Jeigu turtuoliai kažkur ir verkia, tai kaip tik Baltarusijoje. Tačiau jų kančios nesusijusios su konjunktūra pasaulio rinkose ar nesėkmėmis versle. Svarbiausi rizikos faktoriai Baltarusijos oligarchams susiję išimtinai su Aleksandras Lukašenka ir santykiais Baltarusijos valdžioje. Ekspertų vertinimu pačio turtingiausio Baltarusijos oligarcho istorija labai gerai iliustruoja šią situaciją.
V. Peftijevas išsisuko, nors ir patyrė nuostolių. Pastatų kompleksą teko grąžinti valstybei. Juokingiausia tai, kad pagrindinius kaltinamuosius nekilnojamojo turto neteisėto užvaldymo (už oligarcho pinigus) byloje – Bubičių ir Kornilovą – vis dėlto pasodino, atseikėjus po 12 metų kiekvienam.
Bet po šios nemalonios istorijos V. Peftijevas galėjo šiek tiek atsikvėpti: dabar jis jau tvarkė reikalus betarpiškai su prezidentu. 2009 metų vasarą V. Peftijevas pradėjo vadovauti Baltarusijos teniso federacijai. Tai didelė garbė. Prieš dešimtį metų „Beltecheksporte“ buvo įkurtas teniso klubas, kuriame išaugo žvaigždė Viktorija Azarenka – šiuo metu pirmąją vietą pasaulio reitinge užimanti tenisininkė.
Be prekybos ginklais atsivėrė nauji horizontai. V.Peftijevas ir Baltarusijos valdininkai taip greitai „susirgo“ sportloto, kad Rusijoje beveik numarinus lošimų verslą, Minske gimė idėja padaryti iš šalies lošimų rojų. V. Peftijevo kompanija gavo leidimą plėtoti Baltarusijoje lošimų verslą ir kūrė grandiozinius planus. Būtent tuo laiku verslininkas ėmė rodytis viešumoje. Vieną kartą jis sėdėjo šalia prezidento svarbiame pasitarime ir darė kažkokį pranešimą. Kitą kartą jis linksmas pasirodė konkurso „ Triumfas. 2010 metų sporto didvyriams“ nugalėtojų apdovanojimo ceremonijoje. Tos ceremonijos metu darytos nuotraukos yra bene vienintelės, kur aiškiai matomas Baltarusijos oligarchas.
Bet 2011metų vasarą Europos Sąjunga įvedė sankcijas Baltarusijos valdininkams. Į juodąjį sąrašą pakliuvo ir V. Peftijevas bei trys jo kontroliuojamos kompanijos – UAB „Beltecheksport“, UAB „Sport–pari“, PUI (privati unitarinė įmonė) „BT Telekomunikacijos“. Verslininkui buvo uždrausta atvykti į Europos Sąjungą, o dar tragiškesnis dalykas milijonieriui yra tai, kad visi аptikti jo aktyvai gali būti įšaldyti.
Verslininką užstojo A. Lukašenka, pareiškęs, kad šio sprendimo iniciatoriai – „niekšai ir padugnės“.
„Aš jums prisiekiu, aš Peftijevą, gal būt, per savo gyvenimą mačiau tris kartus. Kai jis į Kiniją vyko, darė pranešimą apie karinį techninį bendradarbiavimą, kreditus – jis buvo delegacijoje ir daug padėjo – padėjo 1 mlrd. dolerių lengvatinį kreditą gauti. O pasakė, kad jis režimą finansuoja. Aš jums prisiekiu, kad aš iš Peftijevo niekada ne tik kad asmeninėms reikmėms – valstybinėms reikmėms nė kapeikos nepaėmiau. Jie ėmė ir bepjaudami užgriebė šį vyrą“ – pasakė neseniai Baltarusijos vadovas, tuo galutinai paskandindamas nelaimingą verslininką.
A. Lukašenka nepaleidžia iš akių žmogaus, kuris ES dokumentuose atvirai vadinamas „paskutiniojo Europos diktatoriaus pinigine“. Vos tik žurnalistai pranešė, kad V. Peftijevas netikėtai išvyko į Jungtinius Arabų Emiratus, A. Lukašenka spaudos konferencijoje visus nuramino:
„Vladimiras Peftijevas kaip ir anksčiau gyvena Baltarusijoje, užsiima verslu, vadovauja Baltarusijos teniso federacijai, dažnai būna užsienyje – Jungtiniuose Arabų Emiratuose. Nuo 1993 metų jis turi firmą, kuri užsiima baltarusiškų prekių reklamavimu ir pardavimu šiame regione.
Bet Baltarusijos prezidento protekcija V. Peftijevą aiškiai slegia. Jis bando išsivaduoti iš geležinio glėbio. Pernai rudenį V. Peftijevas nusiuntė Europos teismui ieškinį prieš Europos Sąjungos Tarybos sprendimą imtis sankcijų prieš jį ir su juo susijusias kompanijas. Iš viso pateikti keturi ieškiniai: asmeniškas V. Peftijevo ir trijų firmų, kurių savininkas arba akcininkas jis yra – „Beltecheksport“, „BT Telekomunikacijos“ ir „Sport–pari“. Oligarcho interesus apsiėmė ginti Lietuvos teisininkai iš kompanijos „LAWIN“. Buvęs kandidatas į prezidentus Alesius Michalievičius, pabėgęs nuo KGB persekiojimo į Čekiją, papasakojo girdėjės, kad V. Peftijevas siūlo 1 mln. dolerių tiems, kam pavyks pasiekti, jog jam taikomos sankcijos būtų atšauktos. Didelis skandalas kilo opozicijos viduje ir Europos struktūrose, todėl V. Peftijevui lengvas kelias į Europą tikrai uždarytas. Prie jo visam laikui prilipo etiketė „Lukašenkos piniginė“, ir net į Jungtinius Arabų Emiratus dabar jis turi vykti būkštaudamas.
Matomai, todėl V. Peftijevas nusprendė tvirtai įsikurti Baltarusijoje ir pradėjo aktyviai statytis didelį namą prie Minsko, kur jo kaimynai bus ne tik turtuoliai, bet ir paprasti Baltarusijos darbininkai. Prieš mėnesį radijo stotis „Svoboda“ paviešino statomo V. Peftijevo namo nuotraukas. Ar tas namas jo, ar ne jo, tiksliai pasakyti negalima, bet Rusijos oligarchų namai atrodo kur kas solidžiau. Baltarusijoje galima uždirbti daug pinigų, tik nelabai kur juos padėsi, o demonstruoti savo turtą yra pavojinga: o jei staiga atsiras naujų prezidento A. Lukašenkos numylėtinių ir „piniginių“. Kiek jų jau buvo ir kiek pasikeitė...
Nepageidaujamų asmenų sąrašas
Dosjė
Europos Sąjungos juodajame sąraše daugiau kaip 200 Baltarusijos valdininkų, teisėjų, teisėsaugos institucijų darbuotojų, verslininkų, žurnalistų pavardžių.
Patys įžymiausi žmonės, patekę į šį sąrašą – tai A. Lukašenkos šeima (tėvas ir du sūnūs). Lengvai galima suprasti, kodėl į jį įtraukti visi Baltarusijos Centrinės rinkimų komisijos nariai. Šis sąrašas nuolat papildomas naujais asmenimis, kuriems taikomos sankcijos – kelias į Europą uždaromas teisėjams, kurie skelbia nuosprendžius opozicijos aktyvistams, jėgos struktūrų darbuotojams, kurie pasižymi, persekiodami režimo priešininkus. Patys didžiausi sąrašo skyriai: teisėjai (dabar jų daugiau kaip 50 žmonių), KGB vadovai (22 pavardės), prokuratūros darbuotojai (14), milicininkai (15). Be jėgos struktūrų pareigūnų ir teisėjų sankcijos pritaikytos ir kitų profesijų žmonėms.
Nepageidaujami asmenys
Verslininkai
Vladimiras Peftijevas, „Beltecheksport“ savininkas.
Jurijus Čižas, kompanijų grupės „Тraipl“ savininkas.
Anatolijus Tarnavskis, kompanijų grupės „Junivest“ generalinis atstovas NVS, Rusijos „Grand Invest banko“ direktorių tarybos narys.
Žurnalistai
Aleksandras Zimovskis, buvęs Baltarusijos televizijos ir radijo kompanijos vadovas.
Nikolajus Čerginecas, Baltarusijos rašytojų sąjungos pirmininkas.
Genadijus Davydko, Baltarusijos televizijos ir radijo kompanijos vadovas.
Jurijus Kozijatko, „Sostinės televizijos“ („CT“) generalinis direktorius.
Pavelas Jakubovičius, laikraščio „Tarybų Baltarusija“ vyriausiasis redaktorius.
Anatolijus Lemešonokas, laikraščio „Respublika“ vyriausiasis redaktorius.
Jurijus Prokopovas, Baltarusijos Pirmojo televizijos kanalo žurnalistas.
Aleksiejus Michalčenka, televizijos kanalo ONT žurnalistas.
Aleksandras Taranda, laikraščio „Tarybų Baltarusija“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas.
Sergejus Gordijenka, laikraščio „Tarybų Baltarusija“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas.
Galina Toropeckaja, laikraščio „Tarybų Baltarusija“ redaktoriaus pavaduotoja.
Ana Šadrina, laikraščio „Tarybų Baltarusija“ redaktoriaus pavaduotoja.
Dmitrijus Žukas, valstybinės naujienų agentūros „BelTA“ generalinis direktorius.
Vadimas Giginas, mėnesinio žurnalo „Bielaruskaja dūmka“ vyriausiasis redaktorius.
Pareigūnai
Leonidas Kozikas, Profesinių sąjungų federacijos pirmininkas.
Aleksandras Bazanovas, Prezidento administracijos informacinio analitinio centro direktorius.
Aleksejus Gusevas, Prezidento administracijos informacinio analitinio centro direktoriaus pirmasis pavaduotojas.
Levas Kryštapovičius, Prezidento administracijos informacinio analitinio centro direktoriaus pavaduotojas.
Jelena Kolos, Prezidento administracijos informacinio analitinio centro direktoriaus pavaduotoja.
Vsevolodas Jančevskis, prezidento padėjėjas ideologijos klausimais.
Sergejus Ablameiko, Baltarusijos valstybinio universiteto rektorius (įtrauktas į sąrašą už studentų pašalinimą iš Universiteto dėl politinių priežasčių).
Viktoras Sirenko, Minsko miesto greitosios pagalbos ligoninės vyriausiasis gydytojas (KGB darbuotojams iš ligoninės atidavė sužeistą kandidatą į prezidentus Vladimirą Nekliajevą).
