Šiemet daugelį nustebino netikėti abitūros egzaminų rezultatai – moksleiviai puikiai laikė anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbų egzaminus. Tiesa, ne taip gerai sekėsi per lietuvių kalbos žinių patikrinimą. Tačiau patys moksleiviai tuo nesistebi studijuojant užsienyje lietuvių kalbos neprireiks.
„Remiantis neoficialiais duomenimis, bendraujant mokyklose atrodo, kad išvykstančiųjų bus daugiau negu prieš kelerius metus. Gąsdina mokamų studijų kainos", – pripažino Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) valdybos pirmininkas Aloyzas Antanas Pažėra.
„Skaičiai besiregistruojančiųjų ir teikiančių dokumentus į Lietuvos aukštąsias mokyklas yra didesni negu pernai. Tad tai paneigia pesimistų prognozes apie masinę emigraciją. Kiek emigruoja? Ne, tokių skaičių, kiek studentų išvyksta, nėra. Ir jų niekas neturi", – savo požiūrį demonstravo švietimo ministras Gintaras Steponavičius.
„Pritariu ministrui: reforma veikia puikiai. Nes studentas gali rinktis bet kurią aukštąją mokyklą ir neštis savo krepšelį. Bet neapskaičiuota tai, kad jis įvertina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio sąlygas: kiek teks mokėti, kokios paskolų sąlygos. Tad lygindamas matau, kad ne taip čia viskas jau gražu. O tyrimus atlikome tik mes, daugiau jų nėra, todėl ministerijai nelieka nieko, tik juos neigti", – teigia Arūnas Markas, Lietuvos studentų atstovybių asociacijos prezidentas.
Išsilavinimas po truputėlį tampa tokia pat prabanga kaip XIX ar XX a. pradžioje. Jei šeimoje yra bent trys vaikai, dviem jų nuo šiol teks arba iš mokyklos suolo kibti į darbus, arba prasiskolinti bankams iki gyvenimo galo. Nes Lietuvoje mokslo – per daug. O gal veikiau per daug yra mokslo strateguotojų?
