svoboda

Baltarusijoje šių metų lapkritį numatyti prezidento rinkimai gali tapti pirmaisiais naujojoje šalies istorijoje, kurių metu nebus jokių opozicijos protesto akcijų. Kviesti baltarusius į gatves alternatyvių valdžiai politinių jėgų atstovai nesiruošia, nes mano, kad laikas tam nėra tinkamas. Tokią nuomonę išsakė radijo „Svoboda“ pašnekovas, konservatyviųjų krikščionių partijos „Baltarusijos liaudies fronas“ lyderis Aleksejus Janukevičius.

Kariniuose mokymuose Arktyje dalyvaus 100 naikintuvų ir 4 tūkst. JAV bei jos 8 sąjungininkių Europos šalyse. Mokymai vyksta šiauriniame Norvegijos, Švedijos ir Suomijos regione, jų tikslas – bendrų Šiaurės šalių veiksmų netoli Rusijos sienos veiksmų derinimas, praneša radijas „Svoboda“. Mokymams vadovaujantis Norvegijos brigados generolas Ove Rygg pareiškė, kad vykdomos „oro operacijos sudėtingomis sąlygomis“, bendradarbiaujant su NATO partneriais.

  NATO pastarąsias dvi dienas matė, kaip į Rytų Ukrainą važiavo Rusijos karinės įrangos kolonos, įskaitant tankus, artileriją ir kovos veiksmams pasirengusius karius, trečiadienį sakė Aljanso pajėgų Europoje vyriausiasis vadas.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas išreiškė viltį, kad naujai išrinktame parlamente susiformuos stipri proukrainietiška daugumos koalicija.

Jis nesibaimina gauti smūgį į galvą, jeigu tai padeda pelnyti didesnį populiarumą, žmogaus teisių aktyvistai jį kaltina naudojant ginkluotus būrius įtariamiems separatistams grobti, o jo partijos programa ragina atkurti Ukrainos branduolinį arsenalą. Tačiau kad ir kaip piktinamai atrodytų jo veiksmai ir politinė programa, karingo būdo politikas Olehas Liaško randa daug šalininkų visuomenėje, dėl karo pasiryžusioje imtis kraštutinių priemonių.

Priešais Ukrainos parlamentą antradienį kilo susirėmimai tarp nevaldomų demonstrantų, svaidžiusių akmenis ir dūminius užtaisus bei šaudžiusius iš pneumatinių ginklų į langus, ir pastatą saugančių milicininkų. Kaip praneša Ukrainos VRM vyriausiosios valdybos Kijeve spaudos tarnyba, šiuo metu prie Aukščiausiosios Rados pastato susirinkę apie 8 tūkst. demonstrantų, o tvarką stengiasi palaikyti apie 4 tūkst. milicininkų. „Apie 12 val. 30 min.

 Rusijos kariai tvirtina savo pozicijas rytinėje Ukrainoje ir prisidengdami pagalbos siuntomis įveža ginklų ir kitokių išteklių separatistų pajėgomis, antradienį pranešė Kijevo kariuomenė. Kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka sakė, kad Rusijos karių daliniai buvo identifikuoti Donecko regiono centre, į rytus nuo jo esančiuose miestuose ir gyvenvietėse, taip pat ir pietrytiniuose rajonuose prie Azovo jūros. Pasak A.Lysenkos, per pastarąją parą kovose žuvo dar 15 ukrainiečių karių.

Dvi Ukrainos partijos ketvirtadienį pareiškė pasitraukusios iš parlamento daugumos koalicijos, kad prezidentas Petro Porošenka galėtų pradėti Aukščiausiosios Rados rinkimų procedūrą. Politikos lyderiai skundėsi, kad nauji parlamento rinkimai nebuvo surengti po to, kai vasarį buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius ir kad daugelis jo šalininkų liko Aukščiausioje Radoje bei trikdo jos darbą.

 Jokiai frakcijai nepriklausantis liaudies deputatas Petro Porošenka gegužės 25 dieną vykusiuose rinkimuose išrinktas Ukrainos prezidentu, pirmadienį oficialiai paskelbė Centrinė rinkimų komisija (CRK). CRK protokole, kurį pirmadienį pasirašė visi 15 komisijos narių, nurodyta, kad už P.Porošenką balsavo 54,7 proc. rinkimuose dalyvavusių piliečių, arba 9 mln. 857 tūkst. 308 žmonės. Už susivienijimo „Batkivščyna“ („Tėvynė“) lyderę Juliją Tymošenko balsavo 12,81 proc. arba 2 mln. 310 tūkst.

 Šveicarijos vyriausybė paskelbė sankcijas dar 15 asmenų dėl separatizmo ir terorizmo palaikymo Ukrainoje, pranešė radijas „Svoboda“. Į sąrašą įtraukti dešimt Rusijos piliečių, taip pat penki asmenys, tiesiogiai siejami su neramumais pietryčių Ukrainoje. Dabar Šveicarija sankcijas dėl Ukrainos krizės yra paskelbusi iš viso 48 asmenims. Šveicarija pabrėžė, kad svarbiausias tikslas – užkirsti kelią tarptautinių sankcijų dėl padėties Ukrainoje nepaisymui.

Mitchellas A. Orensteinas/Geopolitika.lt JAV žurnalo „Foreign Affairs“ portalas foreignaffairs.com kovo 25 d. išspausdino straipsnį apie galimus Rusijos prezidento V. Putino ryšius su Europos kraštutinėmis dešiniosiomis partijomis. Pateikiamas šiek tiek sutrumpintas šio straipsnio vertimas į lietuvių kalbą. Visą straipsnį galima rasti šiuo adresu.

Ukrainos komunistų partijos biure Kijevo centre trečiadienio vakarą įsiplieskė gaisras, kuris smarkiai nuniokojo patalpas, tačiau žmonės nenukentėjo, pranešė pareigūnai, kurie neatmeta prielaidos, jog pastatas buvo padegtas. Liepsnos, apėmusios keturių aukštų pastatą Borisoglebovskos gatvėje trečiadienį apie 22 val. 20 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, nuniokojo pirmąjį ir antrąjį aukštą – išdegė apie 220 kvadratiniai metrai patalpų, nurodė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Rusijos tinklalapis „Politonline“ sudarė visuomenės informavimo priemonių, kurios nepalaiko oficialios Kremliaus politikos, sąrašą, praneša censor.net.ua. Norėdami įsitikinti „antirusiškumu“, tinklalapio darbuotojai sudarė specialų raktinių žodžių, memų, pavadinimų, politikų pavardžių ir terminų paieškos sistemose algoritmą, pranešą censor.net.ua.

Ukrainos opozicinės parlamentinės frakcijos „Batkyvščyna“ („Tėvynė“) lyderis Arsenijus Jaceniukas patvirtino, kad atmeta pasiūlymą vadovauti šalies vyriausybei. „Jūs girdėjote apie tai, kaip Viktoras Janukovyčius pasiūlė man premjero postą. Mano atsakymas Janukovyčiui toks: manęs už postus nenupirksi, pone prezidente. Pirkite savo pakalikus“, - sekmadienį sakė A.Jaceniukas per mitingą Nepriklausomybės aikštėje Kijeve.

Pagarsėję savo destruktyvia veikla internete „Anonymous Ukraine“ programišiai turi nedaug sąsajų su Ukraina, teigiama bendroje Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisėsaugos ataskaitoje. Šiuos žodžius savo paskyroje patvirtino ir „tikrieji“ Ukrainos anonimai.

 Ši garsi frazė gana tiksliai apibūdina dabartinę situaciją Ukrainoje. O yra dar vienas – Bismarko – posakis: „Revoliucijas sugalvoja romantikai, vykdo fanatikai, o jų rezultatais naudojasi niekšai“, ir galima sakyti, kad Kijevo Maidanas – jau beveik antrame etape. Iš pradžių jo dalyvius vienijo europinė idėja, kuri palengva virto tikslu nuversti prezidento V. Janukovyčiaus režimą.

 Lvovo gyventojas Romanas Senykas mirė Kijevo ligoninėje nuo sužeidimų, kuriuos jis patyrė sausio 22 dieną sostinės Hruševskio gatvėje, pranešė nacionalistų susivienijimo „Svoboda“ Lvovo srities organizacija. „Kelias paras medikai kovojo už ji gyvybę, bet žaizdos buvo per sunkios. Jo plaučiai buvo stipriai sužeisti, atliktos kelios operacijos, teko amputuoti ranką“, – sakė Ukrainos liaudies deputatė Iryna Sech, „Svoboda“ narė.

(papildyta 10.38) Ukrainos premjeras: duokit 20 mlrd. paramą - pasirašome sutartį Ukrainos premjeras N. Azarovas tikina, kad valdžia, kaip ir demonstrantai, yra suinteresuota kuo greičiau pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su ES. Ukraina prašo iš Europos Sąjungos pasirašant sutartį su Ukrainą suteikti 20 mlrd. eurų finansinę pagalbą, pranešė premjeras N. Azarovas, remiantis cenzor.net.ua.

Kijevo gatvėse rafinuoti liberalai protestuoja šalia skustagalvių, tačiau jei prieš devynerius metus įvykusi Oranžinė revoliucija turi pasikartoti, reikia lyderio, kuris juos suvienytų. Ir čia pasirodo Vitalijus Klyčko, stotingas pasaulio bokso čempionas, apsigynęs sporto mokslo daktaro laipsnį, kuris vis labiau atrodo kaip stipriausias opozicijos žaidėjas.

Pasaulio bendruomenė šiuo metu įdėmiai seka įvykius Ukrainoje. Po to, kai jos vyriausybė atidėjo Asociacijos su ES sutarties pasirašymą, žinomas šalies žurnalistas Mustafa Naijemas per socialinį tinklą „Facebook“ pakvietė visus, nesutinkančius su šiuo valdžios sprendimu, ateiti į centrinę šalies aikštę. Tada, lapkričio 21-ąją, susirinko apie 500 žmonių. Tarp jų buvo ir šių eilučių autorius.

Pastaraisiais įvykiais Ukrainoje siekiama įvesti neonacistinę diktatūrą, antradienį pareiškė Progresyviosios socialistinės partijos lyderė Natalija Vitrenko. „Ukrainos nacionalistų ideologija – visa tai veda tik iki kraujo praliejimo, tik iki nacistinės diktatūros įvedimo. Tai štai iki ko, mano nuomone, jie nori privesti Ukrainą“, – sakė šios radikaliųjų kairiųjų partijos vadovė N.Vitrenko spaudos konferencijoje.

(papildyta 16.18) Ukrainos opozicinės partijos UDAR lyderis Vitalijus Klyčko antradienį kalbėdamas Kijevo Nepriklausomybės aikštėje paragino susirinkusiuosius paskelbti visuotinį streiką. „Mes taikiai blokuosime vyriausybinius pastatus ir neleisime jiems dirbti“, – pareiškė jis. Jis taip pat paragino visus susirinkusius Nepriklausomybės maidane nepasiduoti. „Aš kreipiuosi į visus: nepasiduokite. Jeigu mes pasiduosime, daugiau nieko nebebus“, – kalbėjo politikas.

Ukrainos opozicija iš valdžios reikalauja atsiprašyti Lietuvos Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės dėl neadekvačios reakcijos į jos pasirodymą Kijevo „Euromaidane“. Dokumentą pasirašė opoziciniai judėjimai „Batkivščina“, „Svoboda“ ir „UDAR“, praneša pravda.com.ua. Nurodoma, kad lapkričio 26 dieną taikaus mitingo, palaikančio Ukrainos eurointegracinius procesus, metu, L. Graužinienė išėjo į sceną ir išsakė savo solidarumą dėl ukrainiečių siekių.

O. Tiagniboko vadovaujamos partijos „Svoboda“ („Laisvė“) per rinkimus į Ukrainos Aukščiausiąją Radą gauti 10,4 proc. balsų daugumai stebėtojų tapo siurprizu, tačiau Europos kontekste tokia ultranacionalistinės partijos sėkmė nėra išskirtinis reiškinys.

Praėjusią savaitę Lietuvos Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas sukėlė tikrą šurmulį socialiniuose tinkluose ir tinklaraščiuose, davęs skandalingą (bent jau dabar tokiu tapusį) interviu rusų radijui „Svoboda“. Ir dabar, atslūgus emocijoms, galima pabandyti dar kartą pažvelgti į V. Gedvilo pasisakymus ir karštą reakciją į juos. Juk alternatyvi pozicija (galbūt netgi švelni provokacija) dar niekam demokratinėje valstybėje nepakenkė.

Antisemitinė partija „Laisvė“ („Svoboda“) bus atstovaujama Ukrainos parlamente po to, kai per sekmadienį vykusius parlamento rinkimus, remiantis balsavusiųjų apklausomis, surinks apie 12 proc. rinkėjų balsų, rašoma „Haaretz“, praneša lenta.ru. „Laisvė“, kuri laikosi nacionalistiškų ir antisemitinių požiūrių, taip pat pasisako prieš bendradarbiavimą su Rusija. Partijos lyderis Olegas Tiagnibokas jau susilaukė skundų dėl savo rasistinių ir antisemitinių pasisakymų.

Visa rusų radijo stoties „Svoboda“ interneto redakcija visiškai netikėtai buvo atleista. Ši redakcija per 10 metų sugebėjo tris kartus padidinti radijo stoties klausomumą ir tinklalapio skaitomumą. Vyriausioji tinklalapio redaktorė Liudmila Telen tikina, kad toks sprendimas susijęs su tuo, kad radijo stoties direktore tapo Maša Gesen, kuri savo ruožtu tai neigia.

Jeigu turtuoliai kažkur ir verkia, tai kaip tik Baltarusijoje. Tačiau jų kančios nesusijusios su konjunktūra pasaulio rinkose ar nesėkmėmis versle. Svarbiausi rizikos faktoriai Baltarusijos oligarchams susiję išimtinai su Aleksandras Lukašenka ir santykiais Baltarusijos valdžioje. Ekspertų vertinimu pačio turtingiausio Baltarusijos oligarcho istorija labai gerai iliustruoja šią situaciją. Pirmą dalį skaitykite čia. Antrą dalį skaitykite čia.

Po skandalingais jau tapusių Rusijos Dūmos rinkimų žiniasklaida ir toliau publikuoja vis daugiau įrodymų dėl sukčiavimo ir balsų falsifikavimo. Įvairi filmuota medžiaga, kurioje užfiksuoti pažeidimai, internetą užplūdo dar sekmadienį. Dabar jos atsiranda vis daugiau. Kai kuriuos pavyko užfiksuoti žurnalistams, kurie infiltravosi į didžiules nesąžiningų žmonių grupes, kurios už pinigus atėjo balsuoti už Vladimiro Putino partiją „Vieningoji Rusija“, praneša Newsru.

Šių metų balandžio 23 d. Šveicarijoje Turkijos ir Armėnijos užsienio reikalų ministrai pranešė, kad šalys pritarė vadinamajam „kelio gairių žemėlapiui“, kuris padės galutinai normalizuoti Ankaros ir Jerevano santykius. Abiejų valstybių žiniasklaida spėlioja, kada galėtų įvykti išties istorinis įvykis – sienos tarp Turkijos ir Armėnijos atidarymas: neatmetama tikimybė, kad tai atsitiks iki šių metų spalio 14 dienos.

Čečėnijos prezidentu oficialiai vadinamas Rusijos statytinis Ramzanas Kadyrovas tampa televizijos žvaigžde. Pasirodė jau antra Čečėnijos televizijos laida, kurios herojai – „atgailaujantys“ buvę Ičkerijos nepriklausomybės šalininkai. Apie tai savo straipsnyje ir radijo stoties „Svoboda“ eteryje pasakojo žinomas žurnalistas Andrejus Babickis. Laidą "Точки опоры" („Atramos taškai“ – rus., - „Balsas.lt), tikrai asmeniškai veda vadinamasis Čečėnijos prezidentas.

Paskutiniu metu praktiškai visos naujienos iš Pakistano – apie teroristų mirtininkų išpuolius, kurių aukomis tampa ne tik policininkai, kariūnai, bet ir vaikai. Visa tai – kruvinas atsakas į amerikiečių veiksmus: neapsikentusi nuolatinių Afganistano teritorijoje vykdomų „partizaninių operacijų“, JAV aviacija nuo praėjusių metų rugpjūčio mažiausiai 35 kartus atakavo Pakistano šiaurės vakaruose įsikūrusias talibų kovotojų bazes.

Vasario 25-ąją pirmą kartą kreipiantis į Amerikos kongresą Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai teko labai skrupulingai, kruopščiai apgalvoti retoriką. Tiesa, dar rinkimų kampanijos metu visi pripažino, kad dėl retorikos ponas B. Obama turi mažiausiai rūpesčių. Bet įtikinamai kalbėti yra viena, o mėginti išjudinti įstrigusią didžiausią pasaulio ekonomiką – vis dėlto visai kita.

Įprasta, kad konfrontacijos, dramatiški susidūrimai ir politiniai įvykiai ilgainiui pereina į procedūrinę fazę, taigi ir šįkart okupacijos faktas ima įgyti vis daugiau politinių manevrų bei propagandinių ėjimų rutinos požymių. Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (ETPA) sausio 28-ąją priėmus jau antrą rezoliuciją dėl rugpjūtį įvykusio karinio Rusijos ir Gruzijos konflikto, kiekviena suinteresuota pusė, suprantama, ją interpretavo savaip.

Gruzijos opozicija paskutiniu metu ypatingu konstruktyvumu nepasižymėjo: valdyti valstybę vis mėgino gatvėse, rengė triukšmingas protesto akcijas, švaistėsi garsiais pareiškimais, tačiau nesugebėjo mesti bent kiek rimtesnio iššūkio šalies vadovui Michailui Saakašviliui. Nei per praėjusius prezidento rinkimus, nei jau susivienijusi – per šių metų gegužę vykusius parlamento rinkimus.

Rusijos profesinės sąjungos kitą savaitę organizuoja visoje šalyje įvyksiančią protesto prieš didėjančias degalų kainas akciją, pranešė radijo stotis „Svoboda“. Šią akciją trečiadienį rengia Rusijos automobilių pramonės ir kelių ūkio darbuotojų profesinė sąjunga.

Ukrainos ir Rusijos dialogas neįtikėtinai keblus, lygiai kaip ir neįtikėtinai niuansuotas. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo statiškas, jei nepaisysime ciklais pasikartojančio retorikos „sutirštėjimo“ dėl kokių nors konkrečių veiksmų (pavyzdžiui, gamtinių dujų pabranginimo Ukrainai) ar įvykių. Bet esama ir tam tikros dinamikos, šis tas vis dėlto keičiasi.

Pasaulyje jau nieko nestebina, kad ir XXI amžiuje daugelis religijų vaidina svarbų vaidmenį politiniuose procesuose, daro įtaką tarptautiniams santykiams ir net nulemia ištisas atskirų valstybių raidos kryptis. Ne išimtis ir Rusijos stačiatikių bažnyčia – galinga, autoritetinga ir vis stipresnę įtaką šios šalies vidaus bei užsienio politikai daranti religinė organizacija.

Dešimtojoje Rusijos Nacionalinės kino kritikos ir kino spaudos premijos, dar žinomos kaip „Baltas dramblys“, įteikimo ceremonijoje, vykusioje Maskvos Kino namuose pirmadienį, sausio 21 d., geriausiu 2007 m. rusų filmu pripažintas karštas diskusijas sukėlęs Aleksejaus Balabanovo filmas „Gruz 200“ („Krovinys 200“), praneša informacinė agentūra „Novosti“. Tuo tarpu valdžios išgirtą Nikitos Michalkovo „12“ kinotyrininkai ir kino kritikai apskritai ignoravo.

Europa turi atsakyti į rimtą iššūkį – Vladimiro Putino pasitraukimą iš prezidento pareigų. Po Boriso Jelcino atsistatydinimo ir V. Putino atėjimo į valdžią Rusijoje susiformavo įtakingų, beveik be išimties niekieno nerinktų žmonių klanas.

Rusijos teatrinio gyvenimo centras Spalio mėnesį dviem savaitėm buvo persikėlęs iš Maskvos į Sankt Peterburgą. Taip teigė ne vienas Rusijos teatralas, nuo studento iki pripažintų ir gerbiamų teatro istorikų.

Ukrainos sostinėje Kijeve nedidelė jaunimo grupelė sugebėjo prasiveržti pro milicijos užtvaras ir ėmė muštis su Besarabijos aikštėje susirinkusiais Ukrainos komunistų partijos jaunimo sparno nariais, kol galiausiai buvo vėl nuvaryti šalin, pranešė „Korrespondent.net“, nemdamasi „News.ru“ duomenimis.Kijeve šis sekmadienis – nerami diena. Daugiau nei 3 tūkst.

Trečiadienį į radijo stoties „Svoboda“ Šiaurės Kaukazo redakciją paskambino žmogus, prisistatęs grupuotės „Rijad Salihin“ vado pavaduotoju ir pareiškė, kad atsakomybę už traukinio „Nevos ekspresas“ susprogdinimą prisiima čečėnų kovotojai. Anksčiau grupuotės „Rijad Salihin“ žvalgybos ir diversijų šahidų batalionui vadovavo Šamilis Basajevas. Ši grupuotė buvo įtraukta į JAV valstybės departamento sudaromą teroristinių organizacijų sąrašą.

Pietų ir Rytų Europoje dėl didelių karščių mirė mažiausiai 25 žmonės. Kai kuriuose Rumunijos, Bulgarijos ir Graikijos regionuose oro temperatūra pasiekė 40 laipsnių, praneša radijo stotis „Svoboda“. Italijoje atsirado 20 naujų gaisrų kalnuose židinių, o D. Britaniją tuo tarpu užgriuvo liūtys: užtvindytos didžiulės teritorijos, vienas žmogus žuvo, šimtai nukentėjusiųjų. Iš kai kurių rajonų žmonės evakuojami sraigtasparniais.

25 Rusijos žmonių teisių gynėjai atviru laišku kreipėsi į Vokietijoje prasidedančio G8 šalių susitikimo dalyvius. Laiške prašoma, kad D. Britanija, JAV, Italija, Kanada, Vokietija ir Japonija pareikalautų iš Rusijos garantuoti pagrindines žmogaus teises, be kurių neįmanoma išlaikyti tarptautinio saugumo.

Maskvoje vykstančios derybos dėl gamtinių dujų tiekimo Baltarusijai šeštadienį dar nedavė jokių rezultatų, pranešė radijo stotis „Svoboda“. „Gazprom“ atstovas Sergejus Kuprijanovas šeštadienį pareiškė, kad derybų eiga verčia ruoštis blogiausiam variantui. Jis vėl priminė, kad jei sutartis dėl dujų tiekimo nebus pasirašyta šiais metais, sausio 1 d. 10 val. dujų tiekimas į Baltarusiją bus nutrauktas.

Pernai lapkričio 27 d. Minsko aukciono namuose „Paragis“ bandyta parduoti unikalų dirbinį – XIV-XV a. paauksuotą sidabrinį diržą, kuriam Baltarusijoje prigijo „Vytauto diržo“ pavadinimas.