Nors Švietimo ir mokslo ministerija siūlo konkrečius būdus tobulinti studentų priėmimo į meno studijas tvarką, šias studijas vykdančių aukštųjų mokyklų vadovai šįmet vėl prognozuoja neigiamus pačių gabiausių atrankos rezultatus dėl pernai galiojusios ydingos priėmimo sistemos ir neobjektyvių valstybės finansavimo skyrimo stojantiesiems sąlygų.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje trečiadienį švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė pateikė siūlomus studentų šių metų priėmimo į meno studijas tvarkos patobulinimus. Vienas iš jų - 20 proc. meno studijoms skirtų studijų krepšelių lėšų skirti grantams, kurie būtų mokami kaip stipendijos, tačiau gavėjai už jas turėtų atidirbti, skirtingai negu už studijų krepšelius.
Manoma, kad siūloma grantų sistema turėtų panaikinti grėsmę retoms ir nepopuliarioms studijų programoms, kurių reikia valstybei. Grantams gauti būtų skelbiamas konkursas, o universitetai teiktų paraiškas, kurias svarstytų bendra Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijų ekspertų komisija, kadangi Kultūros ministerija turinti daugiau informacijos, kurioms kultūros ir meno įstaigoms, pirmiausia nacionalinėms, reikia specialistų: orkestrams - muzikantų, teatrams - aktorių ir kita.
Šįmet turėtų keistis ir studentų atrankos į meno studijų srities programas tvarka, kadangi atranka ir vertinimas pernai sudarė sąlygas valstybės finansavimą skirti ne visiems talentingiausiems stojantiesiems. Pagal dabartinę sistemą, specialybės egzamino balai stojant mažai ką lemia - daugiausia įtakos turi mokyklinių egzaminų rezultatai. Todėl siūloma tobulinti stojančiųjų specialiųjų gebėjimų vertinimo formulę, kad būtų daug aiškiau diferencijuojami laikančiųjų egzaminą rezultatai. Be to, siūloma meno pedagogus rengiančias studijų programas atskirti nuo meno studijų srities studijų programų.
Reaguodami į ministerijos siūlymus Vilniaus dailės akademijos vadovai teigė, jog meno krypties aukštosios mokyklos gali ir pačios vykdyti stojančiųjų atranką, nes turi metodikas ir specialistus, kuriais reikia pasitikėti.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) vadovai kritikuoja vieną konkursinę stojančiųjų eilę, kurioje yra ir daugelio metų pasirengimą muzikos mokyklose turintys jaunuoliai, ir jokio pasirengimo neturintys stojantieji į šokio, teatro, kino specialybes. "Dvylikos metų mokymas muzikos mokykloje ir laureatų vardai tarptautiniuose konkursuose yra absoliutus garantas ir įrodymas, kad stojantysis yra vertas ir motyvuotas studijuoti meno krypties programoje", - teigia LMTA Senato pirmininkas prof. Juozas Antanavičius.
Aukštųjų mokyklų vadovai gana skeptiškai vertino pokyčius ir šių metų stojimo į meno studijas tvarkoje ir vėl iš anksto numato neigiamas pasekmes patiems gabiausiems stojantiesiems į menų programas.
