Stojantieji į aukštąsias mokyklas šiemet numarino beveik 60 studijų programų – daugiausia Klaipėdos ir Šiaulių universitetuose. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad toms aukštosioms mokykloms reikia galvoti apie jungimąsi, praneša LTV „Šiandien“.
Beveik 60 studijų programų aukštosioms mokykloms teks panaikinti dėl to, kad į jas išvis nebuvo stojančiųjų ar buvo nepakankamai.
Daugiausiai tokių šiemet Klaipėdos universitete – net 12, tarp jų – evangeliškoji teologija, medicinos technologijos, įvairios vokiečių, lietuvių ir rusų kalbų, muzikos ir dailės programos.
Klaipėdos universiteto vadovybė mato tris priežastis – dėl krizės kritusį socialinių mokslų populiarumą, sumažėjusį abiturientų skaičių bei Švietimo ir mokslo ministerijos politiką skirstant studijų krepšelius.
„Pavyzdžiui, tokios populiarios specialybės, kaip slauga ir visuomenės sveikata – nei Klaipėdoje, nei Vilniuje, nei Kaune nebuvo gautas nė vienas krepšelis. Valstybė finansavimo neskyrė nei slaugos studijų programai, nei visuomenės sveikatai – viskas nuėjo gydomajai medicinai. Tokia keistoka politika“, – sako Klaipėdos universiteto rektorius prof. Vladas Žulkus.
„Galima ieškoti kaltų, kad nepakankamai (finansuojamų) vietų, bet aš spėčiau, kad net jei vietų ir būtų buvę daugiau, daugelis šitų programų vis tiek nebūtų populiarios. Ne dėl to, kad nežino jauni žmonės, o yra ilgametės ydos, ir reforma paskatino, privertė aukštąsias mokyklas pagalvoti, kaip bus toliau“, – kalbėjo švietimo ministras Gintaras Steponavičius.
Antroje vietoje pagal stojančiųjų išbrokuotas programas – Šiaulių universitetas, kuriame abiturientai nenorėjo studijuoti fizikos, pradinukų ugdymo, dailės ir rusų filologijos – iš viso 7 programų.
„Reikės universitetui orientuotis ne tiek į studijas, bet dar labiau į mokslinę taikomąją veiklą, užsakomuosius tyrimus, projektus. Jeigu žiūrime į Harvardo universitetą, tai ten finansavimas iš studijų sudaro nedidelę dalį, didžiąją finansavimo ir išgyvenimo dalį sudaro moksliniai užsakomieji tyrimai“, – teigia prof. Teodoras Tamošiūnas, Šiaulių universiteto prorektorius.
„Yra aiškūs įspėjimai universitetams ir kolegijoms, ne visiems, bet kai kuriems, kad jei metus antrus nedarys sprendimų, tada pasekmės gali būti skausmingesnės, todėl reikia ieškoti įvairiausių būdų. Galbūt suvienyti jėgas su kitomis aukštosiomis mokyklomis, tada rastųsi kokybė, tokios programos atrodytų vertos pasirinkimo“, – mano G. Steponavičius.
Trys studijų programos nesurinko studentų Europos humanitariniame universitete ir Dailės akademijos Kauno fakultete. Tarp kolegijų daugiausiai stojančiųjų išbrokuotų programų buvo Telšių Socialinių mokslų kolegijoje – septynios.
