swedbank

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 3,803 mlrd. eurų - 7,2 proc. (255 mln. eurų) daugiau nei 2014 metais, kai sumokėta 3,548 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 309,764 mln. eurų. Antroje vietoje buvo tabako gamybos bendrovė „Philip Morris Baltic“, - 188,087 mln.

Atsistatydina Švedijos finansų grupės „Swedbank“ prezidentas ir generalinis direktorius Michaelis Wolfas (Mikaelis Volfas), antradienį paskelbė Švedijos bankas, nustebinęs rinkas.  Paskelbus šią žinią, banko akcijų kursas smuko daugiau kaip 4 procentais. Bankas pranešė, kad valdyba ir M. Wolfas „pasiekė susitarimą“, pagal kurį pastarasis nedelsiant pasitrauks iš pareigų.

Verslininkas Antanas Danys tapo tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ stebėtojų tarybos pirmininku. „AirBnB“, „Uber“ ar „Ebay“ – tik keli sėkmingos veiklos pavyzdžiai, kurie pakeitė per šimtmečius nusistovėjusią tvarką ir leidžia gyventojams įsigyti prekę ar paslaugą be tarpininkų. Taigi atėjo laikas ir žmonių tarpusavio skolinimui, kuris sėkmingai skinasi kelią kai kuriose pasaulio šalyse bei Lietuvoje“, – teigia A. Danys.

Lenkija šiuo metu yra tokia pat pavojinga ir neprognozuojama, kaip Rusija, sako vieno didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ analitikas. Anot Nerijaus Mačiulio, tai gali turėti neigiamos įtakos Lietuvai, nes Lenkija tapo antra didžiausia lietuviškų prekių eksporto rinka. „Deja, Lenkija yra nauja Rusija - lygiai tokia pati neprognozuojama ir beveik taip pat pavojinga dėl dabartinės savo ekonominės ir socialinės politikos.

 Nuo šių metų pradžios sugriežtinus internetinės bankininkystės saugumo reikalavimus, didieji Baltijos šalių bankai ruošia bendrą sprendimą, leisiantį jų klientams saugiai atsiskaityti internete. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas teigia, kad šiuo metu vertinami galimi būsimos programėlės pasiūlymai, o sprendimo tikimasi galbūt šiais metais. „Didieji bankai (SEB, DNB ir „Swedbank“ - BNS) kalba dėl projekto, kuris vadinasi Bankų identifikavimo projektas.

 Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sako kad panika finansų rinkose yra nepagrįsta, pasaulio ekonomika vystosi, yra regioninių problemų Rusijoje ar Brazilijoje, bet tos problemos yra izoliuotos, „Žinių radijui“ sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „TVF dėl pasaulio ekonomikos būklės nepergyvena. Žiūrint į tai, kaip vystėsi finansų rinkos, žaliavų rinkos pirmosiomis šių metų savaitėmis, buvo galima įsivaizduoti blogesnį scenarijų.

 Per tris praėjusių metų ketvirčius šalies finansinių institucijų suteiktos naujos būsto paskolos savo verte (0,74 mlrd. eurų) viršijo per visus 2014 metus išduotų būsto paskolų vertę. Pirminiais Lietuvos banko duomenimis, augantis gyventojų skolinimosi aktyvumas išliko ir baigiantis praėjusiems metams.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, jog po tyrimo dėl tragedijos Kėdainių rajone gali būti išplėstos Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos teisės ir įgaliojimai, tačiau apie naujos institucijos steigimą Vyriausybės vadovas neužsimena. Interviu LRT radijui antradienį paklaustas, kaip vertina prezidentės siūlymą steigti naują instituciją - Vaiko teisių inspekciją, premjeras tiesiogiai neatsakė, tačiau minėjo poreikį stiprinti dabar veikiančios Vaiko teisių apsaugos tarnybos įgaliojimus.

Gerėjančios Lietuvos ekonomikos tendencijos ir augančios gyventojų pajamos leis artėjančias šventes pasitikti gausesnėmis dovanomis. Bankininkai teigia, kad šiais metais didžioji dalis lietuvių šventiniams sveikinimams skirs 30 – 100 eurų, kai tuo tarpu prieš kelis metus planuojama suma buvo kuklesnė – iki 58 eurų. Tam įtakos turi ne tik atsiradusi galimybė labiau palepinti savo artimuosius, tačiau ir psichologinis efektas – dovanoms skirtos sumos eurais apvalinamos į didesnę pusę.

„Tai buvo geriausi laikai, tai buvo blogiausi laikai, tai buvo išminties amžius, tai buvo kvailybės amžius, tai buvo tikėjimo epocha, tai buvo skepticizmo epocha, šviesos, o kartu – ir tamsos metas, tai buvo vilties pavasaris, tai buvo nevilties žiema, mums prieš akis buvo viskas, mums prieš akis nebuvo nieko...“, ‒ rašė Čarlzas Dikensas XIX amžiaus viduryje. Bet galėtų taip rašyti ir apie 2015-uosius. Šie metai atmintyje išliks kaip didelių kontrastų ir pokyčių metai.

Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų filialų paskolų portfelis, atmetus vienkartinių techninių veiksnių įtaką, trečiąjį ketvirtį toliau didėjo ir laikotarpio pabaigoje sudarė 16,6 mlrd. eurų. Bankų sistema dirbo pelningai, tačiau, sumažėjus grynųjų palūkanų ir komisinių pajamoms, pelno uždirbta mažiau. „Daugiau nei pusmetį tolygiai augantis bankų skolinimas tiek įmonėms, tiek gyventojams leidžia manyti, kad šis atsigavimas yra tvarus.

Nuo vieno prie kito – ne toks jau ir ilgas kelias, kaip daugeliui galėtų atrodyti. Tą parodė pastarąjį pusmetį šalyje vykusi „Swedbank“ inicijuota smulkaus verslo palaikymo akcija. Ji tapo besikeičiančių Lietuvos pirkėjų įpročių lakmusu. Iš esmės šios smulkaus verslo palaikymo akcijos rezultatai paneigia nuo seno tiražuojamą mitą, kad esame nuolaidų medžiotojai ir perkame tik ten, kur yra pigiau. O visa kita – neva mums nesvarbu.

Kitąmet įsigaliojantys griežtesni saugumo reikalavimai internetu atliekamiems pervedimams reikš pokyčius banko klientams, kurie naudojasi kodų kortelėmis. Pervedimus, kurių suma viršija 30 eurų, kai kuriais atvejais reikės patvirtinti papildomu saugumo kodu, gautu SMS žinute. Bankas prašys kodų kortelių naudotojų pateikti savo mobilaus telefono numerį, kuriuo klientams bus siunčiami tokie saugumo kodai.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai (OPEC) nusprendus nesilaikyti nustatytų gavybos kvotų, naftos kainos pasaulio rinkose toliau krenta žemyn. Antradienį Azijoje „juodojo aukso“ kainos fiksuotos žemiausios per beveik septynerius metus. Pirmadienį WTI kainos smuko 5,8 proc. iki 37,65 JAV dolerio, o „Brent“ sumažėjo 5,3 proc. iki 40,73 JAV dolerio – žemiausiai nuo 2009 metų vasario.

Bet kas, galintis be didesnių dvejonių atsakyti į šį klausimą, yra arba sukčius, arba nemokša. Finansų ir žaliavų rinkose visada galima įžvelgti, atrodytų, patrauklių galimybių. Tačiau beveik visada veikia ir bazinė investavimo taisyklė – didelė tikėtina finansinė grąža yra susijusi su didele rizika. Išskyrus vieną atvejį. Šiuo metu itin patrauklių investavimo alternatyvų nėra daug.

Po ekonomikos sunkmečio sparčiai atsigaunantis Lietuvos smulkusis verslas įgyja vis didesnį svorį visos šalies ekonomikoje. Skaičiuojama, kad šiuo metu smulkiosios įmonės kartu su vidutinėmis sudaro absoliučią daugumą šalyje veikiančių įmonių. Jos įdarbina 8 iš 10 gyventojų ir sukuria apie 70 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). „Lyginant su kitomis Europos šalimis, smulkusis verslas Lietuvoje atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį šalies ekonomikoje.

„Swedbank“ užsakymu atlikta būsto paskolą turinčių Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad didžioji dauguma gyventojų sprendimą skolintis priima per mėnesį laiko. Apklausa taip pat parodė, kad lyginant su ankstesniais metais, padaugėjo gyventojų, kurie prieš priimdami sprendimą skolintis konsultuojasi su banko finansų specialistais. Taip pat išaugo būsto paskolos gavėjų dalis, teigiančių, kad savo sprendimu jie yra patenkinti ir net turėdami galimybę iš naujo priimti sprendimą nieko nekeistų.

 Remiantis praėjusių metų tyrimų duomenimis, kas trečias lietuvis apsiperka elektroninėse parduotuvėse, dažniausiai – tai 18-45 m. miesto gyventojas, kurio prekių krepšelyje dominuoja kosmetika, kvepalai, drabužiai, bilietai bei knygos.

Ar esate kada nors bandę apskaičiuoti savo žmogiškąjį kapitalą – kiek pinigų, tikėtina, uždirbsite per likusį savo gyvenimą? Tai žinant galima kryptingiau planuoti, kaip žmogiškąjį kapitalą paversti finansiniu, ir kaip pastarąjį tinkamai investuoti, kad būtumėte pakankamai apsirūpinę tada, kai žmogiškasis kapitalas bus beveik išsemtas. Finansinį asmens portfelį sudaro jo finansinis kapitalas ir žmogiškasis kapitalas. Pastarojo vertė nustatoma apskaičiuojant visų būsimų pajamų dabartinę vertę.

Lietuvoje jokio savanoriškai įsigyto draudimo neturi daugiau nei trečdalis gyventojų. Pagrindinė priežastis, kodėl lietuviai nesinaudoja papildoma finansine apsauga, yra pinigų trūkumas. Taip pat dalis gyventojų mano, kad nelaimingų atsitikimų jiems pavyks išvengti, todėl nėra reikalo draustis. Tai rodo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktos gyventojų naudojimosi draudimu apklausos duomenys. Tyrimo duomenimis, beveik pusė (46 proc.

Ne paslaptis, kad Kinija yra viena sparčiausiai augančių valstybių, kurios vyriausybė yra suplanavusi, kad jų ekonomika augs 7 procentais. Viskas būtų gražu, tačiau stojanti Kinijos ekonomika ir sparčiai besitraukiantis eksportas kelia nerimą pasauliui. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad Kinijos nekilnojamo turto rinka yra žemiausiame lygyje nuo šio amžiaus pradžios. Tačiau pabrėžė, kad tikrasis burbulas formuojasi ne nekilnojamo turto rinkoje, o skolų ir paskolų.

Trečiąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sumažėjo iki 8,3 proc. ir buvo net 1,1 procentinio punkto mažesnis nei antrąjį ketvirtį. Neakyla akis galėtų pasidžiaugti, tačiau iš tiesų ši statistika turėtų kelti nerimą. Per šį laikotarpį pirmą kartą per ketverius metus užimtumas Lietuvoje sumažėjo. O nedarbo mažėjimo priežastys yra labai liūdnos – emigracija ir mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Ši tendencija tęsis ir toliau, o išeičių gali likti vis mažiau.

Ar daug pažįstate verslininkų, kurie nenorėtų savo verslo plėtros? Aš, tiesą sakant, nė vieno. Ambicijų augti turi visi, net ir vieno žmogaus mikroįmonės. Tačiau konkrečių veiksmų nutaria imtis sąlyginai nedaug. Kaip rodo neseniai „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos verslo apklausa, verslo plėtrą artimiausiu metu planuoja tik kas antra šalies įmonė.

Premjeras žada išspręsti šešėlinės būsto nuomos rinkos problemą ir išaiškinti nelegaliai pajamas gaunančius bei mokesčių nemokančius asmenis. „Kalbant apie pajamas, kurios generuojamos iš nuomos, pagal galiojančius įstatymus visos jos turi būti apmokestinamos pajamų mokesčiais. Kiek žinau, mokesčių inspekcija tokią informaciją renka.

Lietuvos ekonomika sėkmingai išlaikė išbandymus, susijusius su Rusijos sankcijomis ir jos ekonomikos lėtėjimu – BVP augimas trečiąjį šių metų ketvirtį jau paspartėjo ir dar labiau įsibėgės kitais metais. „Swedbank“ prognozuoja, kad kitais metais BVP augimas sieks 3,3 procento, o daugiausiai įtakos tam turės ir toliau sparčiai augantis gyventojų vartojimas. Tačiau išorinė aplinka išlieka įtempta, ir kai kurie rodikliai signalizuoja apie išsikvepiantį Lietuvos konkurencingumą.

Artimiausiu metu numatoma atnaujinti gyventojų ir metrikacijos paslaugų informacines sistemas. Tikimasi, kad žmonėms bus lengviau įregistruoti dokumentus. „Nuo Naujųjų metų Registrų centras visiškai perima gyventojų registro tvarkymą ir atsižvelgiant į poreikius bei žinant, kokie iššūkiai laukia ateityje, buvo nuspręsta modernizuoti patį registrą, keisti jo struktūrą, kuri įgalintų modernių elektroninių paslaugų kūrimą.

 Šį pavasarį sėkmingai perviliojęs dalį didžiųjų bankų klientų, specializuotas paskolų bankas „Bigbank“ siekia atsiriekti dar didesnę vartojimo paskolų rinkos dalį. Šią savaitę visiems Lietuvoje veikiančių bankų klientams pateikęs 9 proc. palūkanų vartojimo paskoloms pasiūlymą, bankas tikisi metus pabaigti su 7 proc. rinkos dalimi.

Suomija planuoja dabartinę pašalpų sistemą pakeisti besąlyginėmis bazinėmis pajamomis. Jeigu naujasis modelis bus patvirtintas, tai sukels revoliuciją Suomijos socialinės rūpybos sferoje. Anot projekto, kuris bus pristatytas 2016-ųjų lapkritį, kiekvieną mėnesį Suomijos pilietis iš valdžios gaus 800 eurų. Ši suma nebus apmokestinama. Šie pinigai pakeistų visas galiojančias šalyje socialines išmokas.

Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad būti apsidraudusiam yra svarbu, tačiau tokių, kurie naudojasi draudimu, yra gerokai mažiau. 4 iš 10 lietuvių neturi jokio savanoriškai įsigyto draudimo. Tiesa, panašios tendencijos vyrauja ir Latvijoje bei Estijoje.

Šeštadienį, spalio 31-ąją, minėta Pasaulinė taupymo diena skatina aktyviau kalbėti apie lietuvių taupymo įpročius. Nors pastaruosius keletą metų šalies ekonominė aplinka gerėja, o gyventojų pajamos auga, vis dėlto kas penkta šeima Lietuvoje gyvena neturėdama jokių santaupų. Gal visgi dėl vangiai kaupiamo finansinio rezervo kalti ne maži atlyginimai, o mūsų požiūris į taupymą? Jei sutinkate su šia nuomone, kviečiu prisiminti keletą svarbių tvaraus pinigų valdymo taisyklių.

Valdžioje esantys politikai, dažnai yra kaltinami, kad jie veikia populistiškai, nekuria Lietuvos ateities, o tik gyvena nuo rinkimų iki rinkimų. Likus metams iki rinkimų paduodami liaudžiai duonos ir žaidimų, šiltuose postuose jie sėdi ir dešimtmečiai. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis socialiniame tinkle rašo, kad demokratinėse valstybėse tobulą mokesčių sistemą sukurti sudėtinga.

 Lenkijos opozicinei konservatyviajai partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sekmadienį triuškinamai nugalėjus valdančiąją centristinę Piliečių platformą (PO), Lietuvos ir Lenkijos ekonominis bendradarbiavimas neturėtų keistis, teigia ekonomistai. „Aš manau, kad apskritai (Lietuvos ir Lenkijos - BNS) bendradarbiavimas turėtų būti šiek tiek intensyvesnis, taigi ekonomikos srityje taip pat.

Lietuvos komerciniai bankai šia savaitę skaičiavo savo pelnus ir pajamas per devynis šių metų mėnesius. Tada didieji bankai šiais metais negalėjo pasigirti augančiai pelnais. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Statys Kropas tikino, didžiausią įtaką komercinių bankų pelnams turėjo valiutos keitimo operacijų pajamų praradimas ir tarptautinių pavedimų įkainių pokyčiais. „Didieji bankai deklaruoja, kad tai susiję su euro įvedimu ir tarptautiniais pavedimais, kurie buvo labai brangūs.

Statistika rodo, kad kiekvieną mėnesį bankomatuose išsigryninę pinigus pasiimti juos pamiršta iki 60 klientų. Banko specialistai ragina bankomate rastų banknotų neimti ‒ per 15 sekundžių pinigai automatiškai bus įtraukti atgal į bankomatą. Jei pinigai visgi paimami ir nepristatomi į banką, tai prilyginama vagystei.

Buvęs bankininkas, vadybininkas ir verslininkas Arūnas Šikšta traukiasi iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos. „Sprendimą žinau, esu su juo kalbėjęs. Jis kol kas formaliai neįvykęs, bet, matyt, artimiausiu metu įvyks. Asmeninės aplinkybės jo šiuo metu nelabai leidžia šias pareigas eiti. Bet šiaip mes esame labai dėkingi už tai, kokių per pusmetį jis padėjo padaryti darbų, ir Ekonomikos komitete“, - BNS patvirtino Liberalų frakcijos seniūnas Vilniaus taryboje Vincas Jurgutis.

Lietuvoje darbo pajamų apmokestinimas – vienas tarp didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau Seimo nariams ribų nėra. Socialdemokratai nelaužo savo tradicijų, ir kaip prieš kiekvienus rinkimus Seime bando prastumti progresinių mokesčių idėją. Seimo narys Algirdas Sysas siūlo tris - 15, 25 ir 40 proc. - gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus. Pajamoms, kurios per metus nesiektų 14 tūkst. eurų parlamentaras siūlo taikyti 15 proc. mokesčio tarifą, nuo 14 tūkst. iki 36 tūkst. eurų - 25 proc.

Vienas Lietuvos bankininkystės lyderių bankas „Swedbank“ šiemet per devynis mėnesius uždirbo 59 mln. eurų grynojo pelno - 30 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Tam didžiausios įtakos turėjo mažėjusios pajamos ir didėjusios išlaidos atidėjiniams. „Veiklos rezultatai atspindi finansinio sektoriaus aplinką ‒ jiems įtakos turėjo vis dar rekordinėse žemumose esančios palūkanų normos ir smarkiai susitraukusios pajamos iš tarptautinių pavedimų ir valiutos keitimo operacijų.

Lietuvoje augant tinklinių parduotuvių skaičiui, smulkusis verslas išlieka svarbiu vietos ekonomikos varikliu – ypač šalies regionuose. „Swedbank“ atliktos apklausos duomenimis, pas smulkiuosius vietos gamintojus ir prekybininkus nuolat, tai yra bent kartą per savaitę, apsiperka dauguma mažesniuose miestuose gyvenančių žmonių. Didmiesčiuose, priešingai nei regionuose, daugelis pas smulkiuosius apsiperka gerokai rečiau.

2017-ųjų vasarą, kol bus rekonstruojamas Vilniaus oro uosto kilimo takas, daugelis skrydžių bus vykdoma per Kauną. Prognozuojama, kad per 35 dienas Kauno oro uostas priims daugiau nei 360 tūkst. papildomų keleivių. Rekonstrukcijos darbai Vilniaus oro uoste vyks nuo liepos 14 iki rugpjūčio 18 dienos. Šiuo laikotarpiu daugelis Vilniaus oro uosto skrydžių bus vykdomi per Kauną. „Pagal dabartinius duomenis turistų srautai Kaune nėra dideli.

Sparčiai stiprėjanti šalies ekonomika, išaugęs gyventojų socialinis mobilumas ir žiniasklaidos plačiai išreklamuotos verslo naujokų sėkmės istorijos sukūrė tai, ko nepavyko pasiekti tikslinėmis skatinimo priemonėmis. Tai yra, suteikė stiprų impulsą verslumo Lietuvoje proveržiui. 33 kasdien – tiek naujų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių buvo sukuriama Lietuvoje pernai metais.

 Lietuva prarado Europos Sąjungos rinkos dalį, kurią buvo išsikovojusi iki 2013-ųjų metų. Tiesa, pirmąjį šių metų pusmetį investicijų augimas šalyje buvo spartus, tačiau jis gali būti nepakankamas norint šią rinkos dalį vėl padidinti. Nors šiuo metu įmonės ne tik turi daug priežasčių ir realių galimybių investicijoms didinti, visgi „Swedbank“ ekonomistai mato nemažai neapibrėžtumo dėl tolimesnio investicijų augimo.

Nors pinigai nėra pats svarbiausias dalykas gyvenime, daugelis, ko gero, neatsisakytų galimybės savo kišenę kas mėnesį papildyti keliomis papildomomis eurų kupiūromis. Ypač jei šios pajamos nereikalauja ilgų viršvalandžių biure. Papildomo uždarbio potencialas slypi ir daugumoje daiktų, kuriuos mes turime, tačiau ne visuomet naudojame, ir netgi mūsų pomėgiuose. Racionaliai įvertinę galimybes jais dalintis, galime savo finansus papildyti apčiuopiama suma ar bent jau sumažinti savo išlaidas.

 Vienas Lietuvos bankų lyderių „Swedbank“ siekia, kad gamybą nutraukusiai ir milijoninės paskolos negrąžinančiai keraminių plytelių gamintojai „Dvarčionių keramika“ būtų iškelta bankroto byla. Bankas prašymą dar liepos mėnesį pateikė Vilniaus apygardos teismui, tačiau jo nagrinėjimas sustabdytas, teismui jau antrą kartą iškėlus įmonės restruktūrizavimo bylą. Bankas pastarąjį teismo sprendimą apskundė.

Ką ir kaip kalbėti darbo susitikimo metu ir ko jokiu būdu nesakyti? Kaip išsisukti nuo suktų klausimų ir ką atsakyti, jei darbdavys rimtu veidu paklaus „ką pasiimtumėte į negyvenamą salą ir kodėl“? Dažnai ruošiantis darbo pokalbiui apgalvojame šimtus smulkmenų ir surepetuojame dešimtis atsakymų, tikėdami, kad toks pasiruošimas padės sublizgėti kandidatų minioje. Visgi vienas pagrindinių raktų į sėkmę atrankos pokalbyje yra nuoširdumas ‒ tai galioja ir kandidatui, ir darbdaviui.

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ pristatė investuotojų lūkesčius šiam politiniam sezonui. Svarbiausias jų – naujo socialinio modelio priėmimas. „Pasenęs, nelankstus darbo santykių reglamentavimas yra vienas didžiausių Lietuvos investicinio klimato trūkumų.

Galima pasidžiaugti, kad Lietuva pasaulio konkurencingumo indekse iš 41-os palypėjo į 36-ą vietą, tačiau pagal mokesčių poveikį skatinimui dirbti mes užimame 123 vietą iš 140 pasaulio valstybių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užregistravo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame pateiktos numatomos kitų metų „Sodros“ pajamos ir išlaidos. Prognozuojama, kad einamųjų metų pajamos bus 95,5 mln. Eur mažesnės nei einamųjų metų išlaidos, tačiau einamųjų metų rezultatas, lyginant su ankstesniais metais, pagerės 48 procentais.

Kiekvienais metais iš Lietuvos emigruoja tūkstančiai lietuvių, kurie ieško geresnio gyvenimo svetur. Šiuo metu nebegalime pasigirti, kad mūsų yra trys milijonai, tačiau mūsų dideliu valstybinis aparatas pritaikytas net ne trims milijonams gyventojų, o keturiems.

Kaip pigiai pasiskolinti? Tokį klausimą, dirbant smulkiojo verslo finansavimo srityje, tenka girdėti dažnai. Universalų receptą atrasti būtų sunku, tačiau įmonėms patarčiau pirmiausia atlikti finansavimo priemonių rinkos analizę, ir į susitikimą su potencialiu kreditoriumi nusinešti ne tik idėją, bet ir konkrečius atsakymus ‒ kam panaudosite skolintas lėšas ir kaip jas planuojate grąžinti. Tuomet galėsite tikėtis gauti reikalingą kreditavimą ir suderėti dar palankesnes skolinimosi sąlygas.