swedbank

Susimainyti žiedais ir gyventi santuokoje yra vis mažiau madinga. Lietuvoje ir toliau klesti skyrybos, subyra du penktadaliai santuokų, o ir prie altoriaus jaunos poros neskuba, vis ilgiau gyvena susimetusios. Psichologai ir ekonomistai aiškina, kad santuoka šiais laikais nėra būtinybė, tačiau priduria, kad visiškai išsižadėti įsipareigojimų – rizikinga. Pernai sausio – lapkričio mėnesiais iš viso Lietuvoje registruota 18560 santuokų ir 7735 ištuokos.

2019-ieji Lietuvos gyventojams atnešė ne tik brangesnę elektrą ir dujas, bet ir kai kurias bankų paslaugas. Liūdniausia žinia laukia mėgstančių grynuosius ir tų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito bankų skyriuose. Už visa tai jiems jau greitai reikės susimokėti daugiau. Bankas „Luminor“ paskelbė, kad nauji įkainiai jo klientų laukia nuo 2019 m. vasario 1 d. Įvairūs atsiskaitymai, pavyzdžiui už komunalines paslaugas, šio banko padaliniuose pabrangs nuo 3 iki 5 eurų.

Nuo praėjusios didelės ekonominės krizės praėjo 10 metų ir pastaraisiais mėnesiais visi jau sujudo, kad pasibaigus ekonominiam ciklui turėtų prasidėti kita krizė. Artėjant naujiems, 2019 metams, kyla vis daugiau diskusijų dėl to, kokie bus nauji metai ekonomikoje. „Swedbank“ ekonomistas Baltijos šalims Nerijus Mačiulis sako, kad kitais metais tikėtis krizės galima, bet nereikia.

Įsibėgėjus kalėdinei prekybai, „Swedbank“ saugumo specialistai perspėja apie suaktyvėjusius netikrus užsienio interneto prekybininkus. Sukčiai internete ir socialiniuose tinkluose siūlo įsigyti žinomų prekės ženklų produktų kelis ar net keliolika kartų mažesne kaina. Susivilioję tokiais pasiūlymais, šalies gyventojai rizikuoja prarasti pinigus ir sukčiams suteikti savo kortelės duomenis.

Gruodžio pabaigoje prasidėjus didžiosioms metų šventėms tarpbankiniai pavedimai sustos 5-ioms dienoms ir vėliau dar 2-iems. Tai reiškia, kad pavedimais tarp skirtingų bankų reikėtų pasirūpinti iš anksto. Kaip ir ankstesniais metais, gruodžio 22-26 dienomis pavedimai tarp bankų nevyks dėl to, kad po savaitgalio rikiuojasi iškart keletas šventinių dienų. Gruodžio 27-28 dienomis pavedimai vyks, tačiau gruodžio 29-30 dienas pavedimai taip pat nevyks.

Lietuva geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, o nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti atsakymas į neefektyviai išnaudojamus tuščius būstus. Pastebima ir tai, kad Lietuvoje dar nėra aktyviai išplitusi tendencija, kad į pensiją išėję žmonės savo būstus parduotų ir persikraustytų į mažesnius, kai vakaruose tai yra gana populiaru.

Jau savaitę aptarinėjama Stasio Jakeliūno išsakyta mintis apie Lietuvos poreikį parduoti vieną iš Švedijos bankų kitos šalies (galbūt esančios euro zonos nare) operatoriui. Atmetus šią mintį komentuojančių asmenų pareigas ir autoritetus, apžvelkime šią idėją bei argumentus. O taip pat – kokius interesus turi patys pasisakantys šia tema. Šį klausimą praverstų padalinti į dvi dalis. Pirma – ar Seimas yra diskusijų vieta bei kur yra šių diskusijų ribos.

Telefoniniai Lietuvos sukčiai pinigus jau bando vilioti pasitelkdami naujas schemas. Viena nuo sukčių vos nenukentėjusi moteris savo patirtį išklojo socialiniame tinkle „Facebook“. Pasirodo, piktadariai suklaidinti bandė net apsimesdami „Swedbank“. „Na, ką, aplankė sukčiai. Skambutis iš numerio 37061193661. „Policijos tyrėjas“ Edvinas Mažeika labai rūpinosi mano banko sąskaitos saugumu.

Neatsiejama Kalėdų dalis yra dovanos, kurių šventinę naktį tradiciškai laukiame po kalėdine eglute. Tačiau kiekvienais metais daugėja žmonių, kurie daiktus mieliau keistų į įspūdžius ir patirtis. „Swedbank“ Finansų instituto tyrimas parodė, kad beveik penktadalis (18 proc.) Lietuvos gyventojų šv. Kalėdų proga norėtų dovanų gauti kelionę arba kelionėms skirtų nuolaidų kuponų. Ne mažiau laukiama dovana yra ir kuponai masažui, SPA malonumams ir bilietai į įvairius renginius, rašoma pranešime.

SEB bankui nuo kitų metų vasario ketinant nebeapmokestinti grynųjų pinigų išėmimo bet kurioje pasaulio šalyje, kiti šalies bankai tokios naujovės kol kas nežada. „Šiuo metu „Swedbank“ klientai nemokamai pinigus gali išsigryninti šio banko bankomatuose Lietuvoje, Latvijoje, Švedijoje ir Estijoje, o norint tai atlikti kitose šalyse, taikomi standartiniai tarifai, kaip ir kituose bankuose“, - BNS teigė „Swedbank“ atstovas spaudai Salius Abraškevičius.

Vietoje išsvajotų auskarų ir sutaupytų kelių šimtų eurų – savaitė be mokėjimo kortelės ir baimė prarasti 50 eurų. Tokioje situacijoje atsidūrė įspūdingomis papuošalų nuolaidomis internete susiviliojusi vilnietė Silvija. Banko atstovai teigia, kad šios merginos likimo kas savaitę sulaukia nemažai gyventojų, o tokiose situacijose pranešti apie įtartiną pirkinį reikia nedelsiant.

Seimo narys Stasys Jakeliūnas trečiadienį iš Seimo tribūnos pareiškė, kad vienas iš švediško kapitalo bankų, „Swedbank“ arba „SEB“, turėtų būti parduotas. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tokiuose politiko pasisakymuose nemato logiško pagrindimo. „Švedijos bankų koncentracija yra per didelė ir kelia tam tikrą grėsmę. Tai jau dešimtmečio ar penkiolikos metų senumo informacija, kaip aiškėja iš tam tikrų pokalbių“, – sakė S. Jakeliūnas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno pareiškimas, kad vienas iš dviejų Lietuvoje veikiančių švediškų bankų – SEB arba „Swedbank“ – turėtų būti parduotas, nieko nereiškia, sako „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. „Jakeliūno pareiškimas nieko nereiškia. Net Seimo pirmininkui taip pasakius, nieko nereiškia, nes ne šitie žmonės priiminėja sprendimus bankų srityje“, – BNS teigė R. Karbauskis. „Tai pareiškimas žmogaus, kuris mano taip“, – pridūrė frakcijos vadovas.

Vieno iš Lietuvos bankų pardavimas konkurencijos rinkoje nepadidintų, teigia Lietuvos banko (LB) vadovas. „Vien pasikeitus savininkui, bankų skaičius išliktų nepakitęs, todėl finansinių paslaugų rinkoje nei koncentracijos, nei konkurencijos lygis niekaip nepasikeistų“, – BNS sakė LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, komentuodamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno pareiškimą, kad vienas iš dviejų šalyje veikiančių švediškų bankų – SEB arba „Swedbank“ – ilgainiu...

Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse yra per didelė Švedijos kapitalo bankų koncentracija, todėl vienas iš dviejų šalyje veikiančių švediškų bankų – SEB arba „Swedbank“ – turėtų būti parduotas, sako 2009 metų ekonominės krizės priežastis analizuojančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas.

Banko SEB paskelbtą sprendimą jau kitąmet klientams siūlyti nemokamą pinigų išėmimą iš bankomatų visame pasaulyje fintech startuolio „Revolut“ atstovas vadina žaidimu žodžiais. Esą nors Lietuvos komerciniai bankai po truputį ir atsisako bankomatų mokesčio, bet tai, kad už valiutų konvertavimą mokėti reikia ir toliau, nutyli. Vis dėlto, pačių bankų atstovai atšauna, jog apie papildomą mokestį klientai tikrai informuojami.

Lietuvių uždarbis per metus išaugo beveik septintadaliu – vidutiniškai 111 eurais – tokius skaičius skelbia „Sodra“. Tiesa toli gražu ne visi šalies gyventojai pajuto kišenių papilnėjimą. Net ir minimalią algą, kuri per metus paaugo keliomis dešimtimis eurų, gaunantys darbuotojai sako gerėjančio gyvenimo nejaučiantys. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Maurcas sako kainas palyginęs dabar ir prieš metus.

Jei Vyriausybė ir Seimas pritars, maisto kuponai būtų dalinami visiems gyventojams ir kiekvienam jų suteiks 6 eurų nuolaidą per mėnesį – anot Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), tai bus paskata gyventojams apsipirkti kiek pigiau, o žemdirbiams – parduoti daugiau produkcijos. Tuo metu ekspertai sako, kad didžioji dalis žmonių šia sistema net nesinaudos ir konkurencinės padėties ji nepakeis.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog Lietuvos ekonomika per artimiausius dvejus metus augs mažiau nei prognozuojama. „Manau, kad tikimybė, kad per ateinančius dvejus metus ekonomikos augimas bus lėtesnis negu dabar yra konsensusas, tikrai yra didelė“, – antradienį Kaune vykusioje Žinių radijo konferencijoje sakė N. Mačiulis. „Aš statyčiau ant to, kad ekonomikos augimas nesieks, kiek dabar yra prognozuojama 2019-2020 metams.

Lengvu ir greitu uždarbiu socialiniuose tinkluose susivilioję šalies gyventojai gali patekti į apgavikų spąstus, perspėja „Swedbank“ saugumo ekspertai. Pastaruoju metu socialinio tinklo „Facebook“ grupėse pradėjo plisti skelbimai, siūlantys 30 eurų ar didesnį atlygį žmonėms, kurie leis laikinai pasinaudoti asmenine banko sąskaita. Tą darantys šalies gyventojai rizikuoja ne tik patirti nuostolių, bet ir sulaukti įtarimų dėl dalyvavimo neteisėtoje veikloje, rašoma pranešime spaudai.

Jau greitai Lietuvos gyventojai turės mažiau būdų prisijungti prie savo internetinės bankininkystės paskyros. Apie daugeliui klientų įprastų kodų kortelių atsisakymą jau prakalbo net keli šalyje veikiantys bankai. Ekspertai teigia esą naujovė išeis į naudą bei užtikrins didesnį vartotojų duomenų saugumą. Pokyčiai palies pusę milijono žmonių „Swedbank“ klientai su kodų kortelėmis jau nuo gruodžio 3 d. negalės prisijungti prie banko išmaniosios programėlės.

Automobilių gamintojai kasmet pasiūlo rinktis iš vis platesnio naujų automobilių spektro, kuriame – ne tik naujo segmento modeliai, bet ir naujos variklių technologijos. Be dyzelinio ir benzininio variklio, klientai vis dažniau gali pasirinkti ir modelį su hibridine sistema, rašoma pranešime spaudai. „Šiandien ekologiškumui teikiama vis daugiau reikšmės, o iš automobilių gamintojų reikalaujama, kad jų gaminami modeliai atitiktų vis griežtesnes anglies dvideginio emisijas.

Vieno didžiausių Lietuvoje bankų „Swedbank“ klientai nuo šiol gali atlikti momentinius mokėjimus – jų siunčiami pinigai per kelias akimirkas pasieks sąskaitas kituose šalies bankuose ar finansų įstaigose, pirmadienį pranešė bankas. „Didžioji dalis „Swedbank“ klientų jau iki šiol galėjo naudotis mokėjimais, kurie įvykdomi nedelsiant – apie 85 proc. visų pavedimų yra atliekami banko viduje.

Pastarieji du dešimtmečiai Lietuvos prekybos rinkai buvo aukso amžius, tačiau ateitis nedžiugina, nes ilgėjant žmonių amžiui ir santykinai mažėjant pensijoms, kainų problema gali dar paaštrėti, sako „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė. Pasak Lauros Galdikienės, nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES) mažmeninės prekybos apyvarta realiomis kainomis išaugo daugiau nei 60 procentų. „Panašiai augo ir visos namų ūkių vartojimo išlaidos.

Prieš dešimtmetį šalies bankai nenuspėjo verslo ir skolų turinčių žmonių reakcijos į išorinius krizės veiksnius, sako 2004–2008 metais „Swedbank“ vadovavęs Giedrius Dusevičius, dabar vadovaujantis bendrovės „Klaipėdos nafta“ valdybai. Pasak jo, prieš dešimtmetį niekas nesitikėjo, kad po didelio augimo pajamos galėtų kristi tiek pat smarkiai – maždaug trečdaliu.

Nuo 2010 metų rugsėjo „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu dirbantis Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad nauja krizė Lietuvoje gali prasidėti dėl išorinio šoko. „Kaip ir visos praėjusios krizės Lietuvoje, taip ir kita, greičiausiai, prasidės dėl išorinio šoko“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris analizuoja prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybes, tvirtino N. Mačiulis. Jis kol kas neįžvelgia didelių šalies ekonomikos ir finansų vidaus problemų, kurios galėtų sukelti krizę.

2009 metų ekonominės krizės priežastis analizuojantis Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklaus vieno didžiausių komercinių bankų „Swedbank“ darbuotojus. Parlamentarai apklaus daugiau negu 8 metus „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu dirbantį Nerijų Mačiulį. Kaip BNS sakė komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas, su juo bus aptarta, kokios, jo nuomone, priežastys sukėlė krizę, ir bankų elgesį po krizės bei Lietuvos banko vaidmenį tuo laikotarpiu.

Vyriausybei planuojant mažiau pasiturintiems žmonėms dalinti kuponus maisto produktams ir taip skatinti šeimos ar ūkininkų prekybos verslą, ekspertai abejoja tokios naujovės nauda. Jie sutaria, kad nauja sistema sukurtų papildomą biurokratinę naštą. Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas sako, kad kuponai yra atgyvenę ir problemos neišspręs, o Vyriausybė turėtų koncentruotis į žmonių pajamų didinimą.

Į Lietuvą grįžta maisto talonai arba kuponai. Valstybė kuria naują, maisto kuponų, vadinamųjų „vaučerių“ sistemą. Jei šis planas būtų įgyvendintas – lietuviai galėtų su nuolaida pirkti talonus, už kuriuos mažose parduotuvėse būtų galima įsigyti būtiniausių maisto produktų. Ekonomistai sako, kad tai kainų nesumažins ir mažiausias pajamas uždirbantiems gyventojams nepadės.

 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) spręs, ar kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson nepažeidė įstatymų nedeklaravusi akcijų ir investicijų Švedijoje. VTEK tyrimą atliko įvertinusi dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiamą informaciją. Komisija nurodo tyrusi aplinkybes, jog ministrė galbūt nenurodė turinti įmonės akcijų, taip pat nedeklaravo 3 tūkst. eurų sumą viršijančio sandorio.

Latvijoje svarstoma trumpinti darbo laiką 8 valandomis. Tv3.lt pašnekovai mano, kad nors dauguma darbuotojų mūsų šalyje palankiai sutiktų tokią iniciatyvą, tačiau bėda ta, kad mūsų šalies ekonomika kol kas tam nepajėgi. Siūlymo Latvijoje autorius Agris Cirulis mano, kad sumažinus darbo trukmę žmonės galėtų daugiau laiko skirti laiko sau ir savo šeimoms, darbe būtų labiau motyvuoti, o toks sprendimas teigiamai atsilieptų šalies ekonomikai. Pavyzdžiui, sumažintų nedarbą.

Lietuvoje kils ekonominė krizė, tačiau kol kas sunku pasakyti, kas ją sukels ir kada tiksliai ji prasidės. Visgi, Lietuvai yra ir gerų žinių. „Klausimas, ar bus krizė, yra labai lengvas, nes atsakymas yra labai lengvas: krizė tikrai bus. Lietuvos ekonomika yra labai cikliška, labai atvira ir labai priklausoma nuo pasaulinių išorinių tendencijų.

Jeigu nuspręsite bankomate išsiimti didelę pinigų sumą, nenustebkite, jei sulauksite klausimų iš banko, kur išleidote pinigus ar net be perspėjimo bus užblokuota jūsų sąskaita. Bankai tai vadina prevencija nuo pinigų plovimo, o klientus ginančios organizacijos – priekabiavimu prie žmonių. Priemonės be logikos? Žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimai apie tai, kad iš bankomato išsiėmus didelę grynųjų pinigų sumą, bankas ima reikalauti paaiškinimo, kur išleidžiami pinigai.

Net trys šalyje veikiantys bankai, „Swedbank“, „SEB“ ir „Šiaulių bankas“ paskutinįjį spalio savaitgalį atliks savų informacinių sistemų atnaujinimo darbus. Klientai perspėjami, kad gali kilti problemų jungiantis prie internetinės bankininkystės ir išsiimant grynuosius pinigus iš bankomatų.  „Šiaulių banko“ klientai perspėjami, kad dėl šių darbų nuo spalio 27 d. 2 val. ryto iki spalio 29 d. 8 valandos ryto neveiks banko internetu sistema „SB linija“ ir banko mobilioji programėlė.

Vienas didžiausių komercinių bankų Lietuvoje „Swedbank“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 88,735 mln. eurų grynojo pelno – 4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jis buvo 85,457 mln. eurų. „Per tris šių metų ketvirčius stebėjome stabilų gyventojų finansavimo paklausos augimą, ypač paskolų būstui srityje. Verslo finansavimo srityje taip pat jaučiame išaugusį įmonių poreikį verslo paskoloms ir lizingo finansavimui.

Lietuvos kriptovaliutų rinkoje atliktų didelių operacijų bendra apyvarta nuo 2017-ųjų pradžios siekė apie 660 mln. eurų, jas atliko 542 fiziniai ir juridiniai asmenys, teigia strateginę šio sektoriaus analizę atliekanti Finansų nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Klientų, atlikusių pinigines operacijas su kriptovaliutomis – jų pirkimą, pardavimą arba keitimą į kitas kriptovaliutas, turėjo SEB, „Swedbank“, „Luminor“, „Danske Bank“ ir „Citadele“ bankai, taip pat bendrovės „Pervesk“ ir „Mister tango...

Valstybės subsidijuojamas paskolas pirmajam būstui regionuose jaunoms šeimoms pradžioje teiks du bankai – SEB ir „Swedbank“. Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė BNS teigė, kad ministerija sutartis su bankais pasirašė rugsėjį. Pasak E. Samoškaitės, vėliau paskolų teikėjų ratą numatoma plėsti, įtraukiant ir kitus komercinius bankus bei kredito unijas. Šiemet šioms subsidijoms numatyta 4 mln. eurų, o parama galės pasinaudoti daugiau nei 200 jaunų šeimų.

Ekonomistų vertinimu, didžiųjų šalies miestų būsto rinkoje pastaruoju metu vyravo skirtingos nuotaikos. Sostinėje Vilniuje po ypač aktyvaus pavasario būsto rinka grįžo į nuosaikaus augimo kelią, Klaipėdoje įsivyravo štilis, tuo metu Kaune rinka tryško optimizmu. „Vilniuje ir Klaipėdoje atslūgus kainų augimui, gyventojų galimybės įpirkti būstą šiuose miestuose išaugo.

Vienas didžiausių šalies bankų „Swedbank“ antradienį pasiūlė klientams galimybę už prekes ir paslaugas atsiskaityti telefonu. Tai jau galima padaryti visose prekybos ir paslaugų vietose, kur veikia tam skirti terminalai. Banko klientai jau kurį laiką gali atsiskaityti ir bekontaktėmis kortelėmis.

2016 metų pabaigoje bankas „Swedbank“ pirmasis Lietuvoje pristatė naują atsiskaitymų technologiją – bekontaktes mokėjimų korteles. Atsiskaitant už mažiau nei 25 eurų sumą, tokią kortelę pakanka tik priglausti prie kortelių skaitytuvo, neįvedant PIN kodo. AB „Swedbank“ atstovo spaudai Sauliaus Abraškevičiaus teigimu, tokie greitesni atsiskaitymai prekybos vietose padeda mažinti eiles, o prekybininkams leidžia padidinti klientų srautų pralaidumą.

Vyriausybei planuojant imtis priemonių mažinti maisto kainas ir suvaržyti didžiųjų prekybos tinklų dominavimą, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad kainos Lietuvoje yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje (ES). „Kryžiaus žygiai“ prieš aukštas kainas ir infliaciją – prieš tai, ko nėra. Nes infliacijos nėra, 2 proc. infliacija yra labai sveika, esant tokiam atlyginimų augimui.

Švedijos bendrovės Lietuvoje yra investavusios daugiausia, tačiau potencialo pritraukti dar daugiau bendrovių Lietuva turi su kaupu, teigia rugsėjo 11–12 dienomis Stokholme ir Geteborge besilankantis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Vizito metu jis susitinka su stambių Švedijos įmonių vadovais ir pristato jiems šalies investicinę aplinką.

Du Lietuvos komerciniai bankai – SEB ir „Swedbank“ – kuria bendrą momentinių mokėjimų apdorojimo sistemą ir ketina dalį naujovių pristatyti jau šiemet, rašo „Verslo žinios“. Tuo metu „Luminor“ kol kas dar nežino konkrečios datos, kada bus pasiūlyti momentiniai mokėjimai. „Šiuo metu vyksta intensyvios derybos tarp bankų, kad būtų sukurta mobiliųjų mokėjimų infrastruktūra, kuri leistų atlikti mokėjimus žinant tiktai gavėjo telefono numerį.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį paskelbė, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis nepažeidė įstatymo, kai nedeklaravo žmonos turimų akcijų banke „Swedbank“. VTEK nutarė, kad šiame banke dirbančios premjero sutuoktinės akcijas reikėtų traktuoti kaip algos dalį, o ne kaip dalyvavimą juridiniame asmenyje. „Komisija nusprendė nutraukti tyrimą“, – BNS sakė VTEK atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vertins, ar premjeras Saulius Skvernelis tinkamai laikėsi reikalavimų deklaruoti privačius interesus. VTEK tyrimą atliko žurnalistės atsiųsto pranešimo pagrindu, jog S. Skvernelis nedeklaravo duomenų, kad jo sutuoktinė yra „Swedbank“ akcininkė. Taip pat aiškintasi, ar valstybės politikas savo privačių interesų deklaracijoje tinkamai nurodė juridinius asmenis, kurių veikloje per pastaruosius trejus metus dalyvavo jo sutuoktinė.

Premjerui Sauliui Skverneliui prakalbus apie numatomus sprendimus ir diskusijas su verslininkais bei socialiniais partneriais, kaip neleisti smarkaus maisto ir paslaugų kainų augimo, ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad valstybė neturi galimybių reguliuoti kainas. Banko „Swedbank“ vyriausias ekonomistas N. Mačiulis mano, kad vienintelė konkreti priemonė, kuria galėtų tiesiogiai pasinaudoti Vyriausybė, yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas.

Tūkstančius dalyvių žadantis pritraukti vasaros festivalis „Karklė Live Music Beach“ gali tapti idealia vieta smulkiajam verslui pristatyti savo produktus ir paslaugas. Jame įsikurs speciali prekybos zona „Hipių turgelis“, kuriame bus galima rasti unikalių ir nestandartinių prekių. Tokias verslumo iniciatyvas skatinantis festivalio parneris „Swedbank“ pastebi, kad pradedantieji verslininkai ne visada išnaudoja tokias progas pristatyti save bei savo produktus.

Zarasuose ir Pakruojyje startavo nauja „Swedbank“ klientų aptarnavimo tvarka. Nuo šiol norėdami pasinaudoti banko paslaugomis, tiek zarasiškiai, tiek pakruojiškiai vizitui privalės užsiregistruoti iš anksto. Tiesa, tokie pokyčiai nerimą kelia ne tik miestų gyventojams, o klientų teises ginanti asociacija tvirtina, esą tai peržengia padorumo ribas.