Tą darantys šalies gyventojai rizikuoja ne tik patirti nuostolių, bet ir sulaukti įtarimų dėl dalyvavimo neteisėtoje veikloje, rašoma pranešime spaudai.
„Gavome pranešimų iš nukentėjusių gyventojų, kad jie, susivilioję per populiariausią šalyje socialinį tinklą „Facebook“ siūlomu uždarbiu, leido svetimiems žmonėms naudotis savo sąskaita arba sutiko vykdyti operacijas, kurias jiems nurodė sukčiai. Dažniausių jų būdavo prašoma pervesti jų sąskaitą pasiekusius neaiškios kilmės pinigus į kitas sąskaitas arba tuos pinigus išgryninti. Pasitaikė atvejų, kai žmonės nusikaltėliams patikėjo savo prisijungimo prie e. bankininkystės duomenis ir galiausiai patyrė dar didesnių nuostolių“, – sako „Swedbank“ informacijos saugos vadovas Tomas Beinaravičius.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, ieškodami žmonių, galinčių suteikti prieigą prie asmeninės banko paskyros, sukčiai dažniau taikosi į jaunesnio amžiaus gyventojus, ypač merginas. Joms susidomėjus pasiūlymu, sukčiai parašo žinutę, kurioje gali paprašyti įvairių papildomų dalykų ar pažadėti dar didesnę pinigų sumą. Galiausiai žadėti pinigai taip ir nepasiekia žmogaus, o jo banko sąskaitoje vykęs pinigų judėjimas gali atkreipti banko saugumo ekspertų ir policijos pareigūnų dėmesį.
„Tokiais atvejais sukčiai nori pasinaudoti kitų žmonių banko sąskaitomis tam, kad galėtų lengviau gauti pinigus, įgytus atlikus kitas neteisėtas veikas. Pavyzdžiui, į nieko nenutuokiančio žmogaus sąskaitą gali patekti pinigai, kurie buvo išvilioti telefoninio sukčiavimo būdu ar į internetą patalpinus netikrus parduodamų daiktų ar būsto nuomos skelbimus“, − sukčių veiksmus komentuoja T. Beinaravičius.
Pasak jo, savo sąskaitos duomenis ar prisijungimo prie interneto banko slaptažodžius patikėjęs vartotojas gali pats to nežinodamas tapti nusikaltimo bendrininku. Apskritai, nemalonumų norintys išvengti šalies gyventojai turėtų vengti bet kokių pasiūlymų tapti finansiniu tarpininku, ypač kai tokių pasiūlymų sulaukia socialiniuose tinkluose iš nepažįstamų asmenų.
„Swedbank“ saugumo eksperto teigimu, savo banko sąskaitas žmonės turėtų vertinti kaip asmeninę namų erdvę, į kurią internete sutiktų nepažįstamųjų niekas nenorėtų įsileisti.
„Jei žmogus suprato, kad visgi užkibo ant sukčių jauko, jis nedelsdamas turi kreiptis į banko darbuotojus, kurie patars, kokių veiksmų reikėtų imtis. Jeigu per kliento sąskaitą kiti asmenys vykdė pavedimus, apie tai jis turi pranešti ir policijai“, − pabrėžia „Swedbank“ informacijos saugos vadovas.
