450. Tiek laisvų darbo vietų tikina šiuo metu turintys didžiausio pagal turimų parduotuvių kiekį prekybos tinklo „Maxima“ atstovai. Šio tinklo parduotuvėse, rekvizitai.lt duomenimis, šių metų sausio viduryje dirbo beveik 15 500 žmonių, o priešpaskutinę spalio savaitę jų fiksuojama kone tūkstančiu mažiau – 14 620.
Anot įmonės personalo departamento direktorės Margaritos Plešakienės, darbuotojų skaičiaus svyravimas pastebimas visada, o atsiranda jis dėl sezoniškumo.
„Pavyzdžiui, šiemet – lyginant liepą su rugsėju – yra užfiksuotas 871 etato pokytis. Iš jų didžioji dalis yra sezoniniai darbuotojai, kurie rudenį baigė vasaros darbus. Be to, nedidelę dalį sudaro ir valytojai, kurių darbo sutartys buvo nutrauktos, nes nuo vasaros pabaigos valymo paslaugas teikia išorinė bendrovė“, – aiškino M. Plešakienė.
Ar „Maxima“ susiduria su keblumais ieškant darbuotojų, ji nedetalizavo.
„Iki“ prekybos tinklą valdančios bendrovės „Palink“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė buvo kiek atviresnė. Jos teigimu, su parduotuvių darbuotojų trūkumu „Iki“ ypatingai susiduria didmiesčiuose, todėl norėdama juos išlaikyti ar privilioti naujų, didina atlyginimus. „Sodros“ duomenimis, šiame prekybos tinkle darbuotojų nuo sausio pradžios iki spalio pabaigos sumažėjo trimis šimtais – nuo 6924 iki vos daugiau nei 6600.
„Nuo spalio 1 d. savo parduotuvių darbuotojų darbo užmokestį padidinome iki 10 proc. Iš viso mėnesinis prekybos tinklo parduotuvių darbuotojų atlyginimų fondas išaugo 200 tūkst. eurų bei šiemet buvo didinamas antrą kartą. Metų pradžioje jis augo daugiau nei 8 proc.“, – pažymėjo B. Čaikauskaitė.
Rugpjūčio „Sodros“ duomenimis, vidutinis „Palink“ darbuotojų atlyginimas prieš mokesčius siekė 661, 23 Eur. ir buvo kone 40 eurų didesnis nei sausį.
Savo ruožtu kitas Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos žaidėjas, „Norfos mažmena“, tikino, kad darbuotojų trūkumas jų nekamuoja: per dešimt šių metų mėnesių dirbančiųjų skaičius sumažėjo vos 60 žmonių.
Įmonės atstovas spaudai Darius Ryliškis patikino esą tai lemia „Norfos“ mokami atlyginimai. Rugpjūtį vidutinis mėnesinis atlygis prieš mokesčius „Norfoje“ buvo 756,49 eurų.
Na, o nuosekliausiai augantį darbuotojų skaičių fiksuoja prieš daugiau nei dvejus metus į Lietuvos rinką įžengęs „Lidl“. Dar sausio 1 d. čia jų būta 1668, o paskutinėmis spalio dienomis skaičius išaugo iki beveik 1800.
„Šis augimas labiausiai susijęs su aktyvia plėtra, kurią vykdome visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, antroje spalio pusėje atidarėme parduotuves Palangoje, Elektrėnuose ir Visagine, kuriose sukūrėme apie 90 naujų darbo vietų. Šiuo metu turime daugiau nei 60 atvirų pozicijų, ieškome darbuotojų tiek parduotuvėse, tiek kituose įmonės padaliniuose“, – aiškino „Lidl Lietuva“ komunikacijos skyriui vadovaujantis Valdas Lopeta.
Ieško, kuo pakeisti žmones
Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovo Lauryno Vilimo, darbuotojų skaičiaus kaita prekybos sektoriuje jo visiškai nestebina: didieji prekybos tinklai visada priima papildomų darbuotojų vasaromis ir metų pabaigoje.
L.Vilimas pastebi, kad pastaruosius kelerius metus Lietuvoje ieškomų prekybos tinklų darbuotojų skaičius yra stabilus, kita vertus, prekybininkai savo kailiu jau pradeda jausti ir demografinius šalies iššūkius.
„Jeigu neįvyks radikalus lūžis demografinėje situacijoje, nepradės ženkliai didėti gyventojų ir tuo pačiu darbuotojų, matyt, tokia tendencija išliks. Prekybos įmonės supranta, kad darbo jėgos trūkumas daro įtaką spartesnei veiklos efektyvumą didinančių sprendimų paieškai“ , – teigė L.Vilimas.
Jis išskyrė ir konkretų automatizavimo pavyzdį – didelėse parduotuvėse vis dažniau atsirandančias savitarnos kasas.
Eksperto žodžius patvirtina ir patys prekybininkai. Štai šiemet atidarytose „Norfos“ parduotuvėse savitarnos kasos jau sudaro keturis penktadalius visų kasų. Apie tai, kad yra nuolat investuojama į savitarnos kasas, kurios užtikrina efektyvesnį darbą, patvirtino ir „Iki“ atstovė spaudai B. Čaikauskaitė.
Tai, kad senkanti darbuotojų pasiūla įmonę verčia diegti naujas technologijas ir automatizuoti procesus, kalba ir „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė. Šioje įmonėje nuo metų pradžios fiksuojamas daugiau nei šimto darbuotojų sumažėjimas: nuo 3349 sausio 1 d. iki 3231 paskutiniąją spalio savaitę.
„Darbuotojų skaičiaus mažėjimas yra bendra rinkos tendencija, su kuria susiduria turbūt visi sektoriai. Kita vertus, ši situacija skatina mus pasitempti – ieškoti naujų būdų, kaip dirbti dar efektyviau, diegti naujas technologijas, automatizuoti procesus“, – sakė G. Buivydienė.
Lietuvos Užimtumo tarnybos (iki spalio - Lietuvos darbo biržos) duomenimis, rugsėjį prekybos sektoriaus darbdaviai, kartu su pramonininkais, pateikė daugiausiai laisvų darbų vietų pasiūlymų – daugiau nei 21 proc.
