studijos

Šiemet Jungtinės Karalystės universitetai sulaukė rekordinio abiturientų paraiškų skaičiaus. Lietuvių, norinčių studijuoti Didžiojoje Britanijoje, padaugėjo labiausiai – jų skaičius išaugo dvigubai. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys įsitikinęs, kad toks dramatiškas studentų iš Lietuvos skaičiaus padidėjimas Jungtinėje Karalystėje gali reikšti tik vieną: valdančiosios koalicijos atkakliai vykdoma aukštojo mokslo reforma yra niekam tikusi.

Lietuvoje stipriai įsigalėjęs požiūris, kad jaunimas, vos pabaigęs vidurinę mokyklą, privalo iš karto rinktis studijas universitete arba kolegijoje. Tačiau tikrai nedaugelis tokio amžiaus žmonių žino, ką norėtų veikti ateityje ir ką studijuoti jam būtų įdomu. Ši problema itin paaštrėjo Lietuvoje įgyvendinus švietimo sistemos reformą – dabar neatsakingai pasirinktos studijos kainuoja daug brangiau.

Kultūros ministerija šią savaitę paskelbė, kurie kultūros ir meno kūrėjai šiemet gaus valstybines stipendijas. Iš viso valstybės stipendijoms skirta 1 mln. 560 tūkst. litų. Krupelytę šios sumos gavo ir klaipėdiečiai kūrėjai. Vardines ir individualias įvairios trukmės stipendijas kultūros ir meno kūrėjams Kultūros ministerija skiria kiekvienais metais, atsižvelgdama į kiekvienos meno srities ekspertų komisijos siūlymus.

Šalies abiturientai šiemet savo studijoms galės rinktis ir lėktuvų piloto profesiją – nuo šių metų ją bus galima įgyti privačioje pilotų rengimo akademijoje „Baltic Aviation Academy“. Pabaigus naują studijų programą bus suteikta komercinės aviacijos piloto licencija, galiojanti visose Europos Sąjungos šalyse. Vilniuje įsikūrusi „Baltic Aviation Academy“ iki šiol vykdė mokymus kvalifikaciją norintiems palaikyti ir pakelti įvairių šalių pilotams, teigiama bendrovės pranešime.

Naująjį semestrą kartu su kitais Vilniaus universiteto (VU) studentais pradeda ir beveik 200 užsieniečių, pranešė VU Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius. Tarp jų yra studentų iš tolimosios Australijos, Brazilijos, Jordanijos, Kanados, Korėjos, Ukrainos, Gruzijos ir daugelio kitų Europos šalių, teigiama pranešime. Studentai į VU atvyko pagal Erasmus, Erasmus Mundus ir dvišalio bendradarbiavimo sutartis. Apie trečdalį studentų toliau tęsia savo studijas, siekdami įgyti VU diplomą.

Tarptautinės Europos organizacijos Dream Foundation duomenimis, nuo 1998 m. užsienyje studijuojančių Lietuvos moksleivių išaugo nuo 5,5 tūkstančių iki daugiau nei 20000 tūstančių.

Ketvirtadienį sostinės "Litexpo" parodų centre startuos pirmoji šiemet paroda "Mokymasis, studijos, karjera", kviesianti lankytojus savo karjeros kelią rinktis atsakingai. "Teikdami informaciją raginsime abiturientus savo karjeros kelią rinktis kuo atsakingiau, vadovaujantis ne tik vyraujančiais stereotipais", - teigė antradienį surengtoje spaudos konferencijoje švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Bakalauro diplomas vargu ar begali užtikrinti darbo vietą. Darbo skelbimuose mirgėte mirga prierašai „reikalinga darbo patirtis“ . Tačiau kaip darbo patirties turėti ką tik baigusiam mokslus studentui? Studentų brolija ir seserija barake.lt pastebėjusi šią problemą nuo spalio 12 pradėjo vykdyti projektą „Misija - PRAKTIKA“. Projekto metu sudarinėjamos sutartys su institucijomis, kurios gali priimti studentus atlikti praktiką.

„Mokytis, mokytis, ir dar kartą mokytis“ – tai garsioji komunistų partijos idėjinio lyderio V. Lenino išsakyta mintis. Neapsiriksiu teigdamas, kad visi ją esame girdėję tiek vidurinėje mokykloje, tiek universitete ar kolegijoje.

Oficiali statistika, kiek jaunuolių kasmet iš Lietuvos išvyksta studijuoti į svečias šalis, nevedama, tačiau informaciją apie studijas užsienyje teikiančių įstaigų darbuotojai teigia sulaukiantys vis daugiau interesantų. Studijuoti užsienyje mokinius ragina net kai kurių uostamiesčio mokyklų vadovai. "Iš apsilankymų, elektroninių laiškų, skambučių matome, kad susidomėjimas yra didesnis nei pernai", - teigia Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Žaneta Savickienė.

Nors Švietimo ir mokslo ministerija siūlo konkrečius būdus tobulinti studentų priėmimo į meno studijas tvarką, šias studijas vykdančių aukštųjų mokyklų vadovai šįmet vėl prognozuoja neigiamus pačių gabiausių atrankos rezultatus dėl pernai galiojusios ydingos priėmimo sistemos ir neobjektyvių valstybės finansavimo skyrimo stojantiesiems sąlygų.

Lietuvos aukštosios mokykloms įsijungiant į naują, nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projektą, padėsiantį suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas tikisi, jog kuriama sistema turėtų padėti užkirsti kelią studentų, baigusių kolegijas, diskriminavimui. Tarp kolegijų absolventų universitetinės studijos ypač populiarios - beveik 20 proc.

Patvirtintos maksimalios metinės 2010 metais valstybės finansuojamų pirmakursių studijų kainos. Norminės studijų kainos nustato didžiausią lėšų sumą, kurią valstybė per metus numato skirti vieno asmens studijoms. Tai svarbi gairė aukštosioms mokykloms priimant sprendimus dėl studijų kainų – konkrečias kainas nusistato kiekviena aukštoji mokykla. Valstybinės aukštosios mokyklos gali nustatyti žemesnes nei valstybės nustatytos norminės kainos.

Šalies jaunimas yra skatinamas siekti aukštojo išsilavinimo prestižiniuose užsienio universitetuose, į kuriuos prašymus studijoms padeda pateikti ne pelno siekianti organizacija "Dream Foundation". Skelbiama, jog nuo 1998-ųjų užsienyje studijuojančių Lietuvos moksleivių skaičius išaugo nuo 5,5 tūkst. iki 20 tūkst.

Išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių palikuonys gali gauti valstybės paramą studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose. Šių asmenų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai, siekiantys gauti paramą per šį pavasario semestrą, iki vasario 15 d. turi pateikti prašymus ir reikalingus dokumentus Valstybiniam studijų fondui. Išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose gali būti skiriama stipendija arba socialinė išmoka.

Kitais mokslo metais į pedagogines valstybės finansuojamas bakalauro studijas numatoma priimti daugiau nei perpus mažesnį studentų skaičių nei šiais, be to, besirenkantieji šias studijas turės laikyti motyvacinį testą. Pedagoginių studijų vienos vietos finansavimas augs taip pat daugiau nei dvigubai. Apie tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pranešė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Šiemet daugiau studentų galės gauti socialines stipendijas. Į beveik 400 litų per mėnesį gali pretenduoti ne tik valstybinių, kaip iki šiol, bet ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentai, nesvarbu, ar gauna valstybės finansavimą mokslams, ar patys moka už studijas. Vyriausybė nustatė, kad 390 litų socialines stipendijas šiemet galės gauti studentai iki 24-erių metų, jeigu vieno asmens pajamos jų šeimoje mažesnės nei 350 litų, taip pat išmoka priklauso neįgaliesiems ir našlaičiams.

Vyriausybė nustatė socialinių ir skatinamųjų stipendijų skyrimo tvarką ir pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) siūlymui plėsti finansinę paramą gaunančių studentų ratą. Nuo 2010 metų į socialines stipendijas galės pretenduoti visų Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentai – studijuojantys valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, gaunantys valstybės finansavimą ir už studijas mokantys savo lėšomis.

2009 m. gruodžio 18 d. LR Konstitucinio Teismo išvados patvirtino reformos eigoje Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) išsakytus trūkumus naujam LR Mokslo ir studijų įstatymui.

Teikdama strateginį valstybės prioritetą lituanistikos tyrimams ir studijoms, kurie sprendžia esminius tautos išsaugojimo, stiprinimo ir jos raidos uždavinius, valstybės mokslo institutai - Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Kultūros, filosofijos ir meno (šio instituto pavadinimas keičiamas į Lietuvos kultūros tyrimų institutą) - pertvarkomi į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, turinčius ypatingos nacionalinės svarbos statusą.

Siekiant, kad Lietuvoje teikiami kvalifikaciniai laipsniai būtų geriau atpažįstami tarptautinėje praktikoje, bus taikomas naujas studijų sričių ir krypčių klasifikatorius, kurį trečiadienį patvirtino Vyriausybė. Aukštosios mokyklos galės siūlyti įvairesnių studijų krypčių programas, taip pat ir tarpkryptines. Tokių studijų pavyzdys būtų, pavyzdžiui, pedagogika ir kompiuterija.

Pakeitęs Mokslo ir studijų įstatymą, Seimas sukėlė galvos skausmą Konstituciniam teismui. Jis vėl ir vėl yra priverstas aiškinti, kur ribojama aukštųjų mokyklų autonomija, aiškinti aukštosios mokyklos atskaitomybės ir atsakomybės visuomenei sąsajas. Premjeras buvo priverstas sudaryti darbo grupę, kuri turėtų pasiūlyti pataisas naujai priimtam „reformistiniam“ Mokslo ir studijų įstatymui, kad Lietuva neišsiskirtų iš kitų Europos Sąjungos šalių savo noru kištis į aukštųjų mokyklų akademinę laisvę.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Algirdas Sysas mano, kad neseniai priimtą Mokslo ir studijų įstatymą gali tekti kurti iš naujo, kadangi kai kurie jo straipsniai buvo pripažinti prieštaraujantys Lietuvos Konstitucijai. Socialdemokratai sieks, kad pavasarį įsigaliojusi įstatymo redakcija nustotų galioti, todėl siūlys Seimui nutarimu kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl viso įstatymo konstitucingumo.

Valstybinėse aukštosiose mokyklose nemokamas mokslas laiduojamas piliečiams, kurie studijuoja valstybės užsakymu, tenkinant jos nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį, ir kurių mokymasis atitinka įstatymu nustatytus gero mokymosi kriterijus.

Švietimo ir mokslo ministerija inicijavo valstybės poreikiams svarbių studijų krypčių kolegijose populiarinimą. Tam nuspręsta skirti dalį per 2009 m. priėmimą neišnaudotų koleginių studijų krepšelių lėšų. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu trylikai populiarinimo projektus pateikusių kolegijų paskirstyta 762 tūkst. Lt.

Atgimusį „Klaipėdos“ restoraną lapkričio 7d., šeštadienį, sudrebins grupė „Studija“ su vokalo virtuozu Steponu Januška priešakyje. Gerbėjai turėtų suklusti, nes laukia puiki proga su savo mylimais atlikėjais paminėti ypatingą sukaktį – prieš 30 metų „Studija“ surengė savo pirmąjį koncertą. „Garbūs svečiai iš kitų miestų restorano sceną jau spėjo gerai „apšildyti“, tad neabejojame, kad pajūrio publika šauniai praleis vakarą su grupe, kurios istorija neatsiejama nuo Klaipėdos.

Spalio viduryje ekonomistai iš įvairių šalių susirinko Sankt Peterburgo Valstybinio universiteto (SPVU) Ekonomikos fakulteto organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Ekonomikos teorija ir komercinė veikla: globalūs iššūkiai“. Konferencijoje dalyvavo bei pranešimus skaitė ir Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto atstovai. Konferencija rengta SPVU garbės profesoriaus Sergejaus Tiulpanovo gimimo 110-mečiui.

Nors prasidėjęs serialas „Moterų alėja“ jame vaidinančiai Gabrielei Martirosianaitei atnešė naują susidomėjimo bangą, tačiau mergina dabar labiausiai rūpinasi nauju gyvenimo etapu. Šiemet ji tapo pirmakurse Vilniaus Universiteto lietuvių filologijos studente. Nors universiteto koridoriuose Gabrielė už nugaros kartais išgirsta šnabždant jos pavardę, tačiau mergina džiaugiasi, kad tarp kurso draugų tokių šnabždesių nėra. Mergina atvirai pripažįsta, kad dirbtinai sukeltas dėmesys ją slegia.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras rugpjūčio 1–16 dienomis tradiciškai organizuoja tarptautinį operos ir simfoninės muzikos festivalį. Jau dvyliktą kartą „Muzikinis pajūris“  kviečia klaipėdiečius ir poilsiautojus iš visos Lietuvos bei užsienio į klasikinės muzikos šventę.

Tarptautinė aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera“ skatins investuoti į žinias: ieškoti naujų raiškos galimybių, studijuoti, tobulėti, siekti karjeros, mokytis kalbų. „Žinios yra vertingiausia investicija, kuri visada atsiperka. Žinių siekia visi: nuo abiturientų iki dirbančiųjų.