studijos

Paskirsčius lėšas būsimiems socialinius mokslus krimsti pasirinkusiems pirmakursiams jau dabar aišku, kad valstybės finansuojamų vietų bus mažiau. Studentai nerimauja: pagal kokius kriterijus nustatoma, kad reikės daugiau remiamų studijų specialistų?Iš vienų – kitoms Vyriausybė paskirstė lėšas 2011 metų pirmakursių studijoms. Numatomas pirmakursių studentų skaičius į valstybės finansuojamas vietas, palyginti su 2010 metais, išlieka panašus.

Paskelbti 2010-ųjų metų biudžeto rodikliai yra konservatorių Vyriausybės ekonominių veiksmų ir atradimų rezultatas, tačiau, pasak Seimo naro Vytenio Povilo Andriukaičio, šis rezultatas nedžiugina. Apie prastą ūkio padėtį kalbą  ir šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovės lūpose nuskambėjusios iniciatyvos tvarkyti šalies ūkį dar kartą patvirtino, jog  Premjero komanda yra silpna.

Š. m. sausio mėn. pabaigoje tinklapis „Ranking Web of World Universities“, kaip ir kasmet, paskelbė. Šiame reitinge Šiaulių universitetas tarp kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų užima ketvirtąją vietą. Šiaulių universitetą aplenkė tiktai Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos ir Vilniaus universitetai. Pirmąsias reitingo vietas užima JAV universitetai: Masačiūsetso technologijos institutas, Harvardo universitetas, Stanfordo universitetas.

Vasario 3-ąją LITEXPO parodų centre prasidėjo 9-oji tarptautinė žinių paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera 2011“. Diskusijoje su moksleiviais, studentais ir mokinių tėvais susitikęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino, kad šiemet, kaip ir praėjusiais metais, valstybė nemokamas studijas garantuos 19 tūkstančių studentų.

Vasario 3-5 dienomis „LITEXPO“ parodų centre duris atvers visus metus abiturientų ir visų besidominčių studijų galimybėmis Lietuvoje ir užsienyje laukta paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera 2011“. Parodos pristatymui surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavusi „LITEXPO“ vadovo pavaduotoja Kristina Pladienė sakė: „Džiugu, kad ši paroda savo populiarumu vejasi garsiąją „Knygų mugę“. Paroda organizuojama jau devintus metus ir šiemet lankytojų laukia net 65 interaktyvūs renginiai.

Vasario 12 dieną (šeštadienį) Vytauto Didžiojo universitete (VDU) jau trečius metus iš eilės startuos nemokamos konsultacijos abiturientams. Artėjant egzaminams visus abiturientus VDU kviečia dalyvauti šiose konsultacijose: lietuvių kalbos, matematikos, istorijos, anglų kalbos, biologijos ir nuo šių metų chemijos bei informatikos. Be papildomų chemijos ir informatikos paskaitų šiais metais laukia dar viena naujovė - net trys paskaitos apie streso valdymą.

Iki vasario 15 d. išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai Valstybiniam studijų fondui gali teikti paraiškas paramai studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose gauti. Švietimo ir mokslo ministerija šiemet tam numatė skirti apie 400 tūkst. litų. Studentams bus teikiama dviejų rūšių parama – stipendija už studijų rezultatus ir vienkartinė socialinė išmoka. Paramą gali gauti pirmosios ir antrosios studijų pakopos studentai.

Nacionalinė mokykla vietoj mąstančių žmonių rengia kryžiažodžių sprendėjus. Ji – tarsi masinių drabužių siuvykla, neišskirianti kiekvieno individo unikalumo. Užuot klaususi „kodėl?“, ji klausia „kada?“. Tokius nacionalinės mokyklos ypatumus, skaudulius ir problemas įvardijo Šiaulių Didždvario gimnazijos tarptautinio bakalaureato programos pedagogai ir mokiniai, iš savo patirties vertinantys dviejų mokymo sistemų specifiką ir požiūrį į žmogų.

Nuo sausio 15 dienos pasibaigus pirmajam bakaluro paraškų priėmimo etapui Didžiojoje Britanijoje, norintieji ten studijuoti užplūdo įstaigas, rengiančias IELTS egzaminui. Mat tai bene vienintelis svarbesnis reikalavimas, kad užsieniečiai studentai, tarp jų ir lietuviai, magistrantūrą galėtų studijuoti Jungtinės Karalystės ar kitų šalių universitetuose.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas plečia studijų galimybes Laikinojoje sostinėje – nuo naujųjų mokslo metų pasiūlys naują bakalauro studijų programą ir pradės vykdyti tarptautinės magistrantūros studijas. „Kaunas – akademinis miestas, vienijantis didelę akademinę bendruomenę ir traukiantis norinčiuosius studijuoti iš visos Lietuvos. Matome stiprų potencialą mūsų universiteto plėtrai būtent šiame mieste, – teigė ISM rektorius dr. Nerijus Pačėsa.

Gruodžio viduryje Šiaulių ir Klaipėdos universitetai pasirašė Konsorciumo steigimo sutartį. Taip šie du universitetai siekia kartu spręsti bendras problemas. Pasak Šiaulių universiteto rektoriaus Vido Lauruškos, aukštojo mokslo reforma irgi prisidėjo prie šios sutarties pasirašymo. Aukštojo mokslo reforma rodo pirmuosius rezultatus Aukštojo mokslo reforma sukėlė daug diskusijų tiek tarp universitetų profesorių, tiek tarp studentų, tiek ir visoje visuomenėje.

Vieno seno filmo herojus entuziastingai sakė, kad egzaminas – šventė, bet tikrai ne visi studentai ir moksleiviai jam pritartų. Noras per kuo trumpesnį laiką išmokti kuo daugiau ir baimė, kad nuo būsimo įvertinimo priklauso daug kitų dalykų, skatina jaunus žmonės griebtis įvairiausių gudrybių.

Po alkoholiu trenkiančio skandalo be direktoriaus daugiau nei prieš metus likusi Panevėžio kolegija netrukus turėtų sulaukti naujo vadovo. Nuo šios savaitės iki vasario 3-iosios Kolegija laukia prašymų norinčiųjų dalyvauti konkurse direktoriaus pareigoms eiti. Kol kas neatsirado nė vieno kandidato į aukštosios švietimo įstaigos vadovus.

Stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas griežtinami minimalūs reikalavimai. Taip pat patikslinti bendrojo priėmimo etapai, numatyta galimybė įskaityti tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimus. Nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis stojantieji bus priimami į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos (universitetų bakalauro ir kolegijų profesinio bakalauro studijas) bei vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas, ir geriausiųjų eilės sudarymo principai.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino studentų, priimamų 2011 metais į aukštąsias mokyklas, normines universitetinių ir koleginių studijų kainas. Lėšos, kurias už pirmakursių rengimą valstybė skirs aukštosioms mokykloms, liks tokios pačios, kaip ir pernai.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino studentų, priimamų 2011 metais į aukštąsias mokyklas, normines universitetinių ir koleginių studijų kainas. Lėšos, kurias už pirmakursių rengimą valstybė skirs aukštosioms mokykloms, liks tokios pačios, kaip ir pernai.

Viename prestižiškiausių pasaulio universitetų – Kembridže – studijuoja ir trys panevėžiečiai. Vaikinų tikinimu, nors stojimo procedūra tęsiasi ilgai, bandyti verta. Mokytis nėra lengva, bet įkandama. Studijos Kembridže – daugelio pasaulio jaunuolių svajonė ir ne vienam atrodanti sunkiai įgyvendinama. Vis dėlto studijuojantieji šioje legendinėje Didžiosios Britanijos ugdymo įstaigoje tikina, kad įstoti įmanoma – tereikia iš anksto kryptingai tam ruoštis.

Nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis stojantieji bus priimami į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos (universitetų bakalauro ir koleginių profesinio bakalauro studijų) bei vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas, ir geriausiųjų eilės formavimo principai. Šios taisyklės išdėstytos Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2011 m. tvarkos apraše, kurį patvirtino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Didžiojoje Britanijoje rekordiškai padidėjo universitetuose šiais metais studijuoti norinčių abiturientų paraiškų skaičius. Šiuo metu 335 795 abiturientai pateikė paraiškas studijoms, siekdami išvengti mokesčio už studijas padidėjimo nuo 2012 metų rudens, rašo šalies laikraštis „The Guardian“.Didžiojoje Britanijoje rekordiškai padidėjo universitetuose šiais metais studijuoti norinčių abiturientų paraiškų skaičius.

Jaunų specialistų trūkumas bei vis didėjantis protų nutekėjimas mažesniuose Lietuvos regionuose – tokias problemas vakar vykusiame susitikime aptarė Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Mark ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė.

Ar galima ne sostinėse, ne užsienyje sėkmingai kopti į mokslo aukštumas? „Taip“, — tvirtina 2010 metų pabaigoje mokslų daktarais tapę trys nė trisdešimties metų neturintys mokslininkai: Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros lektoriai Laura Veriankaitė, Aurelija Malciūtė ir Martynas Kazlauskas. “Šiaulių krašto“ diskusijoje jie kalba apie pasirinkimo sėkmę, kas ją lemia, studijų ir mokslo aktualijas.

Vis didėja į Lietuvą atvykstančių studentų iš užsienio skaičius. Nemažai jaunų žmonių į mūsų šalį keliauja ne vienam ar porai semestrų, bet visam studijų laikotaropiui. Neseniai prabilta apie tai, kad Lietuvoje būtų galima įvesti studento vizą ir taip supaprastinti kai kuriuos biurokratinius formalumus, su kuriais susiduria studentai iš užsienio, panorę žinių semtis Lietuvoje.

Italijos Senatas ketvirtadienį galutinai pritarė prieštaringai švietimo reformai, praneša agentūra AFP. Nepaisant kelias savaites tukusių audringų studentų protestų, atitinkamas įstatymo projektas Senate sulaukė didelio palaikymo. Už reformą balsavo 161 senatorius, 98 buvo prieš ir 6 susilaikė. Premjeras Silvijus Berluskonis ir jo sąjungininkai šiuose parlamento rūmuose turi didelę daugumą.

Šiuo metu pagal „Erasmus“ studentų mainų programą Londone studijuojanti ir pavasarį magistro diplomą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ginsianti viena talentingiausių jaunosios kartos dainininkių, „Brassbastardz“ vokalistė Daiva Starinskaitė neslepia ambicijų išgarsėti už Lietuvos ribų. Naujųjų metų išvakarėse „Tamstoje“ koncertuosianti atlikėja tiki, kad pripažinimo galima pasiekti, jei kursi originalią muziką. „Kol kas į Lietuvą neketinu grįžti, matyt,  pasiliksiu čia, Londone.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) visuomenei pristato į studentus orientuotų studijų modelį (angl. - Student centered learning) ir šio modelio įgyvendinimo metodiką.

Nors žiema – pats darbymetis abiturientams, kurie nesiruošia pulti prie knygų paskutinę minutę, net ir puikiai besimokantys moksleiviai kartais vartydami vadovėlius sudvejoja, ar jau turi pakankamai žinių, kad galėtų sėkmingai įveikti pavasarį laukiančius iššūkius – išlaikyti valstybinius brandos egzaminus. Abiturientams dažnai galvas įskausta ir mąstant apie tai, kokias studijas ir specialybę pasirinkti, tad kasmet organizuojama paroda „Studijos. Mokymasis.

Kai kurie Lietuvos universitetai būsimus studentus žada rengti nuo darželio. Mokslininkai tirs, ko trūksta, kad vaikų kelias į mokslą ir adaptacija mokyklose, universitetuose taptų lengvesnė. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai įsitikinę, kad glaudesnis aukštųjų mokyklų ir ugdymo įstaigų bendradarbiavimas palengvins moksleivių prisitaikymą pertvarkant mokyklų tinklą, be to, kels švietimo darbuotojų kvalifikaciją.

Atlikus Anglų filologijos srities absolventų ir darbdavių tyrimą, paaiškėjo, jog didžioji dalis (79 proc.) šią sritį baigusiųjų gerai ir labai gerai vertina universitete įgytą kvalifikaciją, o didžiausiu privalumu laiko puikų teorinį pasirengimą. Tai atskleidė daugiau nei 3 mėnesius vykdytas iki šiol Lietuvoje didžiausias profesinės veiklos lauko tyrimas, kuriame be anglistų dalyvavo įvairių specialybių absolventai ir darbdaviai.

Tik vienas iš keturių Anglijos aukštųjų mokyklų absolventų galės grąžinti visą paskolos už studijas sumą, skelbia „The Independent“. Anot dienraščio, valdžia numačiusi, jog įmokas už mokslą, kurios metams gali siekti 9000 svarų dydį, visiškai išsimokėti pavyks tik nedidelei daliai absolventų. Likusieji bus priversti visą gyvenimą iki pensijos kas mėnesį mokėti įmokas bei palūkanas už studijas.

Pastaraisiais metais nežymiai padaugėjo Lietuvos gyventojų, išvykstančių studijuoti į kitas šalis. Tai rodo Švietimo ir mokslo ministerijos sukaupti ir apibendrinti statistiniai duomenys apie užsienyje studijuojantį Lietuvos jaunimą. Šiandien surengtoje spaudos konferencijoje ministras Gintaras Steponavičius pristatė informaciją apie išvykusius mokytis svetur ir Lietuvoje studijuojančius užsieniečius.

Neseniai Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija pristatė duomenis apie kitose pasaulio šalyse studijuojančių lietuvių skaičių ir užsieniečius, kurie mokslus kremta mūsų šalyje. Tokia stastistika buvo pristatyta pirmą kartą ŠMM pateikiami duomenys rodo, kad 2009–2010 m.m. Lietuvos aukštosiose mokyklose pagal pilnas studijų programas mokėsi 3 103 studentai iš 78 šalių, o atvykstančių į Lietuvą studijuoti užsieniečių skaičius pastaraisiais metais ženkliai auga.

Visuomenėje netylant diskusijoms apie didelius emigracijos srautus, dažnai užsimenama ir apie į užsienį studijuoti išvykstančius studentus, kurie kartais ironiškai pavadinami „protų emigrantais“. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pateikė duomenis apie užsienyje mokslo siekiančius lietuvius studentus, kurie rodo, kad 2009/2010 metais Europos šalių mokyklose studijavo 7085 Lietuvos piliečiai, o 2007 m. šis skaičius sudarė 8600. Remiantis ŠMM surinktais duomenimis, daugiausiai lietuvių studiju...

Atlikus muzikos srities absolventų ir darbdavių tyrimą paaiškėjo, kad šios srities darbo rinkoje baigusiesiems svarbiausia turėti muzikos atlikimo gebėjimus, vadovavimo ir darbo komandoje įgūdžius bei profesionalų rekomendacijas. Tai atskleidė daugiau nei 3 mėnesius vykdytas iki šiol Lietuvoje didžiausias profesinės veiklos lauko tyrimas, kuriame dalyvavo įvairių specialybių absolventai ir darbdaviai.

Tūkstančiai abiturientų studijas renkasi užsienyje. Ten pigiau ir geriau. Paprastai šalys stengiasi privilioti „protą“, o Lietuvoje - atvirkštinis procesas: studentai lenda į bankų paskolas, jiems nesiūlomos kokybiškos studijų programos, jie neturi darbo perspektyvų. Galima kaltinti pasaulinius procesus, tačiau akivaizdu, kad siekiama padaryti aukštąjį mokslą mažiau pasiekiamą. Kodėl? Reikia, kad rinktumėmės profesines mokyklas ir daug negalvodami dirbtume savo darbą.

Studentai, atvykę studijuoti iš aplinkinių regionų į didmiesčius, aukštosiose mokyklose dažnai patiria patyčias, užgauliojimus ir bendramokslių engimą.Tokią dažnai pastebimą diskriminaciją studentai akcentavo studentų Lietuvos studentų sąjungos ir Nyderlandų karalystės ambasados surengtuose mokymuose  „Įvairovė aukštajame moksle: nuo teorijos realybės link“. Mokymai vyko gruodžio pradžioje Kaune ir Vilniuje.

Neseniai, atšventėme stipriausios pasaulio mergaitės – Pepės Ilgakojinės – 65-ąjį gimtadienį. Spėk, iš kur ji kilusi? Taip taip, garsiausias vaikų pasakų personažas, Astrid Lindgren fantazijos vaisius, gyvena Švedijoje, nors apie ją paskaityti galima net 76 kalbomis. Tai tik vienas pavyzdys, kuo garsėja Švedija.

Aukštojo mokslo reformos paskatintai universitetų konsolidacijai skiriama solidi finansinė parama. Šiandien, gruodžio 6  d., 14 val., Švietimo ir mokslo ministerijoje pasirašoma 50 mln. litų vertės finansavimo sutartis sudarys galimybę mūsų šalyje kurtis moderniam biomedicinos studijų centrui.

Sėkmingu aktoriniu debiutu TV3 seriale „Drąsos kaina“ nustebinusią Irūną Puzaraitę žiūrovai jau greitai išvys naujame amplua. „Išsipildymo akcijai“ kuriamame muzikiniame filme „Kalėdų pasaka“ ji atliks pagrindinį – pas Kalėdų Senelį keliaujančios mergaitės vaidmenį. „Drąsos kainoje“ sudėtingo charakterio ir gana laisvo elgesio merginą Liną vaidinanti neprofesionali aktorė teigia, kad įsikūnyti į visiškai priešingą vaidmenį „Kalėdų pasakoje“ jai nebuvo sunku. „Aš tiesiog įsijaučiu.

Švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja valstybės poreikiams svarbių specialybių – žemės ūkio ir veterinarijos, fizinių ir technologijos mokslų studijų programų – populiarinimą. Šios misijos imsis 27 aukštosios mokyklos, kurių pateiktiems projektams Švietimo ir mokslo ministerija skyrė finansavimą. Ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymu 10 universitetų ir 17 kolegijų paskirstyta 600 tūkst.

Vos prieš savaitę visus besimokančiuosius universitetuose, kolegijose ir kitose šalies mokslo įstaigose sveikinome su lapkričio 17–ąja – Tarptautine studentų diena.

Nesibaigiančios kalbos apie krizę ir būtinybę taupyti jau nieko nestebina, bet kartais valdžios institucijos pademonstruoja savo išradingumą ir gyventojų kasdienius rūpesčius „praskaidrina“ žiniomis apie naujo mokesčio įvedimą ar bent svarstymą, kad tokio reikėtų. Kai daugiau nei prieš metus prabilta apie tai, kad situacija socialinio draudimo fonde daugiau nei sudėtinga, nutarta nedelsiant bent dalį lėšų susigrąžinti iš emigrantų ir bedarbių, o štai po metų atėjo eilė ir studentams.

Ar būtina turėti aukštosios mokyklos diplomą, kad būtum geras darbuotojas? Ar universitetinis išsilavinimas turi pranašumų prieš profesinės mokyklos išsilavinimą? Gal svarbu ne diplomas, o paties asmens gebėjimai? Trečdalis darbo paieškos portalo CVbankas.lt respondentų nedvejodami teigia, kad universitetinis išsilavinimas geriau nei profesinės mokyklos. Jų nuomone, kuo prestižiškesnės mokyklos išsilavinimas turimas, tuo geriau.

Vis daugiau šalies moksleivių domisi studijų užsienyje galimybėmis. Dažnai juos vilioja ne tik pačios studijų programos ar galimybės pažinti kitos šalies kultūrą ar pramokti kalbos, bet ir tai, kad neretai užsienio šalių aukštosios mokyklos gali pasiūlyti prieinamesnes studijas jų kainos prasme.

Ar vis dar reikalingas Lietuvai aukštasis mokslas? - Apie visa diskutavo Mykolo Romerio universiteto profesorius ir Lietuvos aukštojo mokslo tarybos pirmininkas Vytautas Pakalniškis, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vydas Gedvilas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Nerijus Pačėsa, Lietuvos studentų atstovybių sąjungos socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė Ieva Dičmontaitė ir filosofas Vytautas Rubavičius.

Socialinio darbo, anglų filologijos ir informatikos studijų krypčių specialistai lankėsi Deusto universitete, esančiame Bilbao mieste Ispanijoje. Čia jie susipažino su universiteto, kuris vienas pirmųjų įsivedė visoje Europoje vieningą kreditų perskaičiavimo sistemą ECTS, patirtimi. Vizito programą sudarė dvi dalys: bendro pobūdžio ir labiau specializuoti, skirti atskirų studijų krypčių ekspertams, mokymai.

Populiarumas ir pripažinimas be darbo ir žinių niekada neaplanko. Žinoma, jei norisi, kad tos „15 minučių šlovės“ tęstųsi visą gyvenimą. Balsas.lt kalbinti kažkada studentais buvę žymūs žmonės patikino, kad be studijų jie nebūtų tuo, kas yra dabar. J. Lapatinskas: studentiškos bulvės dar ir dabar gardu Dainininkas Justinas Lapatinskas, kažkada sužibėjęs realybės šou „Dangus“, prisipažino, kad dėl svajonės tapti dainininku nemenkai supykdė ir tėvus.

Lapkričio 13 d. Lietuvoje bei pasaulyje prasideda tarptautinė kampanija „Visuotinė švietimo savaitė 2010“, skirta vaikų ir jaunimo taikos kultūrai. Lapkričio 13-26 dienomis vyksianti dvyliktoji Visuotinė švietimo savaitė rengiama Europos Tarybos Šiaurės-Pietų centro iniciatyva.

Sulaukta aktyvaus studentų susidomėjimo galimybėmis įvertinti studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Į Lietuvos studentų sąjungos rengiamą būsimų ekspertų studentų atranką užsiregistravo 224 kandidatai. Atrinktieji studentai bus visateisiai ekspertų grupių nariai. Jie 2011-2012 studijų metais dalyvaus Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) organizuojamame išoriniame aukštųjų mokyklų studijų programų vertinime.

„Be reikalo praleisti laiką yra daug pragaištingiau, negu mėtyti į jūrą auksą ir kitus brangius metalus“, – teigė amerikiečių rašytojas Orisonas Swettas Mardenas. Ar studijų metais mes nepraleidžiame laisvo po paskaitų laiko veltui? Yra kelių tipų studentai: vieni diena iš dienos lėbauja, kiti paskiria visą savo laiką mokslams, treti suspėja pasimokyti, pasilinksminti ir dar turi visuomeninės veiklos ar net dirba.