Šiuolaikinėje pramonėje robotų apstu. Čia matote, kaip automatizuotos, robotizuotos sistemos veikia Lietuvoje „Klaipėdos balduose“. Bendrovės atstovai pasakoja, kad įvairius darbus atliekančius robotus pirkti jie pradėjo prieš 3-ejus metus, o pagrindinė to priežastis – darbuotojų trūkumas ir aukšti kokybės standartai.
„Robotizacija pirmiausia buvo orientuota į tas vietas, kur dirba daugiausia darbuotojų. Nuo 80 iki 100-o darbuotojų mes galėjom perkelti į kitas darbo vietas susijusias su įmonės plėtra, – pasakoja SBA grupės, „Klaipėdos baldų“ direktorius Gintautas Vitkevičius. – Robotizacija taip pat mums leidžia gaminti kokybiškesnį produktą, kilnojant sunkias, nepatogias detales, jas kažkaip tai dedami sudaužydavo, subraižydavo, todėl kai tose vietose dirba robotai tai automatiškai sumažėja tikimybė subraižymų sudaužymų.“
Skaičiuojama, kad robotų 10 000 darbuotojų Vokietijoje yra 322, Slovakijoje – 151, Čekijoje – 119, o Lietuvoje – 5.
Šiuo metu bendrovė turi 18 robotų ir nuolat ieško būdų, kaip jų įsigyti daugiau, dar labiau optimizuojant baldų gaminimą. Tiesa, ne visi Lietuvos verslininkai robotizuojasi taip sparčiai.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Lietuvos įmonės yra menkai robotizuotos. Specialistai aiškina, kad robotizacija Lietuvoje tik įsibėgėja.
„Pastaruoju metu didėjantys įmonių skaičius, kuris diegia robotus, kuris diegia robotinius sprendimus, kurie siūlo automatizavimą, procesų skaitmeninimą, paslaugas įmonėms, jis iš tikrųjų eksponentiškai auga“, – komentavo ūkio viceministras Gintaras Vilda.
„Visai neseniai darėme savo įmonių narių tyrimą ir pastebėjome, kad per 5-is metus dvigubai padidėjo investicijos į gamybos įrangos atnaujinimą ir tame tarpe į automatizavimą, robotizavimą“, – antrino inžinerinės pramonės asociacijos atstovas Darius Lasionis.
Ūkio ministerija skatina verslininkus kuo greičiau robotizuotis. Esą įmonės, kurios nori išlikti konkurencingos ir sėkmingai eksportuoti prekes ir paslaugas į užsienio rinkas, privalo galvoti apie veiklos efektyvumą. Tačiau verslininkai pasakoja ir paprastus darbuotojus raminančias istorijas – esą per didelė ir skubi robotizacija įmonei gali būti ir žalinga.
„Jeigu tavo įmonė yra visiškai robotizuota – tu esi nelankstus. Mes turime neigiamų pavyzdžių iš mūsų vakarų kolegų Švedijoje, Kanadoje, kur įmonės buvo per daug robotizuotos ir viskas buvo robotizuota, o kai atėjo pokyčiai produktui, jie tiesiog negalėjo greitai persiorientuoti ir kai kurios įmonės arba tiesiog užsidarė, arba turėjo kardinaliai keisti savo veiklą“, – dėstė G. Vitkevičius.
„Reikia įvertinti, ne tik tai, kiek tas robotas kainuos. Kiek kainuos jo aptarnavimas, ir kiek pridėtinės vertės jis sukurs, kiek reikės žmonių prižiūrėti, nes robotai savarankiškai jie nedirba. Lygiai taip pat, koks stabilus bus paradavimo kanalas. Ar bus jis išnaudojamas pilnu pajėgumu. Verslininkai ir rinkos analitikai aiškina, kad dalis specialybių ateityje tikrai taps nereikalingos, tačiau dėl to žmonės esą darbo vietų nepraras. Šiuo metu įmonėms trūksta darbuotojų, todėl jos saugo kiekvieną žmogų ir apmoko kiekvieną dirbti net ir su robotais“, – kalbėjo „Swedbank“ atstovas Gediminas Misevičius.
Su tuo sutinka G. Vilda, kuris sako, kad šiais laikais neužtenka būti tik geru tenkintoju, geru frezuotoju ar dar kitu specialistu, ar plastiko liejimo mašinų operatoriumi, bet jau reikia žinoti šiek tiek daugiau.
D. Lasionis pritaria tokiai pozicijai, komentuodamas, kad atskirtis tarp inžinieriaus ir paprasto darbininko vis mažės, nes darbininkas turės aptarnauti, prižiūrėti tas pačias automatizuotas linijas, robotus.
Lietuvoje 33 proc. darbuotojų nori mokytis, tačiau egzistuoja viena kliūtis – lietuviai nenori dirbti su robotais. Darbuotojų apklausos rodo, kad tik 1 iš 3-jų darbuotojų norėtų įgyti papildomą kvalifikaciją ar naujų įgūdžių.
Robotizaciją Lietuvoje taip pat lėtina gana pigi darbo jėga. Vakarų Europoje verslininkai robotizuojasi greičiau, nes ten tiesiog atlyginimai didesni ir robotus diegti apsimoka labiau nei Lietuvoje.
„Lietuvoje atlyginimai yra kelis kartus mažesni negu Vokietijoje, tai gali būti, kad verslui labiau apsimokės įdarbinti didelį kiekį darbuotojų, kurie atliktų šitą darbą rankiniu būdu, o ne pirkti į rangą, ją prižiūrėti“, – sakė G. Misevičius.
„Mūsų didžioji dalis įmonių yra mažos, vidutinės. Ir mes esame stiprūs tuo, kad gaminame nedideles partijas, nedidelius kiekius tam tikrų produktų, tai vadinasi, jeigu yra nedidelis kiekis robotų pastatymas instaliavimas, ne visada pasiteisina", – apibendrina D. Lasionis.
Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad Vakarų Europos valstybėms ateityje nereikės pigiau dirbančių nekvalifikuotų lietuvių emigrantų. Esą šalyse rankinio darbo paklausa gamyboje išseks greičiau negu Lietuvoje.
