Praėjusiais metais Lietuva į Rusiją eksportavo prekių už maždaug 3,5 milijardo eurų, ir tai sudarė beveik 15 proc. viso Lietuvos eksporto. Rusija išlieka didžiausia Lietuvos eksporto rinka, gerokai lenkdama kitas pirmojo penketuko šalis – Latviją, Lenkiją, Vokietiją ir JAV. Tačiau čia yra svarbių niuansų – didžioji eksporto į Rusiją dalis yra ne Lietuvoje pagamintos ar užaugintos prekės, o reeksportas. Tuo tarpu situacija su eksportu į Vokietiją ar JAV yra kitokia – į šias šalis iš Lietuvos vežamos prekės yra lietuviškos kilmės.
Lietuvos gamintojų ir ūkininkų priklausomybė nuo Rusijos sumažėjo po to, kai 2014 metų vasarą Rusija uždraudė daugelio maisto produktų importą iš ES ir kitų Vakarų valstybių. Iki šio embargo lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė apie 600 mln. eurų per metus, o pernai nesiekė nei pusės šios sumos. Šiuo metu tik 2 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto tenka Rusijos rinkai. Pagal šį rodiklį Rusija nebepatenka tarp 15 didžiausių lietuviškos produkcijos eksporto rinkų.
Tiesa, prekybos apribojimai tyčia ar netyčia buvo ir išlieka šiek tiek skylėti – kai kurios uždraustos lietuviškos prekės vis tiek pasiekia Rusijos rinką. Tai gerai iliustruoja lietuviškų pieno produktų eksporto statistika – iš karto po embargo pritaikymo eksportas į Rusiją krito beveik iki nulio, tačiau eksportas į Baltarusiją išaugo daugiau nei 10 kartų. Tikėtina, kad didelė dalis įvežtų lietuviškų pieno produktų Baltarusijoje suvartoti nebuvo.
Be to, nereikėtų per daug sumenkinti ir reeksporto. Ne visada tai yra tik kažkokių Vakaruose pagamintų prekių pervežimas į Rusijos rinką, iš kurio uždirba tik transporto ir sandėliavimo sektorius. Kai kurios prekės yra perdirbamos, surenkamos iš atskirų detalių, o, pavyzdžiui, Rusijos rinkai skirti bananai gali būti nokinami Lietuvoje esančiose nokinimo kamerose.
Rusija taip pat išlieka pirmoje vietoje tarp šalių, iš kurių Lietuva importuoja daugiausiai prekių. Tiesa, beveik 80 proc. importo iš šios šalies yra nafta ir gamtinės dujos, kurioms Lietuva dabar jau turi ir alternatyvių tiekimo šaltinių. Rusija pirmoje vietoje išlieka ir pagal paslaugų eksportą, tačiau beveik visą jį sudaro tik transporto paslaugos.
Šiek tiek kukliau atrodo investicijų srautai tarp Lietuvos ir Rusijos. Nuo 2014 metų Rusijos investicijos Lietuvoje sumažėjo maždaug dvigubai ir dabar sudaro tik 1,7 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų. Nepaisant Rusijos ekonomikos nuosmukio, sankcijų ir politinio neapibrėžtumo, Lietuvos investicijos Rusijoje pastaraisiais metais šiek tiek augo ir pernai sudarė 4 proc. visų investicijų užsienyje.
Taigi, nepaisant šaltų politinių santykių, Lietuvos ir Rusijos ekonominiai ryšiai išlieka gyvybingi. Prekybiniai santykiai atsigavo ne dėl pokyčių politinėje erdvėje ar sankcijų – čia didelių pokyčių greičiausiai nebus ir artimiausiais metais. Tačiau atsigaunant Rusijos ekonomikai, jos gyventojai nori įsigyti vis daugiau ilgalaikio vartojimo prekių, o įmonės įvairiausių įrengimų. Šias prekes sėkmingai eksportavo ir, tikėtina, toliau eksportuos Lietuva.
Tarptautinės prekybos gravitacijos teorija teigia, kad atstumas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių prekybos intensyvumą tarp šalių. Net jei mums nepatinka mūsų kaimynų vertybės ar elgesys naktį, mes neišvengsime bent kai kurių ekonominių santykių su jais – drauge teks spręsti stogo remonto, laiptinės apšvietimo ar šiukšlių išvežimo klausimus.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
