa į Lietuvą sugrįžti pradėti karjerą kviečia jau penktąjį kartą. „Talentai Lietuvai“ – tai unikali karjeros pradžios Lietuvoje programa, skirta užsienio universitetų absolventams ir jauniesiems lietuvių profesionalams, kurie dairosi galimybių grįžti.

„Swedbank“ pristato atvirosios bankininkystės (ang. Open Banking) techninės dokumentacijos ir bandomosios aplinkos platformą (ang. Sandbox). Ši platforma ateityje suteiks galimybę trečiosioms šalims, įskaitant finansinių technologijų bendroves, programėlių ir interneto sprendimų kūrėjus, drauge su banku kurti novatoriškus internetinių mokėjimų sprendimus klientams visose „Swedbank“ namų rinkose.

Po ne vieno sukčių bandymo apgauti patiklius žmones prisidengiant pareigūnais, bankų atstovais ir kitais specialistais, regis, lietuviai į viską žiūri kur kas atidžiau. Todėl net techninės ar netyčia įsivėlusios klaidos sukelia nepatiklumo jausmą. Šįkart socialiniame tinkle „Facebook“ savo pastebėjimu pasidalino vilnietis Tomas. Jis įkėlė banko „Swedbank“ apklausos nuotrauką, kurioje prie klausimo apie lytį, galimi variantai prajuokino daugelį komentatorių.

Ne paslaptis, kad Lietuvos kurortų kainos ne tik baigia susilyginti su užsienio šalių, bet kai kur net ir lenkia. Vargu, ar minimalų atlyginimą gaunantys lietuviai išsiverstų, jeigu neegzistuotų pigių kelionių agentūros arba vietinio turizmo galimybės. Ekonomistai įvardino, kokios alternatyvos ir galimybės egzistuoja mažas pajamas turintiems lietuviams, tačiau statistika kelia rimtą susirūpinimą.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, ketinanti teismui skųsti Europos Komisijos (EK) sprendimą skirti jai beveik 28 mln. eurų baudą, per tris mėnesius turi ją sumokėti arba pateikti EK priimtino banko garantiją. Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas teigia, kad geležinkeliams logiškiau būtų rinktis banko garantiją. „Manau, kad garantija yra pigesnis variantas nei sumokėti baudą.

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai. Dabartinė situacija turi gana seną priešistorę, kurios pradžia – šio tūkstantmečio pradžioje įvykdyta rugsėjo 11-osios teroristų ataka JAV.

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti? Elgsenos ekonomika yra gana nauja ekonomikos mokslo šaka, šaknis įleidusi ir klasikinių ekonomikos modelių prielaidas apgriovusi tik antroje XX amžiaus pusėje.

„Swedbank“ ekspertai pastebi, kad pastaraisiais metais smulkios bei vidutinės įmonės vis dažniau renkasi automobilių veiklos nuomą, o su nuoma užsakomos papildomos priežiūros paslaugos tampa darbuotojus motyvuojančia priemone. Pasak „Swedbank“ lizingo skyriaus vadovo Mindaugo Stasionio, svarstant, ką pasirinkti – automobilio lizingą arba veiklos nuomą –verslo įmonės turėtų sau atsakyti į kelis esminius klausimus.

Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio norą keisti fiskalinės drausmės įstatymus, nes jie šalį apsaugo nuo politikų užgaidų išleisti daugiau nei yra surenkama šalies biudžete, o tai gali išpūsti valstybės skolą ir sumažinti šalies ekonomikos stabilumą. SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda BNS kalbėjo, kad fiskalinės drausmės įstatymai padeda užtikrinti stabilumą ir yra naudingi.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba inicijuoja tikslinius tyrimus, kurių metu bus siekiama išsiaiškinti, kaip bankas „Swedbank“, AB, ir kredito unija „Taupkasė“ informuoja savo klientus apie teikiamų finansinių paslaugų pokyčius.

„Swedbank“ perspėja įmones dėl banko vardu siuntinėjamų melagingų el. laiškų, kuriais informuojama apie tariamai atliktą mokėjimą. Tariamo mokėjimo informacija siunčiama prisegtame faile, kuris iš tiesų yra kenkėjiška programa. Bankas perspėja tokių prisegtų failų jokiu būdu neatidarinėti. El. laiškas yra parašytas taip, jog atrodytų, kad jo siuntėjas yra „Swedbank“ ([email protected]). Laiško pavadinimas: Mokėjimo informacija (SWIFT), prisegto failo pavadinimas: SWIFT.