Pakeitęs Mokslo ir studijų įstatymą, Seimas sukėlė galvos skausmą Konstituciniam teismui. Jis vėl ir vėl yra priverstas aiškinti, kur ribojama aukštųjų mokyklų autonomija, aiškinti aukštosios mokyklos atskaitomybės ir atsakomybės visuomenei sąsajas. Premjeras buvo priverstas sudaryti darbo grupę, kuri turėtų pasiūlyti pataisas naujai priimtam „reformistiniam“ Mokslo ir studijų įstatymui, kad Lietuva neišsiskirtų iš kitų Europos Sąjungos šalių savo noru kištis į aukštųjų mokyklų akademinę laisvę. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijai – nė motais.
Mėgdžiosime britus
Švietimo ir mokslo ministerija nutarė įrodyti, kad ji, o ne akademinė bendruomenė geriau išmano akademinius dalykus, ir, neatsižvelgdama į protestus, nutarė „sutvarkyti“ grynai akademinį klausimą. Ministerijos klerkai sumanė savaip ir kitoniškai sugrupuoti studijų programas, nors šios programos Lietuvoje sugrupuotos jau prieš dešimtį metų. Pagal programų grupes, vadinamąsias studijų kryptis, dabar išduodami aukštojo mokslo baigimo diplomai: ekonomikos, fizikos, medicinos ir kitų krypčių.
Nežinia kam šovus į galvą parengtas naujas studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyks studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas. Tokį sąrašą žada tvirtinti Vyriausybė. Šio sąrašo pagrindu paimta Didžiosios Britanijos akademinių dalykų klasifikacijos sistema, kurią nuo seno naudoja šios šalies aukštojo mokslo statistikos agentūra. Pabrėžiu – dalykų, o ne visų studijų programų. Tokia sistema neturi nieko bendro su mokslo sričių klasifikatoriumi, nes jos tikslas kitoks – suskaičiuoti esamus studentus. Tačiau mes Europos statistikos agentūrai teikiame duomenis pagal kitą klasifikatorių – ISCED, vadinas, jis netinka ir statistikai. O mokslo sričių ir krypčių klasifikatorius – tai visos Europos susitarimas. Daug kas britų sistemoje remiasi ilgalaike tradicija, ir toli gražu nėra tobula. Dar daugiau – atliktas netikslus vertimas, bet negi kas prisipažins, kad nesupranta specialaus termino turinio...
Lietuviškais klasifikatorius
Dabar Lietuvoje galiojanti studijų sričių ir krypčių klasifikacija apima 63 studijų kryptis, suskirstytas į stambias studijų sritis: socialinių, humanitarinių, fizinių, biomedicinos, technologijų ir menų studijas, ir jis atitinka Europoje patvirtintas mokslo kryptis. Kartu yra patvirtintas tam tikras raktas, kuris leidžia naudoti šias kryptis studentų skaičiui apskaičiuoti pagal Europos šalyse pripažintą ISCED sistemą. Tai leidžia pasakyti, kiek ir kokių studentų rengiame, palyginti jų skaičius su kitomis Europos šalimis. Šį klasifikatorių kelis metus kūrė visa šalies akademinė bendruomenė. Vienintelis jo trūkumas – nėra galimybės teikti tarpkryptines ir tarpsritines kvalifikacijas, bet tai labai lengvai pataisomas dalykas.
Visa tai puikiai veikė. Tuo tarpu ministerijos „stumiamas“ projektas – tai milžiniška kvalifikacijų sistemos revoliucija. Tarsi nepavykusi naktinė mokesčių reforma finansų sistemoje. Kai kada vertimai iš anglų kalbos neatitinka turinio, bet dėl to, atrodo, niekas nesijaudina (o gal nesupranta?).
„Naktinė“ akademinė reforma
Naujųjų krypčių bus net du kartus daugiau už šiuo metu turimas. Kai kur jos labai smulkios, pavyzdžiui, projektuojamos tokios savarankiškos studijų kryptys (ne programos, bet kryptys!) kaip grožio terapijos studijų kryptis, burnos priežiūros studijų kryptis. Kitos – tokios, kurias turime dabar, bet jos jau vadinamos „grupėmis“. Bus daug painiavos bandant priskirti vienas ar kitas esamas studijų programas naujosioms kryptims, suderinti prieš tai išduotus diplomus, su naujaisiais. Išnyko populiarios ir gerai žinomos studijų kryptys, tokios, kaip biochemija, mikrobiologija. Ministerija sako, kad galėsime išduoti dar smulkesnes kvalifikacijas – pagal šakas. Kažkada patys juokėmės dėl susmulkėjusių programų, visa tai pavyko išgyvendinti.
Naujojo klasifikatoriaus pareikalaus daugybės papildomų lėšų, nes aukštosios mokyklos bus priverstos keisti duomenų bazes, iš kurių yra spausdinami aukštojo mokslo diplomai. Reikės iš naujo parengti ir patvirtinti naujųjų studijų krypčių reglamentus, tai yra reikalavimus visoms tos krypties programoms. Greičiausiai reglamentų rengimui naudosime Europos struktūrinių fondų lėšas, kurias galėtume skirti kitur ir naudingiau. Juo labiau, kad ką tik baigėme reglamentų rengimą pagal senąsias studijų kryptis. O gal čia ir yra pagrindinis šios „pseudoreformos“ tikslas?
Tuščios valdininkų ambicijos
Kyla klausimas – kam visa to reikia? Noru plikbajoriškai pasipuikuoti prieš pasaulį, kad išmokome anglų kalbą? Kad nebesugebame turėti savosios sistemos, kuri yra pakankamai logiška ir suprantama? Švietimo ir mokslo ministerija jau seniai demonstruoja savo negalią bandydama valdyti aukštojo mokslo sistemą. Ambicingas jaunimas, paėmęs aukštojo mokslo vadžias, tarsi iš naujo bando atrasti pasaulyje išbandytus ir ne visados pasiteisinusius dalykus. Gaila, bet neteko matyti, kad kuris nors iš ministerijos orakulų būtų klausęsis pranešimų Vilniuje vykusioje Europos aukštojo mokslo tyrėjų mokslinėje konferencijoje apie aukštojo mokslo problemas, vystymosi tendencijas. Negi taip viskas jiems žinoma? Gal tada būtų mažiau eksperimentuojama, o daugiau mokomasi ir gilinamasi, kritiškai permąstomi priimami sprendimai. Dėl tokių eksperimentų priverstos kentėti aukštosios mokyklos. Juk po kelerių metų atėjus naujai valdžiai reikės vėl viską pakeisti.
Rimantas Vaitkus, Vilniaus universiteto tarptautinių reikalų prorektorius, LSDP narys
