Lietuvoje stipriai įsigalėjęs požiūris, kad jaunimas, vos pabaigęs vidurinę mokyklą, privalo iš karto rinktis studijas universitete arba kolegijoje.
Tačiau tikrai nedaugelis tokio amžiaus žmonių žino, ką norėtų veikti ateityje ir ką studijuoti jam būtų įdomu. Ši problema itin paaštrėjo Lietuvoje įgyvendinus švietimo sistemos reformą – dabar neatsakingai pasirinktos studijos kainuoja daug brangiau.
Visada žavėjausi žmonėmis, kurie nuo vaikystės yra atradę savo talentą arba pašaukimą – jie, būdami dar tik penktokai, žino, kad ateityje bus garsūs pianistai, balerinos, rašytojai ar dailininkai. Ir jais tampa, nes nuo vaikystės turi tikslą ir jo siekia.
Šiais laikais, esant tokiam papildomos veiklos ir saviraiškos pasirinkimui, taip pat turėtų būti paprasta atsirinkti kas tau patinka, sekasi ir kuo norėtum būti. Tačiau kodėl tiek daug žmonių studijas meta arba keičia? Ką daryti ir kaip sužinoti, kuo norite dirbti užaugę ar kokia veikla Jums teiktų didžiausią malonumą?
Yra aprašyta ne viena sėkmės istorija, tokia, kaip, pavyzdžiui, žmogus, pusę gyvenimo dirbęs komercinio leidinio vadovu, parduoda savo verslą, nes klausydamas mėgstamo klasikinio kūrinio, staiga supranta, kad jis turi būti grojamas šiek tiek kitaip.
Niekada nieko bendro su muzika neturėjęs, jis intensyviai mokosi pas geriausius pasaulio dirigentus, nes tiki savo sėkme. Rezultatas – vienoje geriausių pasaulio koncertų salių, klausant tūkstančiams žmonių, jis diriguoja orkestrui ir pagaliau kūrinys atliekamas taip, kaip jam atrodė teisingai. Žmogui atrasti savo pašaukimą ir rasti mėgstamą veiklą truko daugiau, nei 20 metų.
Kodėl apie tai kalbu? Nes kaip ir visi žmonės, likusį gyvenimą noriu užsiimti man patinkančia veikla. O jeigu už tai dar moka pinigus – išvis gerai.
Baigusi mokyklą, buvau įsitikinusi, kad nieko nėra įdomiau už menotyros mokslus. Traukė romantiška specialybė – mačiau save vaikštančią paveikslų galerijose su raudono vyno taure ir bendraujančią su meno kūrinių kolekcininkais, jiems pasakodavau paveikslo (skulptūros, kilimėlio, žvakidės ir pan.) sukūrimo istoriją ir apie badaujantį, prie žvakės kuriantį kūrinio autorių. Priėmė.
Per penkias dienas turėjau apsispręsti ar važiuoti studijuoti į Kauną ar ne. Pagalvojau, kad vis dėlto ši specialybė ne tokia ir įdomi (iš tikrųjų nelabai įsivaizdavau, ką būčiau studijavusi ir kuo galėčiau dirbti baigusi šią specialybę). Kadangi nieko nėra blogiau kaip iškart po mokyklos neįstoti į aukštąją, nes giminės, jų draugai ir pažįstami tai aptarinėtų dar ilgokai, turėjau rinktis per antrą stojimo ratą likusias laisvas vietas.
Kadangi studijuoti vakariniame skyriuje arba neakivaizdžiai yra beveik taip pat blogai, kaip nestudijuoti, paieškas teko siaurinti iki dieninio skyriaus studijų, o pasirinkimas buvo apverktinas.
Taigi aš, laiminga (svarbiausia, įstojau!) važinėdavau dvi valandas pirmyn ir dvi atgal iki Vilniaus pakraščio studijuoti ikimokyklinio ugdymo. Ir čia įžiūrėjau romantikos – mačiau save, sėdinčią apsuptą garbanotų šviesiaplaukių vaikučių ir skaitančią pasakas, po kurių visi čiulpdami nykščius eina į lovytes miegoti.
Pasimokiau lygiai keturias dienas, pasikalbėjau su antrakursiais, jau turėjusiais praktikos vaikų darželiuose ir supratau, kad mano svajonės šiek tiek gražesnės už realybę. Prižiūrėti vaikus, kad negertų klijų arba nepiltų nuo pietų likusios sriubos tau tiesiai į rankinę („čia Tetos Auklytės katytei“) – ne mano kantrybei.
Nusprendusi visgi nepasiduoti giminei ir geriau nestudijuoti išvis, nei mokėti pinigus už specialybę, su kuria nesieju ateities, sulaukiau draugės skambučio, kad vykdomas papildomas stojimas į marketingo vadybos specialybę niekur neįstojusiems.
Specialybė patiko – per vargus ir ne visai legaliai (nes oficialiai jau studijavau, tad negalėjau pretenduoti į laisvas vietas) įstojau – ir iki šiol esu labai dėkinga dieninių studijų skyriaus vedėjai. Baigiau. Džiaugiuosi. Studijos patiko, taip pat turėjau labai gerą darbą, tačiau norėjosi dar kažko. Įstojau į Danijos universitetą studijuoti Europos studijas – nepatiko, po semestro grįžau.
Nepatiko, nes nemačiau savo ateities šioje srityje – tačiau studijų kokybė, suteikiamos mokymosi priemonės (kaip laisvas įėjimas į universitetą bet kuriuo paros metu, internetas, indaplovė ir kavos aparatai studentų poilsio kambary) ir pan. – aukščiausio lygio.
Kas studijuojant nustebino labiausiai – grupiokų amžius. Šiek tiek bijojau, kad būsiu viena vyriausių grupėje, nes stojau į bakalauro laipsnį. Mano grupiokų amžius buvo nuo 19-os (lietuvė, PGS (Paveikta Giminių Spaudimo stot IŠKART po mokyklos)) iki 45-erių (estė, kurios sūnus tais pačiais metais taip pat pradėjo studijas).
Amžiaus vidurkis – 23-24 metai – ir beveik visiems tai buvo pirmos studijos. Tai ką jie veikė po mokyklos baigimo? Vieni keliavo, kiti savanoriavo savo šalyje ar užsienyje, dar kiti dirbo. Tačiau dauguma rinkosi studijas tik tvirtai apsisprendę, ką nori gyvenime veikti.
Moralas – niekada nestok bet kur tik dėl to, kad reikia. Nesiblaškyk. Nors pati vadovaujuosi tuo, kad bet kokia patirtis yra gerai (labai patiko vienos savanorės iš Gruzijos pasakymas: „bent jau išmokau kaip nereikia daryti“).
Savanoriauk. Bet kur – savo šalyje, užsienyje. Pasirinkimų begalės – nuo darbo su laukiniais gyvūnais safaryje Afrikoje (tiesa, šios programos yra mokamos – dirbsi nemokamai, bet pats dengsi maisto ir apgyvendinimo išlaidas) iki darbo įvairiuose toleranciją skatinančiuose projektuose (yra programų, kur organizatoriai apmoka atvykimo iki pasirinktos šalies kelionę, taip pat pragyvenimo išlaidas).
Dirbk. Jei neapmokamas darbas nedomina, susirask darbą Lietuvoje arba užsienyje aptarnavimo srityje – pailsėsi nuo mokslų, užsidirbsi studijoms užsienyje, kol apsispręsi kur nori specializuotis.
Atlik praktiką. Jei numanai, kas Tau būtų įdomu arba turi įmonę-idealą, kurioje svajoji dirbti – pasiprašyk atlikti neapmokamą praktiką. Iš vidaus pamatysi koks tai darbas, kokios savybės ir gebėjimai reikalingi, ar norėtum tuo užsiimti.
Domėkis. Lietuvoje yra begalė nepelno jaunimo organizacijų, kurios organizuoja nemokamus seminarus, kuriuose kalba įvairių sričių profesionalai – pasakoja tam tikros profesijos subtilybes, sunkiausius iššūkius ir uždavinius. Taip pat nepraleisk įvairiausių studijas ar profesijas pristatančių mugių.
Bendrauk. Šiais laikais, kai internetas prieinamas kiekvienam, nėra nieko lengviau kaip susirasti kontaktus žmonių, kurie mokosi Tave dominantį dalyką arba studijuoja universitete/šalyje kur pats galvoji tęsti mokslus – nebijok, parašyk, paklausk – rink informaciją.
Keliauk. Jei turi susitaupęs ar užsidirbęs pinigų – išvyk pakeliauti. Aplankyk vietas, apie kurias svajojai, išmok naują kalbą, pažink kitą kultūrą.
Įvertink savo galimybes ir turėk drąsos siekti svajonės – kaip sako gudrūs žmonės „jei užsiimsi mėgstama veikla – gyvenime niekada nereikės dirbti“. Sėkmės. Gal kur susitiksim.
