Po neseniai pasibaigusio bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas Kauno kolegija nuo rugsėjo pasitiks didžiulį būrį pirmakursių – šiais metais studijas kolegijoje pasirinko per 2000 studentų.
Kauno kolegijos bendruomenę ypač džiugina faktas, kad daugybė stojančiųjų vertina išskirtinai šią aukštąją mokyklą. Jau antrus metus Kauno kolegija lyderiauja Lietuvoje pagal prašymų skaičių, kuriuose paminėtos tik vienos aukštosios mokyklos studijų programos. 900 prašymus studijuoti pildžiusių asmenų pasirinko tiktai Kauno kolegijos studijų programas, 777 asmenys pirmenybę teikė Vilniaus universitetui, o 776 stojantieji – Vilniaus kolegijai. Išskirtinai KTU universitete pageidavo studijuoti 346 asmenys, VDU pirmenybę teikė 267 studentai. „Akivaizdu, kad mūsų stiprybė – tos studijos, kurių nesiūlo kiekviena Lietuvos aukštoji mokykla, todėl tinkama ateities strategija – kurti unikalias studijų programas, kurias rinktųsi itin motyvuoti studentai,“ – teigia Kauno kolegijos priėmimo komisijos pirmininkas Antanas Vaidelys.
Pagal pirmakursių skaičių, kurie sutartis pasirašė pagrindiniame bendrojo priėmimo etape, Kauno kolegija užima antrąją vietą tarp visų Kauno aukštųjų mokyklų – universitetų ir kolegijų. Lietuvos akademine sostine tituluojamame mieste daugiau pirmakursių studentų susirinkti gali tik į Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetas liks trečioje vietoje. Lyginant visas Lietuvos aukštąsias mokyklas pagal pirmakursių srautus, Kauno kolegija rikiuojasi 6 vietoje iš 44 aukštųjų mokyklų.
Šį rudenį kolegijoje į mokslus kibs 2120 pirmakursių, kurie sutartis dėl studijų pasirašė bendrojo priėmimo metu. Kauno kolegijos studentų priėmimo komisija prognozuoja, kad papildomo priėmimo laikotarpiu studijas savo lėšomis pasirinks dar daugiau kaip 200 stojančiųjų.
„Nors papildomas priėmimas į Kauno kolegijos studijas savo lėšomis dar nesibaigęs ir galutinių rezultatų nėra, jau dabar aišku, kad bendrasis priėmimas iš esmės nenuvylė, nors priimtųjų šiais metais mažiau 10 procentų,“– teigia Kauno kolegijos Studentų karjeros centro ir priėmimo tarnybos vedėja Daiva Baranauskienė, pabrėždama, kad socialiniai pokyčiai – emigracijos mąstai, nestabili ekonominė padėtis, demografinė situacija, tam tikri politiniai sprendimai – akivaizdžiai veikia visą aukštojo mokslo sektorių, todėl Lietuvos aukštosios mokyklos sulaukia mažiau studentų, lyginant su ankstesniais metais. Studentų karjeros centro ir studentų priėmimo tarnybos vedėja atkreipia dėmesį į iškalbingą Švietimo ir mokslo ministerijos statistiką, kad kiekvienais mokslo metais mūsų bendrojo lavinimo mokyklose dėl įvairių priežasčių sumažėja apie 20 tūkstančių mokinių.
Anot Kauno kolegijos Studentų priėmimo komisijos vadovų, šiemet studijas Kauno kolegijoje pradėsiantys jaunuoliai mieliausiai rinkosi Įstaigų ir įmonių administravimo, Ikimokyklinio ugdymo, Akušerijos, Dantų technologijos, Kineziterapijos, Socialinio darbo, Kosmetologijos, Kompiuterinių tinklų administravimo, Multimedijos technologijos, Turizmo ir viešbučių vadybos studijų programas. Gabiausi ir geriausiai besimokantys abiturientai pretendavo į Kauno kolegijoje realizuojamas Aprangos dizaino, Dekoratyvinės plastikos, Dizaino, Farmakotechnikos studijas, todėl kai kurie stojantieji su mažesniais įvertinimais aukšto konkursinio balo neįveikė. „Tarp populiariausių tradiciškai išlieka socialiniai, biomedicinos srities mokslai, tačiau šiais metais stojantieji, kitaip nei anksčiau, noriai rinkosi technologijų srities studijas – Maisto saugą, Želdinius ir jų dizainą, Automatinį valdymą,“ – tokias tendencijas pastebėjo kolegijos priėmimo punkto darbuotojai.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, šiais metais dalyvavo 37,5 tūkst. stojančiųjų. 28,6 tūkst. iš jų šiemetiniai abiturientai, kas sudarė apie 70 procentų viso stojančiųjų srauto. 8,9 tūkst. mokyklas ne šiais metais. „Per daugybę metų susiklostė situacija, kad studijas kolegijoje dažnai pasirenka gerokai anksčiau vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys, taigi Kauno kolegijoje 2010 metais turėtų studijuoti apie 40 procentų asmenų, kurie mokyklos suolą paliko 2009 metais ir anksčiau,“ – apibendrina D. Baranauskienė.
