Paskutiniu metu praktiškai visos naujienos iš Pakistano – apie teroristų mirtininkų išpuolius, kurių aukomis tampa ne tik policininkai, kariūnai, bet ir vaikai. Visa tai – kruvinas atsakas į amerikiečių veiksmus: neapsikentusi nuolatinių Afganistano teritorijoje vykdomų „partizaninių operacijų“, JAV aviacija nuo praėjusių metų rugpjūčio mažiausiai 35 kartus atakavo Pakistano šiaurės vakaruose įsikūrusias talibų kovotojų bazes.
Kovo 25 d. Islamabade teroristas mirtininkas susisprogdino prie policijos nuovados – žuvo 10 žmonių. Balandžio pradžioje šiaurės Vaziristano gyvenvietėje kitas mirtininkas pabandė automobiliu, prikrautu sprogmenų, įsirėžti į karinį postą, tačiau buvo apšaudytas iš tolo: sprogimas įvyko netoli mokyklos, žuvo mažiausiai 17 civilių, dauguma jų – vaikai. Netrukus tokiu pat būdu karinį postą mirtininkas taranavo Islamabade – žuvo 8 žmonės. Tačiau patys kruviniausi išpuoliai buvo surengti Džamrudo mieste, kur mirtininkas susisprogdino mečetėje (žuvo 48 žmonės, 70 sužeistų), ir Pendžabo provincijoje – ten taip pat prie įėjimo į mečetę, kurioje vyko penktadieninės pamaldos, susisprogdino mirtininkas, nusinešęs 40 gyvybių ir sužeidęs 120 žmonių.
„Euronews“ pranešė, kad nė viena iš ekstremistinių Pakistano grupuočių, kurių šioje šalyje apstu, neprisiėmė atsakomybės už sprogdinimus mečetėse, tačiau vietos policija įtaria, kad tai padaryti galėjo šiitų ekstremistai. Taip pat sklandė versija, kad už kruvinų išpuolių stovi ne kas kitas, o Pakistane garsus teroristas Beitullah Mehsudas. Jo pareiškimo ilgai laukti nereikėjo: „Tehreek-i-Taliban“ lyderis prisipažino, kad visi paskutiniu metu įvykdyti sprogdinimai, išskyrus mečetėse, yra jo kovotojų darbas. B. Mehsudas pagrasino, kad mirtininkai sprogdinsis mažiausiai du kartus per savaitę, kol nesiliaus amerikiečių vykdomi oro antskrydžiai šalies šiaurės vakaruose. Neoficialiomis žiniomis, vien tik į Islamabadą yra išsiųsta 20 teroristų mirtininkų, kurie pasirengę bet kada atlikti „šventąją misiją“ – susisprogdinti.
Prisiimdamas atsakomybę už teroro aktus Pakistane, B. Mehsudas netgi nepasikuklino pagrasinti, kad panašūs išpuoliai bus rengiami ir JAV teritorijoje, o pirmasis perspėjimas amerikiečiams – neseniai Niujorko valstijoje neva talibų apšaudytas imigracijos centras. CŽV „Tehreek-i-Taliban“ lyderio pareiškimą kategoriškai paneigė: šį nusikaltimą padarė tikrai ne talibai, o saviškiai.
Pakistano premjeras Yousafas Raza Gillani vienodai piktinasi ir teroristų rengiamais išpuoliais, ir amerikiečių aviacijos smūgiais šalies teritorijoje, kur bazuojasi „Al Qaeda“ ir Talibano kovotojai. Per oro antskrydžius žūsta nemažai civilių, o tai tik stiprina vietos gyventojų simpatijas talibams ir neapykantą amerikiečiams. Kaip pranešė radijo stotis „Svoboda“, viena tokių oro atakų iš nepilotuojamo amerikiečių lėktuvo buvo surengta balandžio 4 d. – žuvo 13, sužeista 8 žmonės. Ir vėl civiliai… O atsakas jau žinomas – B. Mehsudas pasiuntė susisprogdinti mirtininką. Ir taip be galo, be krašto.
Jungtinių Tautų ataskaitoje minima, kad B. Mehsudas yra atsakingas už 80 proc. mirtininkų surengtų teroristinių išpuolių Afganistane. 2007 m. britų visuomeninio transliuotojo BBC korespondentas Syedas Shoaibas Hasanas įrašė interviu su šiuo gana paslaptingu teroristų lyderiu ir pasauliui buvo paskleista viena, bet svarbiausia mintis: Afganistanas bus išvaduotas šventojo karo – džihado – keliu. Už jo galvą JAV specialiosios tarnybos yra paskyrusios 5 milijonų dolerių premiją. Tačiau B. Mehsudas vis dar, atrodo, tebėra gyvas ir sveikas, nors praėjusiais metais apie jo mirtį buvo panešta dukart: CNN apie tai paskelbė kovo 30 d., o „ARY One World TV“ – spalio 1-ąją.
„BBC Profile“ apie B. Mehsudą rašo štai ką: jis priklauso pietų Vaziristano regiono mehsudų genčiai, jo kovotojų gretose –per 20 tūkstančių gentainių ir keli šimtai parengtų mirtininkų. Nuo 2005 m. aktyviai partizanauja, o 2007 m. po didžiojo Talibano skėčiu įkūrė „Tehreek-i-Taliban“ organizaciją.
„Tehreek-i-Taliban“ grobia Pakistano karius įkaitais ir keičia juos į areštuotus saviškius. Užsienio analitikų teigimu, savanorių srautus pas šį odiozinį karo lauko vadą didina ir vadinamoji kolektyvinė atsakomybė, kurią genčių kraštuose taiko Islamabadas. Prisidirbo talibai – be perspėjimo areštuojamas kas nors iš to paties klano ar genties. B. Mehsudas yra populiarus tarp jaunų žmonių abiejose sienos pusėse, o tai jau – rimta jungiamoji grandis tarp Pakistano ir Afganistano talibų.
Anot laikraščio „The Hindu“, buvęs Pakistano prezidentas Pervezas Musharrafas vienąsyk B. Mehsudą apibūdino kaip „patį pavojingiausią“ šalyje žmogų, kuris stovi ir už premjerės Benazir Bhutto nužudymo 2007 m. gruodžio 27 dieną. Pats B. Mehsudas atsakomybės už B. Bhutto nužudymą neprisiima, nors, kaip jau minėjau, kartais nevengia pasiskelbti padaręs tai, ko iš tikrųjų nedarė.
Matyt, kruvini išpuoliai Pakistane nesiliaus, kol bent sąlygiška taika neįsivyraus kaimyniniame Afganistane. Ši nesibaigianti karuselė paverčia niekais visus Islamabado bandymus stabilizuoti padėtį ir gyventi normalų gyvenimą. Įdomu ir tai, kad yra manančių, jog visiška netvarka Pakistane prasidėjo tada, kai atsirado sumanymas per šios šalies teritoriją tiesti dujotiekį į Indiją ir Kiniją. Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo generalinis direktorius Konstantinas Simonovas (interviu „Expert“) neatmeta sąmokslo teorijos ir tikina, kad už iracionalaus terorizmo gali slėptis gana racionalus kažkieno interesas paversti Pakistaną nestabilumo zona. „Sukūrus problemų penkeriems septyneriems metams į priekį, nebus jokių potencialių investuotojų, kurie būtų pasirengę duoti pinigų dujų koridoriaus statybai per Pakistaną į Indiją ir Kiniją. Joks sveiko proto žmogus ten dujotiekio neties“, – įsitikinęs K. Simonovas.
Vienaip ar kitaip, kruvinų išpuolių Pakistane gali tik daugėti, o JAV planai „išrūkyti“ talibus iš slėptuvių Pakistano teritorijoje gali turėti dar rimtesnių padarinių. Šalyje stiprėja antiamerikietiškos nuotaikos ir nepasitenkinimas oficialiuoju Islamabadu, kuris iš esmės palaimino tarptautinės koalicijos planą atakuoti Pakistano šiaurės vakaruose įsikūrusias teroristų bazes. Ekspertai nuogąstauja, kad tokia situacija gali pasibaigti radikalų atėjimu į valdžią, o gal net paprasčiau – dar vienu kariniu perversmu, kurių mada Pakistane tikrai nepraėjo. Turint omeny, kad Pakistanas turi branduolinę bombą, toks scenarijus nežada nieko gero.
Aušra Radzevičiūtė
