Remiantis naujausia pateikiama statistika, galima apžiūrėti vidutinį mokamą atlyginimą įmonėse, kuriose daugiau nei 3 darbuotojai. Atlyginimai nurodomi neatskaičius mokesčių. Naujienų portalas tv3.lt pateikia penkių prekybos tinklų liepos mėn. atlyginimų statistiką.
Nuotraukų galerijoje rasite atlyginimų vidurkius visose savivaldybėse.
Didžiųjų prekybos tinklų atlyginimai nesiskiria
Stebėtina tai, kad didžiųjų prekybos tinklų „Maximos“, „Iki“, „Rimi“ ir „Norfos“ mokami atlyginimai skiriasi tik sostinėje. Kitose Lietuvos savivaldybėse, remiantis „Sodros“ duomenimis, atlyginimų vidurkiai – vienodi.
Pavyzdžiui, „Maximos“ vidutinis atlyginimas Vilniaus savivaldybėje siekia 566 Eur, „Norfos“ - 669 Eur, „Rimi“ - 597 Eur, „Iki“ - 596 Eur.
Tačiau kiti miestai rikiuojasi taip pat. Antras pagal mokamus atlyginimus miestas – Druskininkai. Ten visi prekybos tinklai vidutiniškai moka 410 Eur, trečioje vietoje esančiuose Mažeikiuose vidutiniškai mokama 408 Eur, Ignalinoje – taip pat 408 Eur, Varėnoje – 405 Eur, Telšių r. sav. Ir Šilutės r. sav. – 399 Eur.
Tuo tarpu mažiausi atlyginimų vidurkiai visuose keturiuose prekybos tinkluose nurodomi Šakių bei Jonavos rajono savivaldybėse – 303 Eur, Skuodo r. sav. – 302 Eur, Kalvarijos sav. – 297 Eur, Visagino sav. – 290 Eur, Šalčininkų r. sav. - 268 Eur.
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis nurodo, kad didžiuosiuose šalies miestuose atlyginimai yra šiek tiek didesni nei rajonuose, nes tokios rinkos sąlygos.
„Didesniuose miestuose darbo pasiūla ir konkurencija dėl darbuotojų yra gerokai didesni“, - sako jis.
Tuo tarpu „Rimi“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė nurodo, kad atlyginimai priklauso ne tik nuo miesto dydžio, bet ir darbuotojų kvalifikacijos ir net slapto pirkėjo tyrimų rezultatų.
„Darbo užmokestis mūsų įmonėje priklauso nuo daug faktorių: darbuotojo kvalifikacijos, parduotuvės veiklos rezultatų, slapto pirkėjo tyrimo rezultatų, tos pozicijos rinkos vidutinio atlyginimo ir taip pat ir nuo darbo rinkos situacijos konkrečiame mieste. Didžiuosiuose miestuose, kur jaučiamas didelis darbuotojų trūkumas, mokame didesnį darbo užmokestį, siekdami išlaikyti esamus darbuotojus ir prikviesti naujus.
Tad šiuo atveju, darbo užmokestis priklauso ne nuo gyvenamosios vietos, tačiau nuo darbo rinkos situacijos“, - komentuoja ji.
„Maximos“ prekybos vadovė Lina Trinkūnienė nurodė, kad „Maximoje“ darbuotojai visada įdarbinami visu etatu, nebent darbuotojas pageidautų kitaip, o nustatydami darbuotojų atlyginimus atsižvelgia į objektyvias sąlygas darbo rinkoje, vertina užmokesčio rinkos tyrimų duomenis ir kitus faktorius.
„Atidžiai vertiname darbuotojų kvalifikaciją, motyvaciją, darbo krūvį, sukauptą patirtį, bet svarbiausia – pasiektus rezultatus. Dar nuo 2007 m. bendradarbiaujame ir remiamės rinkos lyderio, konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atliekamo atlyginimų rinkos tyrimo duomenimis. Taip pat didelį dėmesį skiriame dar balandį sėkmingai startavusios motyvacinės sistemos parduotuvių darbuotojams tobulinimui ir plėtrai. Motyvacinė sistema darbuotojus skatina dirbti dar kokybiškiau, geriau aptarnauti pirkėjus bei padeda kurti stipresnį šeimininkiškumo jausmą parduotuvėje. Negana to, jau nebe pirmus metus skatiname savo darbuotojų mobilumą – vasaros sezono metu darbuotojus kviečiame padirbėti į kurortinėse vietovėse įsikūrusias „Maximos“ parduotuves, o visus metus – į darbuotojų stokojantį Vilnių. Darbo dienomis šie darbuotojai gyvena svečių namuose, o laisvadieniais sugrįžta į namus“ , - sako L. Trinkūnienė.
Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė teigia, kad parduotuvių darbuotojų galutiniai atlyginimai priklauso nuo iškeltų tikslų įgyvendinimo ir pasiektų darbo rezultatų, kurie yra periodiškai įvertinami.
„Parduotuvės komandai pasiekus iškeltą tikslą, darbuotojams šalia fiksuoto atlygio yra mokamos premijos, kurių dydis priklauso nuo pasiektų rezultatų. Taigi atlyginimai kiekvieną mėnesį (įskaitant ir mokamas premijas), priklausomai nuo pasiektų rezultatų, gali būti skirtingi. Prie pagrindinio atlygio gauti papildomą premiją turi galimybę kiekvienas parduotuvės darbuotojas“, - atskleidžia ji.
Išsiskiria „naujokas“ „Lidl“
Prekybos tinklas „Lidl“ šiuo atžvilgiu skiriasi nuo kitų prekybos tinklų. Galbūt dėl to, kad nėra įsikūręs visose savivaldybėse. Tačiau ir čia yra skirtumų tarp sostinės ir kitų Lietuvos miestų.
Didžiausias atlyginimų vidurkis nurodomas Vilniuje - 946 Eur, Akmenės r. sav. – 868 Eur, Šiaulių m. sav. – 864 Eur, Trakų r. sav. – 785 Eur, Klaipėdos r. sav. – 687 Eur. Mažiausiai mokama Druskininkų sav. – 245 Eur, Joniškio r. sav. – 223 Eur, Pakruojo r. sav. – 220 Eur, Panevėžio m. sav. – 216 Eur, Alytaus r. sav. – 209 Eur.
„Lidl“ atstovė Valerija Lebedeva tv3.lt sako, kad nurodyti skirtumai labiausiai susiję su darbuotojo per mėnesį išdirbtų valandų skaičiumi.
„Mūsų įmonėje taikoma suminė darbo laiko apskaita. Tai sudaro sąlygas mūsų darbuotojams dirbti lanksčiu grafiku. „Lidl“ parduotuvės darbuotojo pamainos trukmė – nuo 4 iki 8 valandų, priklausomai nuo miesto, pirkėjų srauto intensyvumo ir kitų veiksnių.
Įtakos vidutiniam darbo užmokesčiui turi ir darbas per valstybines šventes, kito darbuotojo ligos atveju bei pan. Tuomet mokama papildomai, vadovaujantis Lietuvos teisės aktuose nustatytais padidintais tarifais. Be to, mūsų bendrovėje yra įdiegta elektroninė darbo laiko apskaitos sistema, kuri užtikrina, jog darbuotojams būtų atlyginta už viršvalandžius, kurie apskaičiuojami minutės tikslumu. Visų darbuotojų darbo sutartyse numatytas kasmetis atlyginimo kilimas.
Visa tai lemia vidutinio valandinio darbo užmokesčio skirtumus skirtinguose šalies miestuose veikiančiose „Lidl“ parduotuvėse. Valandinis darbo užmokestis „Lidl“ parduotuvėse Vilniuje yra kiek didesnis nei kituose miestuose dėl darbo jėgos paklausos“, - paaiškina ji.
Šiuo metu „Maximoje“ dirba 15 163 darbuotojai, „Iki“ – 6 823 darbuotojai, „Rimi“ – 3 186 darbuotojai, „Norfoje“ – 3 342 darbuotojai, „Lidle“ – 1 583 darbuotojai.
Ekonomistas: už kiek dirba, už tiek ir samdo
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda tv3.lt komentuoja, kad tokie atlyginimų vidurkiai – Lietuvos realybė. Atlyginimų atotrūkis bei kelių greičių Lietuva egzistuoja.
„Galime norėti, kad dideliame pasaulyje atlyginimai už tą patį darbą būtų vienodi. Bet kaip žinome, gal Lietuvoje net intensyviau kasininkė dirbs, bet už tokį patį darbą Didžiojoje Britanijoje atlyginiams keletą kartų gali būti didesnis. Lietuva tarsi sumažinta Europa. Yra regionų, kuriuose bendras atlyginimų lygis mažesnis, tai ne joks išmislas, tokia šiandieninė realybė. Darbdaviai moka tokį atlyginimą, koks nusistovėjęs tame regione. Tai yra tam tikros proporcijos tarp kasininko darbo, valytojo darbo, savivaldybės administracijos. Ir mes daugelio specialybių pasižiūrėję algas matysime, kad uždirba tose savivaldybėse mažiau nei Vilniuje ar kitame dideliame mieste. Galbūt išskyrus valdžios aparatą tie skirtumai bus mažesni.
Galime norėti, kad atlyginimai būtų vienodi, bet turėtume keistą situaciją, kai prekybos tinklų noras kurtis mažesnę perkamąją galią turinčiose vietovėse gali sumažėti, nes kaštai išlaikyti tokį prekybos tinklą pernelyg dideli būtų“, - sako ekonomistas.
Ekonomistas prideda, kad visiškai natūralu, jog įmonės atvažiavusios į naują miestą, pagal tą terpę kurią randa ir nustato atlyginimus, jos nėra suinteresuotos mokėti daugiau. Jei už tiek galima rasti darbuotojus, kam tada mokėti?
„Jei tokioje vietovėje randa tokį darbo užmokesčio lygį ir pasiryžusių žmonių už tiek dirbti, už tiek ir samdo ir nė euro daugiau. Tai, kad būtų daugiau pasirinkimo žmonėms ir jie sakytų, kad mokate per mažai, tam reikia konkurencijos ir bent keleto darbdavių, bet kai yra savivaldybės administracija ir „Maxima“, gal dar kokia skalbyklėlė ar siuvyklėlė, kurioje minimumas mokamas, tai tada pasirinkimo nebėra ir žmogui belieka sutikti su darbdavio sąlygomis ar išvykti į didesnį miestą, ar emigruoti. Tokia realybė ir sunku tikėtis, kad patys darbdaviai imtųsi spręsti socialinės atskirties klausimus, tai valdžios pirmiausia dispozicija“, - nurodo G. Nausėda.
Tiesa, pagal skelbiamus atlyginimų vidurkius matyti, kad kai kurie nesiekia nė minimalios algos 380 Eur. Anot ekonomisto, gali būti, kad realybėje ten žmonės dirba visą etatą, bet nurodoma, kad pusę. Tai – šešėlio pusė.
„Tokiais atvejais turbūt žmogus net ir pasiskųsti negali, kad pažeidžiama darbo teisė, nes gaus vilko bilietą ir darbdavys sužinojęs iš kur nutekėjo informacija gali atleisti ar dar ir persekioti. Padėtis nepavydėtina, kol nėra ekonominio gyvenimo konkrečioje savivaldybėje. O žemas atlyginimų lygsi ir rodo, kad nėra pasirinkimo, o darbuotojas yra priklausomas nuo tų, kurie ten įsikuria“, - konstatuoja jis.
G. Nausėda pataria, jei žmonių netenkina atlyginimas, reikia didinti teritorinį mobilumą, sudaryti sąlygas keliauti į tas vietas, kuriose moka daugiau. Be to, ekonomistas lieka prie savo idėjos, jog minimali mėnesio alga (MMA) būtų nustatoma pagal savivaldybes.
„Tai įmanoma 50-80 km spinduliu, bet reikia tam tikros valdžios paramos, bent jau mokesčių lengvatos, skatinti vykimą į darbą ir grįžimą namo.
Vidutinis atlyginimas savivaldybėse pakankamai ženkliai skiriasi, net ir tų pačių profesijų. Tai susiję su tuo, kad regionų politika pastaruosius 10-15 metų nebuvo sėkminga, ir ne tik nesušvelnino teritorinių skirtumų bet ir pagilino. Reikia aktyvios regionų politikos, priešingu atveju, tokią statistiką konstatuosime ir po 5, ir po 10 metų“, - mano jis.
