„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis jau dabar kriptovaliutos temą vadina tikrai nebe egzotiška. Jo teigimu, jeigu prieš du metus ne daug dar kas girdėjo apie bitkoiną ar kitas kriptovaliutas, tai praėjusių metų pabaigoje net ir gūdžiam kaime, internetu nesinaudojantys žmonės turėjo progos išgirsti, kad tai buvo 2017-ųjų metų būdas tapti milijonieriumi. Tuo susižavėjęs ir ne vienas lietuvis.
Kodėl milijonierių receptas nesuveikė
Ne vienas ekonomistas ir verslininkas net neslėpė, kad suprasti tikrąją kriptovaliutų esmę, užtruko kur kas ilgiau, nei buvo galima tikėtis. Juolab, retas pripažino tikrai supratęs, todėl ieškojo atsakymų ir paaiškinimų kur tik įmanoma. N. Mačiulis pripažino pats ne kartą sulaukęs klausimų, kodėl kriptovaliutų bumas įvyko 2017-aisiais.
Juolab, kad vien bitkoinas pabrango dvidešimt kartų, o buvo ir kitų kriptovaliutų, kurių pabrangimas buvo skaičiuojamas tūkstančiais kartų. Jis neslėpė nuostabos vis dar tikinčiais kriptovaliutos burbulu ir manančių, kad tai revoliucija.
„Bitkoinų technologija tai sena, jau 10 metų. Kodėl būtent pernai įvyko lūžis ir tiek daug pabrango, ar iš tiesų yra toks didelis vertės kūrimo potencialias, sukuriantis pagrindą brangti net keliolika ar tūkstančiais kartų, atsakymą netiesiogiai pateikė užsienio vadovai man. Man įstrigo ši jų citata: „žmonės visais laikais pirko daiktus, kurie yra nieko verti“.
Ir iš tiesų, kriptovaliutos pabrango dėl vienos priežasties – nes buvo pirkėjų. Ar jie turėjo fundamentalų pagrindą pirkti kriptovaliutas už bet kokias kainas, vargu. Tiesiog atsirado pakankamai daug pirkėjų. Atsirado tam tikras lūžio taškas, kurį kažkas pastebėjo, ir suprato, kad reikia šokti į tą traukinį“, – aiškino ekonomistas.
Jo teigimu, visais laikais, žmonės norėjo dalyvauti kazino, nors ir žinojo, kad tikimybės yra prieš juos, nes žmonės nori spekuliuoti.
„Antras būdas praturtėti, kuris buvo greta kriptovaliutų pirkimo – jų kasimas. Irgi potencialus pajamų šaltinis. Bet, pavyzdžiui, bitkoinų kasime konkurencinį pranašumą turi tie, kurie perka labai pigią elektros energiją, kaip Kinijoje ar Ukrainoje yra tokių vietų. Bei turi daug procesorių, sukūrę fermas.
Tai būtent jie ir gauna tuos apdovanojimus, bitkoinus. O tiems, kurie tiesiog nusipirkę ir į spintas pasidėję procesorius, tikimybė gauti premijas – arti nulio. Kaip laimėjimas loterijoje. Nors reklamuojama, kaip realus būdas užsidirbti, praturtėti. Neva pasistatykite tuos dešimt procesorių, šildykit kambarius, kasite valiutas, skamba patraukliai, kol nesupranti, kas tai yra. Tai nėra būdas gauti pajamas“, – tikino N. Mačiulis.
Jis atskleidė, kad per dieną iš visų kriptovaliutų kasėjų, realiai uždirba vos 10 proc., o 90 proc. turinčių mažesnius kasybinius pajėgumus pajamos lygios nuliui.
Kriptovaliutos – ne valiutos
„Swedbank“ ekonomistas konferencijos dalyviams atskleidė, kodėl krito bitkoinų kasėjų ir pardavėjų pajamos, pasirodo todėl, nes sumažėjo sandorių bitkoinais skaičius.
„Tai nėra būdas praturtėti. Yra toks pavyzdys, kai sakoma, kad kriptovaliutų kasėjas nusipirko prabangų automobilį, tai jis jį nusipirko ne todėl, kad kasa, o dėl to, kad turi pinigų. Dalį pinigų gali skirti automobilio pirkimui, dalį kasimui“, – pajuokavo ekonomistas.
Jis dar kartą priminė, kad pats bitkoinas technologiškai nėra nieko sudėtingo, tačiau neturi omenyje pačios „blockchain“ technologijos. Nes šios technologijos pritaikymo galimybių yra daug ir sėkmingų.
„Pavyzdžiui, Australijos akcijų birža žada pereiti prie tos technologijos ir jos pagalba daryti įrašus. O štai daugeliu atvejų kriptovaliutomis nėra kuriama vertė, kol kas tai tik spekuliacinis instrumentas.
Dėl to dažnai diskutuojama, ar bitkoinas ir kitos kriptovaliutos yra iš vis valiutos, ar tai taupymo priemonė. Tai – ne valiutos. Yra daug priežasčių, dėl ko jomis nėra patogu atsiskaityti. Ką įrodo ir mažas sandorių skaičius. Netgi šiemet jų skaičius sumažėjo, lyginant su praėjusių metų vidurkiu.
Ir didžioji dalis sandorių yra tiesiog spekuliacija, kuomet keičiamasi iš vienos elektroninės piniginės į kitą, o ne todėl, kad bitkoinais kas nors perka bilietus ar picas“, – pasakojo ekonomistas.
Jis priminė vieną įdomesnį ir dar neseniai aptarinėtą įvykį Jungtinėse Amerikos valstijose. Esą, pernai ten buvo organizuota bitkoinų konferencija, kur organizatoriai atsisakė priimti bitkoinus, kaip mokėjimo priemonę.
„Verta priminti, kad vienas bitkoino sandėris pernai kainavo 20-30 dolerių, kai perkant prekę už 100 dolerių sandorį tiek reikėtų mokėti už sandorį, tai yra neadekvatu. Be to, yra ir kitų apribojimų. Maksimalus sandorių skaičius per sekundę yra septyni. Palyginimui „PayPal“ – 115, nors gali vykdyti iki 200.
„Mastercard“ vidutiniškai atlieka apie 5000, nors technologiškai gali vykdyti daugiau nei 50 tūkst. per sekundę, tai skirtumas tarp valiutos ir kriptovaliutos labai aiškus. Todėl bitkoinas kasdieniniam atsiskaitymui yra visiškai netinkamas. Taigi, tai nėra pigus atsiskaitymo būdas", - tikino ekonomistas.
Šiandien bitkoinai – ne revoliucija
Kalbėti apie šios technologijos pritaikymą, tam, kam ji dabar pritaikyta ir vadinti revoliucija – nuodėmė, tikino konferencijos dalyvius N. Mačiulis.
„Dabar pigumas ir efektyvumas. Elektros energijos sąnaudos sandorių tvirtinimui yra milžiniškos ir jos nuolat auga. Mes to negalime vadinti pigia ir efektyvia priemone. Dažniausiai kriptovaliutos yra kasamos vietose, kur elektros energija gaminama kasant iš anglies, todėl labai teršiama aplinka.
Taigi, tai išteklių švaistymas ir aplinkos teršimas. Islandijoje dabar kriptovaliutų kasimui naudojama daugiau elektros energijos daugiau nei visiems kitiems tikslams. Kokią čia revoliuciją sukūrėm?
Kiti mitai. Saugumas. Taip, pati bloko grandinė, tai, kad yra ne vienas tarpininkas, o dalyvauja daug kompiuterių, daug mazgų, kur visi tvirtina tą sandorį, duomenų pakeitimą ar nulaužimą daro labai sudėtingu.
Bet kriptovaliutos pačios savaime ir/ar biržos, per kurias investuojama, nėra nenulaužiamos. Ir štai pastarųjų dviejų metų pavyzdžiai rodo, kad investuotojų patirti nuostoliai per įsilaužimus, prarastos lėšos, siekia milžiniškas sumas“, – pasakojo ekonomistas.
Todėl, jo teigimu, saugumas yra tik santykinis. „Dar vienas argumentas, kurį sako kriptovaliutų turėtojai, vertintojai, tai, kad yra fiksuota pasiūla. Bet fiksuota kriptovaliutos pasiūla turi ir savo trūkumų.
Todėl, kai visų valiutų kainos kyla, tai šiandien už jas pirkęs, jausiesi praradęs pinigų rytoj, nes valiutos vertė bus pakilusi. Todėl su brangstančia valiuta pirkti kasdienio vartojimo prekes yra beprasmiška.
Priminsiu, kad jau dabar yra 1600 skirtingų kriptovaliutų. Man sunku rasti atsakymą, kodėl viena kriptovaliuta ribotos pasiūlos turi kainuoti 10, 20 ar 50 tūkst. dolerių už vienetą, kodėl? Jeigu bet kas iš jūsų per vieną dieną gali sukurti technologiškai adekvačią ir pažangią kriptovaliutą. Vien dėl to, kad pirmoji?“, – retoriškai klausė N. Mačiulis.
Pasak jo, tokios situacijos įprastai vadinamos finansinėmis piramidėmis.
Didžiausio absurdo pavyzdžiai
Ekonomisto teigimu, pastaruoju metu egzistuoja daug pelnymosi iš kitų, atėjusių vėliau į žaidimą, modelių. Kriptovaliutų pirkėjų skaičiaus augimas tai tik patvirtina. Juolab, jis priminė pačius absurdiškiausius pavyzdžius, į ką investavo jau tūkstančiai žmonių.
„Norintys investuoti, gali rinktis net tokius variantus kaip „shitkoinas“ „putinkoinas“, „bananakoinas“ ir t.t. Kažkas juos pirko, investavo milijonus. Vienas dar pavyzdžių buvo dar vienos valiutos kūrėjai, kurie net patys parašė savo apraše, kad nieko nedarys surinkę pinigus, nes nori tik gerai gyventi už juos. Ir jie surinko milijonus.
Šie pavyzdžiai, kai moka žmonės pinigus kitiems, kad šie gerai gyventų, suvoki, kad pirkėjai net neskaito, ką perka. Tai iliustruoja šios rinkos esmę, brandumą“, - sakė N. Mačiulis.
Jis priminė dar vieną dažnai minimą kriptovaliutų naudojimo privalumą – anonimiškumas.
„O tai yra pagrindinė terpė mokesčių vengimui ir nusikaltimų finansavimui, todėl natūralu, kad jau dabar kišasi priežiūros institucijos į veiklą, daug kur uždraudė keityklas, atsiskaitymus. Jokia valstybė nenori susidurti su situacija, kad atlyginimai būtų mokami anonimiškai kriptovaliutumis, iš vienos elektroninės piniginės pervedama į kitą. Kaip tada susirinks mokesčius?
Valstybės negali egzistuoja su tokia sistema, kurioje visiškai įgalinama nemokėti jokių mokesčių. Tai sugriautų mūsų žinomus valstybių pamatus. Ir ta banga pirminių kriptovaliutų siūlymų buvo labai akivaizdi antrą praėjusį pusmetį, mes turėjome ir Lietuvoje pavyzdžių. Jau yra ir vienas Lietuvoje pavyzdys, kurie susirinko pinigus ir uždarė savo kontorą be jokių paaiškinimų ir pasiteisinimų“, - konferencijos dalyviams pasakojo ekonomistas.
Pasak jo, tai yra kaip ir beveik legalu, nes negali pardavėjas sukurti kriptovaliutos už kurią pažadėtų kažkokį turtą ar ateities pinigų srautus. Nes tai keistų visą sistemą.
„Būtent todėl, labi didelė dalis pirminių kriptovaliutų siūlymų yra apgavystė. Bet pirkėjai tiki, kad gali patys atsirinkti. Aš nesakau, kad visur yra apgavystė. Yra ir daug gerų idėjų, kai kurios bus materializuotos ir išliks“, - sakė ekonomistas.
N. Mačiulio teigimu, išliks tik viena kita idėja, nes jau dabar didžioji dalis yra juokingas. O štai „blockchain“ technologijos pritaikymą jis mano, kad pamatysime tikrai, būtent ten kur reikia. Galbūt net pritaikytą kasdieniams atsiskaitymams, o ne spekuliacijoms, kaip dabar.
