Pranešime spaudai rašoma, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė ,,Swedbank“ skundą dėl VVTAT priimto nutarimo panaikinimo, kuriuo bendrovei buvo skirta sankcija už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą.
VAAT sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. „Swedbank“ atstovų teigimu, bankas šiuo metu sprendžia dėl tolesnių veiksmų.
„Dėl tolesnių žingsnių sprendimą priimsime artimiausiu metu, išsamiau susipažinę su teismo nutartimi“, – komentare BNS sakė „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Kliento ar banko kaltė?
VVTAT gavo vartotojo skundą, informuojantį, kad „Swedbank“ mokėjimų grafike nurodyta kas mėnesį bankui mokėtina palūkanų suma skyrėsi nuo preliminariuose grafikuose nurodytos sumos. Vartotojo įsitikinimu, bankas, žinodamas apie skirtingus palūkanų apskaičiavimo algoritmus, pateikė klaidingą informaciją ir taip sąmoningai apgavo jį parduodamas būsto kredito refinansavimo paslaugą brangiau nei pasiūlė pradžioje. Vartotojas tvirtino bankui aiškiai nurodęs, kad kreditą pageidauja gauti palankesnėmis sąlygomis, nei siūlo kiti bankai ir mokėjimo grafikas reikalingas apsispręsti, su kokiu banku sudaryti sutartį. Todėl tinkamai neinformuotas apie tai, kad kredito mokėjimo grafikai nėra tikslūs, vartotojas pateiktą informaciją interpretavo kaip tikslią ir tenkinančią jam priimtinas sąlygas.
Tuo tarpu „Swedbank“ teismui tvirtino, kad ginčas su klientu kilo dėl to, kad pastarasis pokalbio telefonu metu neįsidėmėjo, jog pateiktas grafikas yra preliminarus. Anot „Swedbank“, situacija buvo vienkartinė, atsiradusi dėl banko darbuotojos ir kliento nesusikalbėjimo, be to, atsižvelgiant į Lietuvos banko rekomendaciją, vėliau su klientu buvo suderinta ir pakeista kredito sutartus, perskaičiuotos palūkanos ir padengti jo galimai patirti nuostoliai.
Įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes VVTAT tuomet konstatavo, kad „Swedbank“ klaidino vartotojus ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas. Bankas klientui perskaičiavo palūkanas ir padengė kliento patirtus nuostolius.
Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė, jog VVTAT pagrįstai padarė išvadą, kad vartotojui negavus informacijos, jog pateikti grafikai yra preliminarūs, bankas sudarė situaciją, kurioje vidutinis vartotojas galėjo suvokti, kad pateikti grafikai yra tikslūs bei tikėtis sutarties nurodytomis sąlygomis pasirašymo.
Banko teikiamos paslaugos bei jų kaina – veiksnys, turintis didelę įtaką vartotojo ekonominiam elgesiui, todėl verslo subjektas, tokiu būdu darantis įtaką vartotojo ekonominiam elgesiui, privalo preciziškai laikytis profesinio atidumo reikalavimų, nurodoma pranešime spaudai.
„Vartotojai išlieka silpnąja ginčo šalimi, todėl bankas privalėjo suteikti vartotojams visą teisingą ir neklaidinančią informaciją. O „Swedbank“, kaip verslo subjektui ir vienam didžiausių bankų Lietuvoje, keliami didesni profesinio atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Banko veiksmai, kai iškreipiamas vartotojo ekonominis elgesys siūlomo produkto atžvilgiu, nėra toleruotini. Tai yra nesąžininga ir draudžiama komercinė veikla, pažeidžianti vartotojų interesus,“ – teigia teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.
Viceministrė taip pat akcentavo būtinybę stiprinti vartotojų interesų gynimą tiek gaunamų paslaugų, tiek įsigyjamų prekių atžvilgiu. Jau kitą savaitę visuomenei bus pristatytas VVTAT atliktas preliminarus apžvalginis lyginamasis kainų tyrimas, atskleidęs reikšmingus kai kurių populiarių prekių kainų skirtumus Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
