Kitais mokslo metais į pedagogines valstybės finansuojamas bakalauro studijas numatoma priimti daugiau nei perpus mažesnį studentų skaičių nei šiais, be to, besirenkantieji šias studijas turės laikyti motyvacinį testą. Pedagoginių studijų vienos vietos finansavimas augs taip pat daugiau nei dvigubai. Apie tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pranešė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Pasak švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės, 2008 metais į pedagogines studijas universitetuose priimta maždaug 2000 jaunuolių, į kolegijas - daugiau nei 700. Šiemet planuojama į pedagogines studijas universitetuose priimti - apie 800, o į kolegijas - apie 400 jaunuolių. Į šiuos skaičius įeina ne tik studijos, kuriose rengiami būsimieji mokytojai, bet ir andragogai, kurie dirba su garbaus amžiaus žmonėmis, socialiniai pedagogai.
Viceministrės teigimu, atlikta studija rodo, kad po 4-5 metų mokytojų poreikis išaugs keliais šimtais, dar labiau reikės kitų pedagogų - pavyzdžiui, jau minėtų socialinių pedagogų arba andragogų.
Kalbėdama apie testą, kurį teks laikyti stojantiesiems į pedagogines studijas, N. Putinaitė pažymėjo, kad jo metu bus tikrinamos ne žinios, o motyvacija dirbti šioje srityje.
Be pedagoginių studijų, taip pat šiek tiek mažinamas verslo, vadybos, teisės krypčių grupių valstybės finansuojamų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose. Kiek tiksliai, dar skaičiuojama, bet esą bendras studijų krepšelių būsimiesiems studentams skaičius mažės nedaug.
"Kur matėme, kad yra labai daug stojančiųjų už savo pinigus, ir matome, kad rinka yra persipildžiusi, mes truputį mažiname valstybės finansuojamų vietų proporcingai daugiau nei kitur", - sakė viceministrė.
Kita naujovė laukia stojančiųjų šiemet - "studijų krepšeliai" konkuruos nebe šešiose grupėse kaip 2008-aisiais, bet vienuolikoje - išskirti pedagogai, medikai, vadybos studijos.
Į valstybės finansuojamas vietas įstoję būsimi pedagogai galės gauti papildomas skatinamąsias stipendijas. Jei jas gautų pusė studentų, jos dydis būtų 400 litų.
Taip pat šiek tiek kilstelta kartelė sieksiantiems aukštojo universitetinio išsilavinimo - reikės išsilaikyti nebe du kaip šiemet, o tris brandos egzaminus, stojantiesiems į menų studijas - du brandos egzaminus ir stojamąjį.
Nebebus atskirų stojimo ciklų į universitetus ir kolegijas, o papildomame priėmime negalės dalyvauti tie, kurie nedalyvavo pagrindiniame.
Šiems mokslo metams valstybės biudžeto asignavimai sudaro 2,9 mlrd. litų ir yra 340 mln. litų didesni nei 2008 metais. Pasak ministro, finansavimo augimą lemia išaugusi Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.
Didėja ir švietimui tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis. 2009 metais ji sudarė 7,35 proc., 2010 metais - 7,9 proc.
Oponentų kritiką, esą aukštojo mokslo reforma prieštarauja Pagrindiniam šalies įstatymui, ministras, remdamasis Konstitucijos ekspertais iš Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetų, vadina nepagrįsta. Pasak jo, reformai judėti toliau konstitucinių kliūčių nėra.
