Kiekvieną mėnesį „Sodra“ skelbia ne tik vidutinius įmonių atlyginimus, tačiau ir vidutinius atlyginimus pagal veiklos rūšį skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Štai iš naujausių, 2017 metų gruodžio duomenų matyti, kad „Lidl Lietuva“ vidutiniškai mokėjo 853,53 Eur, „Maxima“ – 579,99 Eur, „Norfa“ – 679,07 Eur, „Iki“ – 662,08 Eur, „Rimi“ – 654,94Eur.
Įmonės suskirstomos pagal ekonominę veiklą, tad galima pasižiūrėti, kokie apskritai mokami atlyginimai sektoriuje, kuriam priklauso šie didieji prekybos tinklai. Žvelgiant į dirbančiųjų vidutinius atlyginimus pagal ekonominės veiklos rūšį „mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas“, darbuotojų atlyginimai pagal skirtingas savivaldybes parodo daug liūdnesnį vaizdą. Štai Rietavo ir Šalčininkų rajonuose vidutiniškai neuždirbama nė 300 Eur „ant popieriaus“. 46–ose savivaldybėse atlyginimas „ant popieriaus“ nesiekia 400 Eur. 10–yje savivaldybių prekybos sektoriuje dirbantieji uždirba iki 500 Eur. Ir tik atlyginimų vidurkis Neringoje gali nustebinti – 702 Eur neatskaičius mokesčių.
„Luminor“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas tv3.lt paaiškina, kokie veiksniai lemia skirtingus atlyginimų vidurkius toje pačioje veikloje, skirtinguose miestuose.
„Pirmiausia bendrai statistiką žiūrint, tai visų darbuotojų darbo užmokestis sudedamas į vieną krūvą ir padalinamas iš darbuotojų skaičiaus: tai būna ne tik kasininkai, bet ir buhalteriai, administracijos darbuotojai. Tai atitinkamai to vadovaujančio personalo didžiuosiuose miestuose yra daugiau susitelkę. Atlyginimų vidurkis dažnai dėl to didesnis ten. Tada atsiranda dar tokie dalykai kaip nepilnas etatas, kadangi yra slenkamo grafiko niuansas – vienur daugiau, kitur mažiau. Reikėtų į valandinį, tą patį darbą dirbančio darbuotojo, darbo užmokestį žiūrėti, bet tokios statistikos nėra skelbiamos“, – sako jis.
Pasak jo, Lietuvoje skirtumas tarp miestų nėra ryškus, kitose šalyse skirtumai matomi dar labiau. Pagrindinė priežastis, Vakarų Europoje mažiau kvalifikuotą darbą dažniausiai dirba imigrantai, be to didžiuosiuose miestuose daug brangesnis pragyvenimo lygis.
„Lietuvoje kaip ir neturima kitų alternatyvų tuose miestuose. Dirba iš bėdos. Jiems su tomis pajamomis užtenka patenkinti būtiniausius poreikius, bet jei su tokiomis pajamomis visavertį gyvenimą norėtų gyventi, ar susitaupyti, tai dažnu atveju nepakaktų“, – tv3.lt sako ekonomistas.
Pagrindinis reikalavimas: sąžiningumas
Nors visų prekybos tinklų klausta, koks vidutiniškai atlyginimas mokamas kasininkams bei salės darbuotojams, tiksliai skaičius įvardijo tik vienas. Prekybos tinklas „Maxima“ naujienų portalui tv3.lt nurodė, kad vidutiniškai kasoje dirbantis darbuotojas uždirba 492 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių, o salės darbuotojas – 474 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių.
„Žmogus, norintis dirbti kasos darbuotoju, turėtų turėti vidurinį išsilavinimą bei nestokoti teigiamų asmeninių savybių: atsakingumo, atidumo, komunikabilumo. Salės darbuotoju norintis dirbti žmogus turėtų pasižymėti atidumu, gerais bendravimo įgūdžiais, gebėjimu dirbti komandoje“, – teigia „Maximos“ personalo departamento direktorė Margarita Plešakienė.
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis taipogi prideda, kad nors darbo patirtis pageidautina, svarbiausi reikalavimai – sąžiningumas ir noras dirbti. Be to, jis paaiškina, kodėl kasininkų paprastai atlyginimai būna didesni nei salės darbuotoju – dėl didesnės atsakomybės.
„Šiaip nėra to fiksuoto atlyginimo, kadangi mokama už tam tikras operacijas: yra tam tikri rodikliai, kuriuos reikia įvykdyti, skirtingos operacijos vertinamos skirtingai. Kasininko darbas vertinamas aukščiau nei salės darbuotojo, kadangi kasininkas dirba su pinigais, yra tiesioginis kontaktas su žmogumi, jam keliami daug didesni reikalavimai nei paprastam salės darbuotojui. Dėl to kasininkas per tą patį darbo laiką gali uždirbti daug daugiau“, – tv3.lt sako D. Ryliškis.
„Tiek kasininku–pardavėju, tiek sandėlio darbuotoju mūsų įmonėje gali įsidarbinti žmonės, neturintys darbinės patirties ir įgūdžių. Pagrindinė kasininko–pardavėjo atsakomybė – dirbti kasoje bei aptarnauti klientus, todėl itin svarbu, kad šiam darbuotojui patiktų bendrauti su klientais, jis būtų atidus, turėtų gerą orientaciją ir gebėtų greitai mokytis. Sandėlio darbuotojui suteikiame galimybę įgyti krautuvo vairuotojo pažymėjimą ir apmokome dirbti su prekėmis sandėlyje. Abiejose išvardintose pareigybėse gali dirbti tiek vyrai, tiek moterys“, – komentavo IKI personalo departamento direktorė Edita Jakučionytė – Lukšė.
Tuo tarpu „Lidl Lietuva“ darbuotojų neskirsto į kasininkus ir salės darbuotojus – parduotuvėse dirbantys žmonės dalijasi užduotimis. Tiesa, ir reikalavimai čia kitokie – be sąžiningumo reikia ir ne žemesnio nei vidurinio išsilavinimo, lietuvių kalbos žinių.
„Veikla apima tiek darbą kasoje aptarnaujant pirkėjus, tiek prekybos salės priežiūrą, prekių išdėstymą, jų galiojimo terminų bei kokybės kontrolę ir tvarkos palaikymą.
Darbui parduotuvėse ieškome atsakingų, sąžiningų žmonių, kurie turėtų ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą, puikiai mokėtų lietuviškai ir būtų pasirengę intensyviam fiziniam darbui. Norint įsidarbinti krovėju mūsų bendrovės logistikos centre Ramučiuose, Kauno rajone, praverstų ne tik noras dirbti prekybos srityje, bet ir logistikos bei sandėliavimo darbo patirtis, gebėjimas aiškiai ir tiksliai bendrauti“, – nurodė „Lidl Lietuva“ atstovė Valerija Lebedeva.
Atlyginimus lemia darbo rezultatai
Lietuvoje veikiantys prekybos tinklai iš esmės panašiai nustato darbo užmokestį – įtaką daro pasiekti tiek asmeniniai, tiek parduotuvės rezultatai.
Štai „Norfos“ atstovas D. Ryliškis pabrėžia, kad gerai dirbantis kasininkas gali uždirbti net daugiau nei nurodomos įmonės vidurkis „Sodroje“ – 679 Eur (neatskaičius mokesčių).
„Atlyginimas priklauso nuo darbo rezultatų. Manome, kad mūsų bendrovės atlyginimų politika skiriasi nuo konkurentų ir atlyginimas priklauso nuo darbo rezultatų apskaičiuotų pagal specialią formulę – kuo efektyviau dirbsi, tuo didesnis atlyginimas. Pavyzdžiui, kasininko atlyginimas priklauso nuo asmeninių parduotuvės apyvartų, nuo aptarnautų klientų skaičiaus, pardavimų, aptarnavimo kokybės. Pačių kasininkų atlyginimai gali ženkliai skirtis“, – sako jis.
„Rimi“ marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovė Dalia Kybartaitė nurodė, kad kokie yra vidutiniai atlyginimai tiksliai negali nurodyti, nes informacija yra konfidenciali.
„Galime pasakyti tik tiek, kad mūsų darbuotojų atlyginimas yra konkurencingas ir priklauso nuo daug faktorių: darbuotojo kvalifikacijos, parduotuvės veiklos rezultatų, slapto pirkėjo tyrimo rezultatų, tos pozicijos rinkos vidutinio atlyginimo ir taip pat ir nuo darbo rinkos situacijos konkrečiame mieste. Taip pat atlygį lemia ir darbuotojo pasiekti rezultatai, efektyvumas, motyvacija.
Darbuotojų atlyginimas yra individualus, tad toje pačioje pozicijoje esantys darbuotojai gali gauti skirtingus atlyginimus, priklausomai nuo motyvacijos mokytis, prisiimti papildomų atsakomybių, rezultatų, pagalbos kolegoms iš kitų skyrių ir kt.“, - komentavo ji.
„IKI“ prekybos tinklo parduotuvėse atlyginimai skiriasi priklausomai nuo užimamos pozicijos, atsakomybės ir pasiektų rezultatų.
„Parduotuvių darbuotojų atlyginimai priklauso nuo iškeltų tikslų įgyvendinimo bei pasiektų darbo rezultatų. Šie rodikliai yra periodiškai įvertinami. Parduotuvės komandai pasiekus iškeltą tikslą, darbuotojams šalia fiksuoto atlygio yra mokamos premijos, kurių dydis priklauso nuo pasiektų rezultatų. Taigi, atlyginimai kiekvieną mėnesį gali būti skirtingi. Mūsų prekybos tinklo parduotuvėse, atlyginimo motyvacines sistemas taip pat turi ir kitų padalinių darbuotojai – logistikos ir gamybos. Gauti didesnį atlygį galimybę turi kiekvienas parduotuvės darbuotojas“, – nurodė Edita Jakučionytė – Lukšė.
Tiesa, atlyginimas gali priklausyti ir nuo miesto, kuriame dirbate. „Norfos“ atstovas sako, kad darbuotojas galėtų ir mažesniame mieste, kaip Vilniuje uždirbti, bet tai yra daug sunkiau padaryti.
„Atlyginimai skiriasi priklausomai nuo miesto. Darbo rinka kitokia, didesni miestai gali žmonėms daugiau darbų pasiūlyti, didesniame mieste darbuotoją sunkiau privilioti, dėl to reikia siūlyti didesnį atlyginimą“, – paaiškina jis.
„Maxima“ taip pat nurodo, kad nustatydami darbuotojų atlyginimus, atsižvelgia į sąlygas darbo rinkoje, įskaitant ir regioniškumo atlygio rinką. O taip pat šis prekybos tinklas naudojasi konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atliekamo atlyginimų rinkos tyrimo duomenimis.
„Bendrovė turi sukaupusi didžiausią atlyginimų duomenų bazę Lietuvoje, o šis tyrimas apima daugumos mažmeninės prekybos rinkos dalyvių darbuotojų atlyginimus. Tyrimu nustatomas vidutinis darbuotojo atlyginimas tam tikroje rinkoje, todėl visada pasitikriname, ar mūsų mokami atlyginimai atitinka bendrą rinkos tendenciją, taip pat ir atlyginimų rinkos situaciją regionuose.
Didmiesčiuose darbo pasiūla pastebimai didesnė, o paklausa mažesnė, todėl ir atlygio politika gali skirtis. Kiti svarbūs faktoriai į kuriuos atsižvelgiame nustatydami darbuotojų atlyginimus – darbuotojų kvalifikacija, darbo krūvis, motyvacija, užimamos pareigos, turima patirtis, bet svarbiausia – pasiekiami rezultatai“, – komentavo M. Plešakienė.
Tačiau pabrėžiama, kad daug didesnę įtaką turi pasiekti rezultatai.
„Nuo šių metų sausio už greitą, sklandų bei malonų klientų aptarnavimą, priklausomai nuo pasiektų rezultatų, standartinių ir savitarnos kasų darbuotojai turi galimybę gauti ir dar vieną papildomą užmokestį“, – teigia Margarita Plešakienė, pridurdama, kad darbuotojai gauna ir ne finansinę naudą – važiuoja į mokymus, gauna pavėžėjimo paslaugą, yra apgyvendinami.
„Lidle“ mokamas atlyginimas taipogi varijuoja priklausomai nuo miesto. Informuojama, kad valandinis darbo užmokestis „Lidl“ parduotuvėse sostinėje yra kiek didesnis nei kituose miestuose dėl darbo jėgos paklausos.
„Mūsų įmonėje taikoma suminė darbo laiko apskaita. Tai sudaro sąlygas mūsų darbuotojams dirbti lanksčiu grafiku. „Lidl“ parduotuvės darbuotojo pamainos trukmė – nuo 4 iki 8 valandų, priklausomai nuo miesto, pirkėjų srauto intensyvumo ir kitų veiksnių. Įtakos vidutiniam darbo užmokesčiui turi ir darbas per valstybines šventes, kito darbuotojo ligos atveju bei pan. Tuomet mokama papildomai, vadovaujantis Lietuvos teisės aktuose nustatytais padidintais tarifais. Be to, mūsų bendrovėje yra įdiegta elektroninė darbo laiko apskaitos sistema, kuri užtikrina, jog darbuotojams būtų atlyginta už viršvalandžius, kurie fiksuojami minutės tikslumu. Tad atlyginimas apskaičiuojamas individualiai. Visų darbuotojų darbo sutartyse numatytas kasmetis atlyginimo kilimas“, – sako V. Lebedeva.
Mauricas: darbuotojai turi reikalauti didesnių atlyginimų
Ekonomisto Ž. Maurico teigimu, Lietuvoje yra silpna darbuotojų apsauga, nes randama kaip pasinaudoti spragomis Darbo kodekse, o darbuotojai lieka neapginti.
„Darbuotojai laikinai įdarbinami bandomajam laikotarpiui, o vėliau atleidžiami. Kaita didelė, tai nėra, kas atstovautų interesus. Kol yra tokių, kurie sutinka dirbti už mažesnį užmokestį, tol prekybos centrai naudojasi ta situacija“, – sako jis.
Ekonomistas įsitikinęs, kad susidariusi situacija, jog didelė dalis žmonių gauna pernelyg mažą darbo užmokestį trukdo kurtis viduriniai klasei. Ir nors darbo rinka pati verčia darbdavius didinti atlyginimus, iniciatyvos reikia ir iš pačių žmonių.
„Manau, kad Lietuvoje neateis iniciatyva. Labiau tylią rezistenciją rinksis – emigracijos kelią – nei bandys kažką pakeisti. Pradės trūkti darbuotojų vis labiau ir labiau, ir tada bus išeitis į technologijas investuoti. Bet čia geresnis variantas, nes jei ir toliau būtų daug tokių žmonių, kurie gautų 300 Eur, nėra gerai. Bet dar geresnis variantas būtų, kad neemigruotų žmonės, bet kiti sektoriai ateitų į Lietuvą ir sudarytų konkurenciją, kad jie galėtų rinktis ir verstų kelti atlyginimus.
Didelė dalis žmonių uždirba nedaug, yra nesaugūs dėl savo ateities, dėl to būna sutinka dirbti už mažiau, dirba viršvalandžius. Kol tokia situacija, įmonės nėra suinteresuotos nei kelti atlyginimus, nei investuoti“, – tv3.lt sakė Ž. Mauricas.
