Jau vasarą darbo rinką užplūsta diplomais nešini aukštųjų mokyklų absolventai, pretenduojantys į darbo vietas. Specialistus parengusios aukštosios mokyklos neretai išsako poziciją, kad darbdaviai, užuot skundęsi dėl ką tik studijas baigusių naujokų nesugebėjimo dirbti realioje darbo vietoje, turėtų patys aktyviau įsitraukti į studijų procesus. Šiai pozicijai pritaria įmonių vadovai, nuolat dalyvaujantys Kauno kolegijos studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijose.
Birželį Kauno kolegijoje netilo šurmulys – po visą mėnesį trukusio diplominių darbų gynimo maratono finišo tiesiąją pasiekė ir liepą profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žyminčius diplomus gavo beveik 2000 absolventų. Sėkmingai baigiamuosius darbus pristatė technologijos, biomedicinos, socialinių mokslų ir humanitarinių mokslų, meno studijų sričių specialistai. Studentų darbus vertino ir kvalifikacinių komisijų posėdžiuose dalyvavo eilė verslo sektoriaus atstovų iš įvairių sričių – pramonės, prekybos, paslaugų įmonių, verslo asociacijų.
Atspindi tendencijas
„Šie metai išsiskyrė įvairesnėmis baigiamųjų darbų temomis ir iš dalies atspindėjo tam tikras verslo tendencijas, kaip, sakykime, socialinės atsakomybės versle aktualumo didėjimą, taip pat netradicinių, mažiau investicijų, bet efektyvesnių rezultatų reikalaujančių sprendimų poreikį ir svarbą tiek versle, tiek pačioje reklamoje,“ – pastebi Remigijus Kalpokas, nedidelės reklamos agentūros „Partizanas“ vadovas, ketverius metus vertinantis būsimųjų verslo vadybininkų, studijavusių Kauno kolegijoje ir pasirinkusių reklamos specializaciją, baigiamuosius darbus.
Pasak R. Kalpoko, šiemet labiau įsiminė tie Kauno kolegijos studentų darbai, kurių autoriams pavyko išanalizuoti realią situaciją ir pasiūlyti inovatyvių idėjų. „Jautėsi, kad studentai įsigilinę į jų pasirinktus verslo objektus, gerai suvokia konkurencinę bei vartotojų aplinką, todėl pajungdami savo jaunatvišką kūrybiškumą ir norą sugeba pateikti realių, naudingų, bet kartu dar neišbandytų, naujų pasiūlymų,“ – teigia R. Kalpokas, pastebintis tiesioginę priklausomybę – kuo daugiau studentai įsitraukia į tiriamą objektą, tuo labiau jie „dega“, o tada savo idėjomis sugeba „uždegti“ ir visus kitus.
Baigiamuosius darbus pozityviai apibūdino keturių žvaigždučių viešbučio „Kaunas“ direktorius Šarūnas Mereckas, vertinęs Turizmą ir viešbučių vadybą Kauno kolegijoje studijavusiųjų rezultatus. „Darbai remiasi daugmaž realiu suvokimu, nagrinėja realius objektus ar realias situacijas. Tikriausiai kiekvieno darbo mintis galima pritaikyti praktikoje, bent jau tam tikras – neabejojant!“ – teigia Š. Mereckas.
„Pora darbų tikrai išsiskyrė savo kokybe. Jaučiasi, kad tie darbai daryti įmonėse ir turi realų pagrindą,“ – pastebi ir informatikos inžinerijos mokslų daktaras Vytautas Jokužis, vadovaujantis Kauno uždarajai akcinei bendrovei „Elinta“, vienai didžiausių pramonės automatizavimo paslaugų ir produktų tiekėjų Lietuvoje. Tačiau Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Automatinio valdymo studijų programos kvalifikacinės komisijos pirmininkas atskleidžia aktualią problemą: „Gaila, kad įmonės niekaip nesuinteresuotos padėti ir dalyvauti studentų baigiamuosiuose darbuose. Vadovavimas studentams tik atitraukia nuo darbo ir dažnai neduoda jokios naudos,“ – verslininkų abejingumą pastebi V. Jokužis.
Vertina reikliai
Kita vertus, darbdaviai nevengia ir kritikos. „Tiek šiais, tiek praeitais metais studentų darbuose pasigendu praktiškumo ir realumo juos įgyvendinant, susidaro toks įspūdis, kad kartais studentai verslą suvokia kaip kažkokią kitą, jiems nepasiekiamą planetą,“ – juokauja reklamos agentūros „Partizanas“ vadovas R. Kalpokas.
„Šiais metais darbai pasirodė labiau standartiniai. Dauguma darbų, rodos, parašyti pagal nustatytą turinį ir juose labai mažai studentų techninės kūrybos. Daugelis jų nėra praktiškai pritaikomi. Didelę jų dalį užima teoriniai skaičiavimai,“ – pritaria V. Jokužis, pabrėždamas, kad būsimiesiems inžinieriams vertėtų dėmesį sutelkti į schemų kūrimą ir brėžinių braižymą. „Juk atvykus dirbti pirmiausia reikės mokėti skaityti brėžinius, koreguoti juos ir kurti,“ – akcentuoja pramonės automatizavimo paslaugų ir produktų tiekimo įmonės vadovas.
Tačiau V. Jokužis įžvelgia ir teigiamų aspektų: „Dabar baigiamųjų darbų kokybė daug vienodesnė nei anksčiau, “ – pastebi vadovas, lygindamas situaciją su buvusia prieš keletą metų, kai studentai laikydavo baigiamąjį egzaminą. Anot V. Jokužio, tada studentai pasirodydavo prasčiau. Bendrovės „Elinta“ direktorius pritaria komisijos nusiteikimui darbus vertinti principingai. „Studentas, kurio žinios nevertos inžinieriaus kvalifikacijos, tiktai nebus įvertintas teigiamai – darbo neapsigins ir diplomo negaus. Tokia nuostata taip pat kelia kolegijos prestižą,“ – pažymi V. Jokužis.
Naudinga visiems
Darbdaviai pabrėžia, kad labai daug kas priklauso nuo pačių studentų motyvacijos. „Neįmanoma mokytis ir studijuoti gerai tai, kas nepatinka. Pirmiausia kiekvienas studentas turėtų užduoti sau klausimą, ką aš norėčiau veikti gyvenime, kuo būti, o tik po to, kur studijuoti ir ką baigti,“ – pabrėžia V. Jokužis, manantis, kad niekas neprivers studentų stengtis, jeigu šie nenori. „Tai gali tik patys studentai, kai pajus, kad jų darbas ir kvalifikacija reikalingi.“ V. Jokužis siūlytų jaunimui iš pradžių padirbėti pagal specialybę kokioje nors įmonėje ir pasitikrinti, ar tikrai pasirinko sau tinkamą kryptį, o tik po to ją studijuoti ir gilintis.
Sąžiningą praktikų atlikimą įmonėse pabrėžia ir R. Kalpokas, vertinantis tai kaip realią bendradarbiavimo galimybę, kuri naudinga tiek verslui, tiek aukštosioms mokykloms. „Konkrečiai remiantis savo įmonės pavyzdžiu galiu pasidžiaugti, kad studentų praktika mums yra svari parama. Džiaugiasi ir patys studentai, turėdami galimybę daugiau įsitraukti į įmonės veiklą ir būti naudingi, taip gaudami daug naujų praktinių žinių ir sustiprindami jiems dėstomus teorinius dalykus,“ – patirtimi dalijasi R. Kalpokas.
Dar vienas būdas, stiprinantis verslo ir studijų integracijos procesą, agentūros „Partizanas“ vadovo teigimu, yra seminarų, konferencijų organizavimas. „Naudinga būtų organizuoti kuo daugiau atvirų seminarų tarp mokslo įstaigos, studentų ir verslo atstovų šiuo metu aktualiomis verslo temomis. Kuo labiau mes sugebėsime įtraukti studentus į realius projektus, diskusijas, tuo labiau juos paskatinsime siekti naujų žinių ir ieškoti naujų sprendimų, ko laukia nesulaukia Lietuvos verslas.“ – optimistiškai žvelgia R. Kalpokas.
Viešbučio „Kaunas“ direktorius Š. Mereckas pabrėžia kasdienio ir nuolatinio verslininkų ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo būtinybę: „Reikėtų susitikimų su darbdaviais formuojant arba koreguojant studijų programas“. Pasak Š. Merecko, tokiu būdu aukštosios mokyklos galėtų susilaukti aiškaus grįžtamojo ryšio iš darbdavių, išdiskutuoti, kuria linkme modeliuoti studijas.
Aistė Veverskytė
Kauno kolegijos leidinys „Siena“
