studijos

Artėjant naujiesiems mokslo metams Studentų atstovai bursis drauge nagrinėti, kas lemia studijų kokybę ir kokiais būdais ją galima efektyviausiai gerinti. Paskutinį vasaros savaitgalį (rugpjūčio 27 - 29 d.) Klaipėdoje ir Šventojoje tradiciškai aktyvioji šalies studentija rinksis į Studentų sąjungos 2010-ųjų Asamblėją.

Kaunietė Eglė Čekanavičiūtė kalba apie būsimą darbą Paryžiaus „Dior“, rodo šiems mados namams pieštus rankinukų eskizus ir jų realizacijas prabangiose parduotuvėse, prisipažįsta norinti kurti prancūzams „Saint Laurent“... Kažkada Vilniaus dailės akademijoje drabužių dizaino specialybę į studijas Londono „Saint Martens“ menų ir dizaino koledžą iškeitusi 23 metų kaunietė tikina, jog čia tiesiog neturėtų tokių galimybių, kokiomis džiaugiasi dabar.

Kritiškai vertindama LR Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų nuolat pabrėžiamas “teigiamas" priėmimo į aukštąsias mokyklas bei aukštojo mokslo reformos puses, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) ministerijos atstovams siūlo nusiimti simbolinius „rožinius akinius“ bei kviečia konstruktyviai ir operatyviai spręsti kasmet vis labiau ryškėjančias klaidas.

Studentų sąjunga stiprina savo narius skatindama studentų atstovavimo kokybę. Šiuo tikslu Studentų sąjungos Tarybos nariai rugpjūtį Kaune patvirtino naują Studentų sąjungos viceprezidentę studentų atstovavimo kokybės plėtrai Moniką Sičiūnaitę. „Jau pradėti pirmieji Studentų atstovybių veiklos įvertinimo darbai. Atlikę išsamią situacijos analizę, galėsime geriau įvertinti šalies studentų atstovavimą ir ieškoti geriausių kelių jam stiprinti.

Sakoma, kad geriausiai suprasti problemą ir ją spręsti galima tik pačiam akis į akį su ja susidūrus. Mano darbas man suteikia galimybę tarsi iš vidaus pažvelgti į Lietuvos aukštojo mokslo sistemą, joje vykstančius pokyčius ir ateities perspektyvas. Mano galva, vienas aktualiausių ir daugiausia permainų žadantis yra vieningos, daugelyje Europos Sąjungos šalių veikiančios, kreditų perskaičiavimo sistemos (ECTS) įvedimas Lietuvoje.

Po neseniai pasibaigusio bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas Kauno kolegija nuo rugsėjo pasitiks didžiulį būrį pirmakursių – šiais metais studijas kolegijoje pasirinko per 2000 studentų. Kauno kolegijos bendruomenę ypač džiugina faktas, kad daugybė stojančiųjų vertina išskirtinai šią aukštąją mokyklą. Jau antrus metus Kauno kolegija lyderiauja Lietuvoje pagal prašymų skaičių, kuriuose paminėtos tik vienos aukštosios mokyklos studijų programos.

Stojantieji į aukštąsias mokyklas šiemet numarino beveik 60 studijų programų – daugiausia Klaipėdos ir Šiaulių universitetuose. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad toms aukštosioms mokykloms reikia galvoti apie jungimąsi, praneša LTV „Šiandien“. Beveik 60 studijų programų aukštosioms mokykloms teks panaikinti dėl to, kad į jas išvis nebuvo stojančiųjų ar buvo nepakankamai.

Valstybinis studijų fondas studentų prašymus paskoloms gauti pradės priiminėti jau kitą savaitę, rugpjūčio 25 d. Tad visi norintys gauti valstybės ir valstybės remiamas paskolas turėtų pateikti nustatytos formos prašymą-anketą Fondo tinklalapyje. Šį rudenį studentai galės gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti, paskolą gyvenimo išlaidoms, paskolą dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

Atvyksti studijuoti į kitą miestą? Nejauku ne tik todėl, kad aplinkui viskas nauja ir nepažįstama. Blogiausia – kad šalia nėra artimos draugės. Ir apskritai savo draugų ratą tenka plėsti iš naujo. Nuo ko pradėti? 1.    Pradėk nuo senų draugų. Surenk atsisveikinimo vakarėlį (ar bent jau susitikimą) namuose ir paklausinėk, kas iš tavo esamų pažįstamų turi artimesnių draugų mieste, į kurį vyksti.

Skaičiai rodo, kad vienas iš dešimties buvusiųjų abiturientų ar aukštųjų mokyklų absolventų šiuo metu niekur nesimoko ir nedirba. „The Telegraph“ teigimu, taip sparčiai formuojasi nauja „prarastoji karta“. Šiais laikais geri pažymiai vidurinėje mokykloje nebegali užtikrinti vietos universitete ar garantuoti darbo. Užsitęsus ekonomikos sunkmečiui šalyje dramatiškai padaugėjo jokios veiklos neturinčių jaunų žmonių, vadinamų „neets“ - trumpinys nuo Not in Education, Employment or Training.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje po bendrojo priėmimo dėl stojamųjų egzaminų vertinimo tvarkos ir stojamojo balo skaičiavimo neįstojo 39 talentingi jaunuoliai. Lietuvos kūno kultūros akademijoje į valstybės finansuojamą vietą studijuoti nepriimtas net pasaulio čempionas.

Rugpjūčio 12 dieną pasibaigus paskutiniajam bendrojo priėmimo etapui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, Vytauto Didžiojo universitetas ruošiasi sutikti gausų pirmakursių būrį. Nors, lyginant su pernai metais, priimtų studentų skaičius sumažėjo, tačiau pagal santykinius dydžius šiais metais VDU užima antrąją vietą tarp Lietuvos universitetų. Rugsėjo mėnesį studijas čia pradės beveik 1850 pirmakursių.

Rugsėjį mokslus aukštosiose mokyklose pradės daugiau nei 30 tūkstančių pirmakursių, beveik dviejų trečdalių studijas finansuos valstybė. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pasibaigus papildomam priėmimui į aukštąsias mokyklas, paaiškėjo būsimųjų studentų skaičiai - studijų sutartis pasirašė 30,4 tūkst. pirmakursių. 17,8 tūkst. - beveik dviejų trečdalių įstojusiųjų - studijas finansuos valstybė. Valstybės lėšomis studijuos 9,4 tūkst. universitetų ir 8,4 tūkst.

„Grįžta paukščiai į Lietuvą, sugrįšiu ir aš“, – viename paskutinių savo laiškų iš Jungtinių Amerikos Valstijų rašė 51 metų G. Abarius. Dešimt metų anapus Atlanto, Šiaurės Karolinos valstijoje, gyvenęs muzikas net kankinamas didelio skausmo ir vis pasikartojančių kraujoplūdžių kūrė ateities planus, mintimis veržte veržėsi į gimtinę. „Parvežk mane į Lietuvą“, – prašė jis žmonos Violetos prieš mėnesį.

Ironiška, bet posakis, kad vaikai yra mūsų ateitis dažniausiai prisimenamas tik tomis progomis, kai kalbama apie teigiamus dalykus ar norima pasigirti kokiais nors pasiekimais. Kur kas kuklesni tampa politikai ar kiti oratoriai, kai reikia spręsti problemas, susijusias su vaikų ugdymu ir švietimu.

Valstybė apmokės saujelei Aukštaitijos sostinę purtantis nedarbas gali atsisukti ir prieš vietines mokslo mekas – Panevėžio kolegiją ir Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutą (KTU PI). Šalies aukštosioms mokykloms baigus priėmimą, į valstybės finansuojamas vietas pateko 356 iš pusšešto šimto pakviestųjų studijuoti Panevėžio kolegijoje ir tik 26 iš 110-ies būsimųjų KTU PI studentų.

Nors rugsėjis jau čia pat, Švietimo ir mokslo ministerija turi tik preliminarią statistiką apie mokyklų tinklo pertvarką. Savivaldybės dar nepateikė galutinės informacijos, kiek mokyklų bus reformuota ar uždaryta, ministerija ją patikslinti planuoja šią savaitę. Tačiau preliminari statistika pesimistiška. Šiemet vaikų klegesys jau bus nutilęs net 35 pradinio ugdymo skyriuose, jie likviduojami. Dar 8 pradinės mokyklėlės prijungtos prie kitų mokyklų. Ištuštės ir aukštesnės klasės.

Vakar prasidėjo papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas. Šiemet liko kaip niekad daug laisvų vietų, nes nemažai aukštųjų mokyklų švietimo reforma nusivylusių abiturientų spjovė į vietos universitetus ir patraukė mokslų krimsti svetur. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Markas nesistebi, kad šiemet ypač daug abiturientų, užsiregistravusių į pagrindinį priėmimą, neatvyko pasirašyti sutarčių su aukštosiomis mokyklomis.

Šiandien, rugpjūčio 5 d., prasidėjo papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas, praneša Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Stojantieji gali pretenduoti į 830 valstybės finansuojamų studijų vietų universitetuose ir 1800 – kolegijose. Papildomame priėmime gali dalyvauti tik per pagrindinį priėmimą užsiregistravusieji LAMA BPO sistemoje. Norintys dalyvauti papildomame priėmime turi iš naujo užpildyti prašymus.

Studentų bendrabučių atnaujinimo darbams šiemet skirta 30 mln. litų Valstybinio studijų fondo investicinių lėšų. Šiuo metu Fondas priima Aukštųjų mokyklų paraiškas ir pasirašo sutartis. Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programa siekiama užtikrinti aukštojo mokslo kokybę ir prieinamumą. Šioje programoje dalyvauja 26 valstybinės aukštosios mokyklos, į sąrašus įtraukti 89 studentų bendrabučiai visoje Lietuvoje, juos siekiama atnaujinti.

Pasibaigus pirmiesiems stojimo į aukštąsias mokyklas etapams paaiškėjo, kad šių metų abiturientai baigiamuosius egzaminus laikė kur kas geriau nei pernykščiai, todėl norėdami patekti į išsvajotą specialybę turėjo su kuo pasivaržyti. Pasak stojančiųjų atrankos grupės vyresniosios administratorės Reginos Padaigienės, šiemet buvo pateikta daugiau nei 40 tūkstančių prašymų studijuoti šalies aukštosiose mokyklose.

Šią savaitę tapo žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas bendrojo priėmimo I etapo ir II etapo rezultatai. Alytaus kolegijoje panoro studijuoti ne tik regiono, bet ir Kauno, Klaipėdos, Naujosios Akmenės ir Vilniaus miestų ir rajonų. Kaip „Alytaus gidui“ patvirtino Alytaus kolegijos karjeros ir ryšių su visuomene centro vedėja Edita Klimavičiūtė, stoti į vienintelę aukštąją mokyklą Alytuje pageidaujančiųjų skaičius - pakankamai didelis.

Ekonomika, statybos inžinerija, medicina, teisė, transporto inžinerija universitetuose ir buhalterinė apskaita, automobilių techninis eksploatavimas, jūrų laivavedyba, turizmo ir viešbučių administravimas kolegijose. Šias specialybes  studijuoti nemokamai įstojo gabiausi šiųmečiai abiturientai, rašo delfi.

Ketvirtadienio popietę pradėti skelbti antrojo stojimų turo rezultatai. Tie, kurie pirmajame ture niekur neįstojo, nusprendė kovoti dėl geresnės studijų vietos arba pakeitė savo pasirinkimus šiemet pirmą kartą turėjo galimybę bandyti dar kartą. Šia teise pasinaudojo kone 19 tūkst. abiturientų, iš kurių maždaug 3 tūkst.

Laukdami kvietimo studijuoti iš pasirinktos aukštosios mokyklos nerimauja visi abiturientai. Ir toli gražu ne kiekvienas apsidžiaugia gautu kvietimu, kai supranta, kad ten, kur norėjo studijuoti, patekti nepavyks, mat „pagalį į ratus įkišo“ sistemos klaida. Aukštesnis stojamasis balas įstoti nepadėjo Būtent taip nutiko ir šiemet mokyklą baigusiam kauniečiui Kristijonui (pavardė redakcijai žinoma – Balsas.

Pasibaigus pirmajam stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), apžvelgusi LAMA BPO pateiktus priėmimo rezultatus pastebi, jog pirminiais duomenimis 20,4 proc. šiemet laikiusių brandos egzaminus abiturientų, į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymų studijuoti nepateikė. Socialiniai mokslai, kaip ir pernai sudarė beveik pusę visų abiturientų pasirinkimų, nors informacijos apie šių sričių specialistų perteklių rinkoje pateikta daug.

Savaitgalį universitetai paskelbė kviečiamųjų studijuoti sąrašus, tačiau Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas profesorius Pranas Žiliukas tvirtino, kad esminių pokyčių šiemet – nėra. „Vis dėlto paskelbus kviečiamų studijuoti sąrašus, jau galime pasakyti, kad šiek tiek atsigavo informatikos mokslai, kuriuos studijuoti šiemet panoro gausesnis dvyliktokų būrys.

Liepos mėnesį pasirašyti pirmieji nacionalinių kompleksinių programų projektai su Vilniaus universitetu, Kauno medicinos universitetu ir Kauno technologijos universitetu, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Šių programų tikslai ir uždaviniai orientuoti į aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimą, mokslinių tyrimų plėtrą, mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą, teigiama pranešime.

Dėl duomenų vėlavimo bendrajame priėmime į Lietuvos aukštąsias mokyklas apie 100 pretendentų studijuoti nemokamai liko be valstybės finansavimo. Tai paaiškėjo studentų atstovams Lietuvos studentų sąjungoje (LSS) atlikus pirminę šių metų bendrojo priėmimo analizę. Sąjunga kritiškai vertina pastarųjų dviejų metų priėmimo organizavimą ir primygtinai ragina tobulinti visą priėmimo sistemą. „Per daug sumaišties. Taip dirbti negalima.

Nemokamas mokslas šiais metais bus mažiau prieinamas. Valstybė, apkarpydama finansuojamų vietų skaičių, labiausiai sumažino būsimųjų teisininkų, vadybininkų ir pedagogų krepšelius, rašo „Lietuvos rytas". Pirmadienį baigėsi prašymų studijuoti registravimas. Juos pateikė per 43 tūkst. įsiregistravusių bendrojoje Lietuvos aukštųjų mokyklų sistemoje. Tiesa, 4,5 tūkst. anketas paliko pustuštes – nenurodė, ką norėtų mokytis.

Šiemet, palyginti su pernai, padaugėjo abiturientų, siekiančių tapti medikais ir informatikais, tačiau sumažėjo norinčiųjų krimsti kitus technologijų ir fizinius mokslus, teigė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos Bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas prof. Pranas Žiliukas. „Didelių pokyčių, lyginant su praėjusiais metais, neįvyko. Kaip ir kitose Europos šalyse, tarp pageidavimų dominuoja socialiniai mokslai. Pirmuoju numeriu juos studijuoti universitetuose norėtų 53 proc.

5 milijonai litų sumažinus lėšų, skiriamų rezidentų atlyginimams, jaunieji gydytojai nuogąstauja, kad nevykdant jokių kompleksinių reformų, kai kuriems rezidentams gali tekti patiems mokėti sau algas. „Trūksta lėšų", – šią pastaraisiais mėnesiais taip dažnai kartojamą frazę teko išgirsti ir medicinos rezidentūros studentams. Finansų ministerija bei Seimo finansų ir biudžeto komitetas nusprendė vietoj 28 mln. lt skirtų rezidentų atlyginimams, skirti „kiek mažiau“ – 23 mln. Taigi, trūksta 5mln.

Šiemet daugelį nustebino netikėti abitūros egzaminų rezultatai – moksleiviai puikiai laikė anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbų egzaminus. Tiesa, ne taip gerai sekėsi per lietuvių kalbos žinių patikrinimą. Tačiau patys moksleiviai tuo nesistebi studijuojant užsienyje lietuvių kalbos neprireiks. „Remiantis neoficialiais duomenimis, bendraujant mokyklose atrodo, kad išvykstančiųjų bus daugiau negu prieš kelerius metus.

Pirmadienis – paskutinė diena, kai dar galima internetinėje bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemoje užregistruoti prašymą studijuoti. Pirmadienis taip pat yra paskutinė diena koreguoti prašymuose nurodytus pageidavimus.

Šiemet laikyti brandos egzaminus buvo užsiregistravę 49 575 kandidatai – vidurinių mokyklų ir gimnazijų abiturientai, baigusieji suaugusiųjų mokyklas ir profesines bei žemės ūkio mokyklas, taip pat mokyklas baigę eksternu arba anksčiau. Šiandien spaudos konferencijoje brandos egzaminų rezultatus apibendrindamas švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pabrėžė, kad brandos egzaminų sesija praėjo sklandžiai ir padėkojo pedagogams, rengusiems ir tikrinusiems egzaminų užduotis.

Po savaitės baigiasi pirmasis priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas etapas, tačiau ryškių naujovių šiemet ir vėl nematyti. „Na, galbūt galima pastebėti didesnį susidomėjimą medicinos mokslais. Tačiau nors ir buvo skatinta stoti į tiksliuosius mokslus, pagyvėjimo šioje srityje nėra, galbūt net atvirkščiai. Populiarūs išlieka socialiniai mokslai“, – trumpai apibendrino situaciją Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas profesoriaus Pranas Žiliukas.

Švietimo ministerijai pradėjus įgyvendinti aukštojo mokslo reformą ir apmokestinus studijas Lietuvoje, vis daugiau jaunimo apsisprendžia studijuoti užsienyje. Rygos aukštoji Teisės mokykla (RATM) kviečia tarptautinių studijų patirties pasisemti kaimyninėje Latvijoje. Apie 40 proc. Rygos aukštosios Teisės mokyklos studentų sudaro užsieniečiai iš 18 skirtingų pasaulio šalių, tarp jų ir iš  Lietuvos, teigiama RATM pranešime.

Asociacijos „Infobalt“ vadovams išsakius nuogąstavimą, ar į Lietuvą atėjus didelėms ir patrauklioms užsienio IT kompanijoms, šalis nepristigs kvalifikuotų profesionalų, Švietimo ir mokslo ministerija ėmėsi atidžiau nagrinėti tokios prielaidos pagrįstumą.

Jau vasarą darbo rinką užplūsta diplomais nešini aukštųjų mokyklų absolventai, pretenduojantys į darbo vietas. Specialistus parengusios aukštosios mokyklos neretai išsako poziciją, kad darbdaviai, užuot skundęsi dėl ką tik studijas baigusių naujokų nesugebėjimo dirbti realioje darbo vietoje, turėtų patys aktyviau įsitraukti į studijų procesus. Šiai pozicijai pritaria įmonių vadovai, nuolat dalyvaujantys Kauno kolegijos studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijose.

Norintieji stoti į aukštąsias mokyklas dar savaitę gali registruotis bendrojo priėmimo sistemoje. Stojimo prašymai priimami iki liepos 19 d. Iki šiol internetinėje bendrojo priėmimo sistemoje iš viso yra užsiregistravę 37054 stojantieji į aukštąsias mokyklas. Iš jų 29978 pradėjo pildyti savo pageidavimus į aukštųjų mokyklų programas. 4591 asmuo, vidurinį išsilavinimą įgijęs 2009 metais ar anksčiau, į vieną iš 12-os priėmimo punktų jau pristatė brandos atestatus.

Buvo šalta ir akinančiai balta žiema. Tą šaltą ir baltą žiemą širdis prakalbo gražiausiais meilės žodžiais, o kūnas vaitojo nuo deginančios aistros JAM. Tuomet gyvenom trys pagyvenę studentės studentų bendrabuty. Ryte – paskaitos, vakarais – šperų darymas ir moteriški, atviri ir visai neliteratūriški pokalbiai prie karšto vyno taurės.

Įsibėgėjantis stojimų į aukštąsias mokyklas maratonas skatina dar kartą parašyti straipsnį šia tema. Ypač dėl to, kad praktiškai kiekvienais metais Lietuvoje keičiama priėmimo tvarka, abiturientai ir studentai nuolat išbando naujas švietimo reformas. Tokia „dinamika“ skatina painiavą ir tenka prieš pat stojimus vėl iš naujo tikrinti naujausius tvarkos pakeitimus, kurių gali pakankamai daug. Na, bent jau šių metų tvarka yra jau patvirtinta ir naujovių nebeturi būti.

Šiandien - pirmoji stojamųjų egzaminų diena norintiems įsigyti pedagogo ar menininko profesijas, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Stojantieji į pedagogines studijas laiko motyvacijos testą, o norintieji tapti diplomuotais menininkais – stojamąjį egzaminą. Laikyti pedagoginės motyvacijos testą iki šiol pareiškė norą 2607 stojantieji, o meninių gebėjimų egzaminams užregistruota 8021 pageidavimų.

Lietuvoje trūksta daugiau inovatyvių brandos egzaminų formų priimant bei padedant abiturientams pasirinkti  tikslingą studijų sritį. Tokios išvados prieita per Lietuvos studentų sąjungos (LSS) gegužės 14 d. organizuotą nacionalinį pirmakursių tyrimo aptarimą. Tyrimą vykdė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras („MOSTA“) prie Švietimo ir mokslo ministerijos.

Lietuvos mokslo ir studijų institucijos nuo kitų metų pavasario galės rengti doktorantus drauge su užsienio universitetais ar mokslinių tyrimų institutais. Doktorantūros teisė bus suteikiama universitetams, atliekantiems aukšto lygio mokslinius tyrimus. Šią teisę suteiks Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi ministro Gintaro Steponavičiaus patvirtintu Doktorantūros teisės suteikimo tvarkos aprašu.

Šiemet bus finansuojamos 629 doktorantūros studijų vietos – Vyriausybė pritarė tokiam Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Pernai į valstybės finansuojamas studijas buvo priimta 612 doktorantų. „Net ir sunkmečio sąlygomis pavyko pasiekti, kad doktorantūros vietų nemažėtų. Tam pasitelksime ES struktūrinių fondų lėšas, -ministerijos pranešime cituojama švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Trys Lietuvos kariūnai laimėjo vardines stipendijas studijuoti trijose prestižinėse JAV karo akademijose. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje trečiadienį rengiama kariūnų Vytauto Drejerio, Sauliaus Gauronskio ir Giedriaus Mikalausko, patekusių tarp 32 užsienio studentų, kuriems suteikta galimybė studijuoti JAV karo akademijose, pagerbimo ceremonija.

Lietuvos mokslo ir studijų institucijos nuo kitų metų pavasario galės rengti doktorantus drauge su užsienio universitetais ar mokslinių tyrimų institutais. Doktorantūros teisė bus suteikiama universitetams, atliekantiems aukšto lygio mokslinius tyrimus, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Šią teisę suteiks Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi ministro patvirtintu Doktorantūros teisės suteikimo tvarkos aprašu, teigiama pranešime.

Studijų forma nebegali būti kliūtimi studentams naudotis valstybės lengvatomis Studijų forma nebegali būti pakankamas pagrindas drausti studentams valstybės lengvatas, kartu ir nemokamą mokslą. Tokią poziciją suformavo studentų atstovai birželio 10 dieną Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusiame Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Tarybos posėdyje.