Tarptautinės Europos organizacijos Dream Foundation duomenimis, nuo 1998 m. užsienyje studijuojančių Lietuvos moksleivių išaugo nuo 5,5 tūkstančių iki daugiau nei 20000 tūstančių.
Rodiklis šoktelėjo net keturis kartus! Kokios priežastys skatina jaunus Lietuvos žmones išvykti iš savo gimtinės ir siekti mokslo aukštumų kitoje valstybėje? Ar to priežastimi dažnai netampa vis nesibaigianti Mokslo ir studijų reforma bei nerūpestingas valstybės požiūris į jauną žmogų?
Studentų tikslai ir liks tik tikslais
Lietuvos studentų sąjungos tinklapyje mirgėte mirga straipsniai tokiomis antraštėmis kaip: Dėl Seimo opozicijos gali neįvykti šių metų priėmimas į aukštąsias mokyklas, Studentų atstovai ragina plėsti paskolų lengvatas ir t.t. Kaip matome, diskusijų, streikų ir nepasitenkinimų sulauksime ir šiais metais.
Kaip dažnai spaudoje teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis, pagrindinis jų noras yra Lietuvoje matyti kokybiškesnį, konkurencingesnį, kiek įmanoma labiau žmonėms prieinamą aukštąjį mokslą.
Bet šios svajonės tikriausiai ir liks svajonėmis, o jaunas žmogus, nepakentęs bandomojo triušio vaidmens, susikraus lagaminus ir atsuks savo valstybei nugarą. Ir kas tada lieka kaltas dėl vadinamojo protų nutekėjimo?
Dream Foundation padeda pasiruošti studijoms užsienyje
Apie mokslą užsienyje kalbamės su Europos organizacijos Dream Foundation ryšių su visuomene atstove Lietuvoje Giedre Rutkauskaite. Tai – pelno nesiekianti Europos organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra kurti galimybes, teikti informaciją ir remti studijas užsienyje.
Ši organizacija apima daugiau negu 30 mokymosi įstaigų, daugiau negu 1500 mokymosi programų, o studijas galima rinktis iš 14 šalių. „Vienas iš pagrindinių šių metų planų yra siekti didesnės sklaidos: kuo daugiau būsimų studentų sužinos apie platesnes galimybes ir pasirinks tinkamai, tuo arčiau savo tikslų mes būsime“, - teigia Dream Foundation ryšių su visuomene atstovė Lietuvoje Giedrė Rutkauskaitė.
Jaunus žmones vilioja didesnė perspektyva
Viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurios pasirenkamas aukštasis mokslas užsienyje yra perspektyvos. Kaip manote, ar užsienio aukštosiose mokyklose perspektyvos didesnės nei Lietuvoje? Kokios to priežastys?
Daugeliu atvejų kaltos ne perspektyvos, o pats požiūris į aukštąjį mokslą. Lietuvos universitetai nesukuria pakankamai konkurentabilių programų, kurios išugdytų tikrus specialistus. Nesakau, kad šiuos žodžius galima taikyti absoliučiai visiems universitetams, tačiau daugelis jų tiesiog stengiasi galvoti apie „krepšelių“ skaičių, o studentas ir studijos lieka antrajame plane.
Būtent tai ir skatina išvykti svetur, kur studentas yra labiau vertinamas, dėl jo kovojama ir stengiamasi. Dar vienas svarbus aspektas yra teorinių ir praktinių žinių santykio skirtumas. Lietuvoje aukštasis mokslas remiasi teorinių žinių išdėstymu, o praktikai skiriami vos keli mėnesiai, per kuriuos, vargu, ar galima ką išmokti. Dėstytojai dėsto vadovėlinę teoriją.
Tuo tarpu į užsienio universitetus nuolat kviečiami specialistai, kurie parodo, kaip teorinės žinios yra taikomos praktikoje, patys studentai dažnai važiuoja į įmones, domisi jose vykstančiais procesais taip susidarydami visapusišką įspūdį.
Ateities karjera – vienas iš svarbiausių faktorių
2009 m. jūsų organizacija atliko tarptautinę apklausą apie studijas užsienyje. Daugelis apklaustųjų nurodė, kad priežastis, dėl kurios jie renkasi mokslą užsienio valstybėje – ateities karjera.
Kaip manote, kodėl jauni žmonės ateities karjerą, svajonių įgyvendinimą sieja būtent su tokiomis valstybėmis kaip D. Britanija, Danija, JAV? Ar nemanote, kad Lietuva skiria per mažai dėmesio savo jauniems specialistams ir dėl to jie jaučiasi saugesni kitoje valstybėje?
„Manau, kad dalis tiesos slypi būtent šiuose žodžiuose. Išvardintos šalys skiria didelį dėmesį aukštajam mokslui, jų universitetai yra pripažinti vieni geriausių visame pasaulyje.
Daug lėšų skirdamos aukštajam mokslui jos parodo požiūrį į jauną žmogų, investuoja į jo karjerą. Be to, šios šalys daug lengviau išgyvena ekonominius nuosmukius ir sunkmečius, tad turi ką pasiūlyti savo piliečiams. Būtent šios galimybės ir vilioja.
„Ne tik ekonominė krizė slegia būsimus ir esamus studentus, bet ir dabar vykdoma Mokslo ir studijų reforma bei šiais metais sumažintas valstybės finansuojamų vietų skaičius. Ar dėl to jauni žmonės nesirinks mieliau užsienio aukštųjų mokyklų?
„Tokiu poelgiu Vyriausybė padarė „meškos“ paslaugą pati sau. Jaunuoliai, žinodami, kad tiek pat kainuoja mokslas užsienyje ir Lietuvoje, tačiau smarkiai skiriasi jų kokybė, be abejo, renkasi geresnį variantą. Kaip papildomą kriterijų galima išskirti tarptautinę aplinką, kelionių galimybę ir studijas kita užsienio kalba.“
Lietuvoje mokslas kainuoja per brangiai
Problema dar nėra tokia didelė, kol nesusiduriame su finansiniais reikalais. Jau paskelbtos norminės 2010 metų studijų kainos. Bakalauras apytiksliai nuo 3800 iki 18000, magistrantūros studijos nuo 7308 iki 21578. Ar tokios kainos atitinka kokybę? Ar tai nepaskatins jaunų žmonių rinktis mokslą užsienyje ir mokėti, pasak jų, už geresnę studijų kokybę? „Nedaug kas šiais laikais gali mokėti tokią sumą už studijas.
Kai kuriose užsienio šalyse, pavyzdžiui, Danijoje, aukštasis mokslas yra nemokamas, atskiri universitetai vykdo didelio biudžeto stipendijų programas, tad susumavus studijų, pragyvenimo svečioje šalyje kainas ir siūlomas stipendijas, daugeliu atveju mokslas užsienyje tampa net pigesnis.
Tad, apsvarstę kitas galimybes ir tarptautinių universitetų siūlomas galimybes, manau, daugelis rinksis būtent kitų šalių universitetų siūlomas studijų programas.“
Užsienio valstybės mielai savo globon priima kitataučius
Pakankamai priežasčių, kodėl jauni žmonės renkasi mokslą užsienyje jau nurodėme. Bet kokios priežastys skatina užsienio šalis priimti savo globon užsienietį ir net finansuoti jo mokslą?! Dream Foundation atliktoje apklausoje 80% respondentų nurodė studijuojantys valstybės finansuojamoje vietoje.
Kokia iš to nauda užsienio valstybei, jei ji moka už svetimšalio mokslą? „Užsienio valstybė gali užtikrinti gerą ir visame pasaulyje paklausų aukštąjį mokslą. Kuo geresniais balais yra vertinami studentai, tuo aukštesnę padėti užima ir pats universitetas pasaulio, Europos ar kituose aukštųjų mokyklų reitinguose. Taip universitetas parodo, jog yra pajėgus paruošti aukšto lygio studentus šalyje ir už jos ribų.
Vis dėlto gerai išsivysčiusios šalys supranta, jog ne visi gabiausi studentai gali materialiai investuoti į savo ateitį, tad tam, kaip ir mūsų Vyriausybė Lietuvoje, skiria finansavimą arba tam tikrą negrąžinamą paskolą, kad vėliau studentas, įgijęs tam tikrų žinių ir išsilavinimą, galėtų grąžinti savo padarytais darbais.
Be abejo, išlieka didelė tikimybė, kad studentai pasiliks dirbi būtent toje šalyje, kur jiems ir buvo pasiūlytas nemokamas aukštasis mokslas, tad kažkuria prasme jie taip pat stengiasi užsiauginti sau specialistus.“
Tarptautinės organizacijos neskatina protų nutekėjimo
Didelė tikimybė, kad kai kurie pasipiktins šiuo straipsniu ir laikys tai agitacija už mokslą užsienyje. Mes jokiu būdu ne agituojame, o tik norime parodyti, jog yra ir pasirinkimo galimybė.
Dažnas gali pagalvoti, kad tokios organizacijos kaip Dream Foundation skatina protų nutekėjimą, tačiau racionalūs veiksmai turi racionalius paaiškinimus. „Pasižiūrėjus į išaugusius skaičius iš pradžių atrodo, kad tai ir yra “proto nutekėjimas”, o mes darome tą “juodą darbą” savo valstybei. Tačiau tai netiesa.
Pirmiausia taip yra dėl to, kad daugelis studijavusių ar dabar studijuojančių užsienyje jaunųjų Lietuvos piliečių yra arba tampa tikrais savo šalies patriotais. Jie kuo puikiausiai supranta, kad šiuo metu šalis patiria daug sunkumų, o Vyriausybei nuolat tenka spręsti įvairias ekonomikos, politikos ir visuomenės problemas. Būtent tai juos ir skatina grįžti bei padėti savo šaliai“, – teigia Giedrė Rutkauskaitė.
Taigi belieka palinkėti išvažiavusiems ieškoti laimės ir sėkmės svetur – sugrįžti! Nes mes, jaunoji Lietuvos karta, turime sukurti geresnį rytojų ,,Jeigu kalnas neina pas Mahometą, tai Mahometas turi eiti pas kalną.“
Atrodo, daug ir apie viską yra diskutuojama, rašoma, nutariama, pakeičiama ir vėl diskutuojama, o mūsų pastangos primena garsaus rašytojo Kafkos herojaus Sizifo darbą: lipi į kalną, tempi akmenį į viršų, tada krenti ir vėl iš naujo tempi.
Taigi būtų smagu, kad šis literatūrinis košmaras, į kurį šiek tiek panašus jaunų žmonių gyvenimas, virstų gražia pasaka su gražia pabaiga ir išpildytomis svajonėmis.
Kristina Šakinytė / www.savas.lt
