„Panašiai augo ir visos namų ūkių vartojimo išlaidos. Tai reiškia, kad šiandien žmonės gali sau leisti gerokai daugiau nei prieš įstojant į ES“, – Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencijoje Vilniuje trečiadienį sakė L. Galdikienė.
Anot jos, pagrindinės spartaus vartojimo augimo priežastys – išaugęs šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) bei realios gyventojų pajamos.
„BVP, tenkantis vienam gyventojui, sudaro beveik 80 proc. ES vidurkio. 2004 metais jis buvo buvo mažiau nei 50 procentų. Galime įsivaizduoti, kokį didžiulį progresą šalis padarė per visus tuos metus“– sakė L. Galdikienė.
Ekonomistės teigimu, nuo 2008 metų antrojo ketvirčio darbo užmokestis šalyje išaugo daugiau nei 40 proc. L. Galdikienės žodžiais, tai lėmė ir beveik 70 proc. didėjusi minimali alga ir beveik 19 proc. – reali gyventojų perkamoji galia.
Gyventojai maisto prekėms išleidžia vis mažesnę dalį pajamų
Pasak L. Galdikienės, augant ekonomikai, keitėsi ir gyventojų išlaidų struktūra. Anot jos, 2000-aisiais 40 proc. visų išlaidų teko maistui ir alkoholiui, o šiandien tam skiriama mažiau nei 30 procentų.
„Tikėtina, kad ir toliau, turtingėjant visuomenei, išleidžiama maistui dalis bus mažesnė, arba gerokai lėtės, nei paslaugų vartojimas“,– teigė L. Galdikienė.
Pasak jos, pajamų, tenkančių maisto produktams, dalies mažėjimas yra normalus procesas, nes augant pajamoms, žmogus negali suvartoti daugiau maisto.
Anot jos, šiuo metu maisto pardavimai, nors ir auga, nėra pasiekę 2008 metų lygio. Tuo metu ne maisto prekių pardavimas yra 22 proc. didesnis nei 2008 metų pradžioje. Pasak L. Galdikienės, ypač sparčiai augo tekstilės, rūbų, avalynės pardavimai.
Ateityje pajamų augimas turėtų sulėtėti
Ekonomistės teigimu, prognozuojama, kad gyventojų pajamos ir toliau augs, tačiau gerokai lėčiau, nei pastaruosius dešimtmečius, tai reiškia, kad lėtės ir vartojimo augimas.
„Šiemet augimas dar bus labai spartus, tačiau kitąmet ekonomikos augimas sulėtės iki 2,5 procento“,– sakė ekonomistė
„Lietuva išgyveno labai spartų pajamų augimą, bet tai vyko lengviausiu keliu, nuskabant nuo obels žemiausiai kabančius obuolius, tačiau dabar reikia konstruoti kopėčias, kad galėtume pasiekti aukščiausiai esančius vaisius – tai reiškia, inovacijas“,– kalbėjo L. Galdikienė.
Pasak jos, nuo inovacijų ir produktyvumo augimo priklausys tolesnis Lietuvos gyventojų perkamosios galios augimas.
Kainų klausimas gali paaštrėti
Vidutinis gyventojų amžius ir toliau bus linkęs didėti, o vyresnio amžiaus žmonių skurdo problema taip pat išliks, todėl augančių prekių ir paslaugų kainų problema ateityje gali dar paaštrėti, sako L. Galdikienė.
Vidutinis gyventojų amžius nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, ekonomistės teigimu, išaugo 10 metų ir prognozuojamas tolesnis jo didėjimas.
„Senėjant visuomenei, valstybės galimybės didinti pensiją bus labai ribotos. Tikėtina, jog pensijos ir buvusio atlyginimo santykis bus netgi linkęs mažėti“,– sakė L. Galdikienė.
Anot jos, Eurobarometro apklausų duomenimis, 63 proc. apklaustų šalies gyventojų sako, kad augančios kainos ir infliacija yra pagrindinė šalies problema.
„Tai yra Lietuvos fenomenas, nė viena šalis, net turinti žemesnį pragyvenimo lygį, tokių rodikliu nefiksuoja. Net mums, ekonomistams, sunku paaiškinti. Prie to prisideda gal didelė pajamų nelygybė. Bet šis klausimas yra aktualus, ir kol jis išliks aktualus, politikai ir toliau jos tuo arkliu, artėjant rinkimams“,– teigė ekonomistė.
„Įdomu, kad ne pensijos, ne nedarbas ar švietimo sistema yra didžiausia problema, bet augančios kainos“,– pridūrė ji.
Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferenciją organizavo prekybos tinklas „Maxima“.
