skysčiai

Daugybė oro linijų, įskaitant „British Airways“, pakeitė nemokamą maitinimą trumpuosiuose skrydžiuose į mokamą. Negana to, jei vežatės tam tikrų įprastų maisto produktų, gali būti atliekami saugumo patikrinimai ir net konfiskuojami užkandžiai, skelbia portalas „Mirror“. Apribojimai taikomi ir įvairiems skysčiams bei gėrimams.

Klaipėdos pareigūnai nustatė asmenį, turėjusį, kaip įtariama, nelegaliai įsigytų skysčių elektroninėms cigaretėms pildyti. Antradienį buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, vieno prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, prie stovinčio automobilio BMW vyksta įtartina veikla. Atvykus pareigūnams, prie minėto automobilio savininko nebuvo. Pasitelkus kinologus su tarnybiniu šunimi, šie netoliese pastebėjo asmenį, kurio elgesys sukėlė įtarimų.

Kauno pareigūnai demaskavo neteisėtai elektroninėmis cigaretėmis ir jų papildymo skysčiais prekiavusius asmenis. Prekybos keliai driekėsi tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos, o rūkalus internete laisvai galėjo įsigyti paaugliai ir net mažamečiai. Pareigūnai aptiko įmonę iš Šiaulių, kuri mikroautobusu gabeno krovinius tarp Lietuvos ir Anglijos. Automobilio viduje – dėžės su elektroninėmis cigaretėmis ir jų papildymo skysčiais.

Parlamentinis Sveikatos reikalų komitetas siūlo griežtinti importuojamų elektroninių cigarečių skysčių sudėtį – ketinama sudaryti leidžiamų cheminių medžiagų, suteikiančių tabako skonį ir kvapą, sąrašą.    Jeigu šių rūkalų skysčiuose bus nustatytos tik leidžiamos medžiagos, jais bus galima prekiauti, kitu atveju gaminius reikės išimti iš rinkos.

Vaistinėse ne tik mikstūros, antibiotikai ir pleistriukai, bet ir elektroninės cigaretės. Aurelijus Veryga su grupe Seimo narių siūlo elektronines cigaretes pardavinėti tik vaistinėse su gydytojo išrašytu receptu. Apie šią idėją naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė ir vienas iš idėjos iniciatorių, valstiečių ir žaliųjų atstovas Aurelijus Veryga.

Šalies mokyklose ir už jų ribų kaip virusas plinta mokinių svaiginamasis narkotinėmis medžiagomis bei neaiškios kilmės ar net žiurkių nuodais pripildytų aparatų rūkymas. Kad tokių medžiagų įsigyti galima nesunkiai, įsitikino ir tyrimą atlikusi TV3 laidos „Karštai su tv3.lt“ komanda.

Jungtinės Karalystės valdžia skelbia, kad atšaukia šalies oro uostuose esantį ribojimą dėl 100 ml skysčių gabenimo rankiniame bagaže. Teigiama, kad oro uostų keleiviai galės gabenti skysčius iki 2 l talpos. Naujoji tvarka įsigalėti turėtų nuo 2024 metų. Pramonės institucijoms ir oro uosto operatorių asociacijai toks valdžios žingsnis – itin palankus.

JK vyriausybė ketvirtadienį paskelbė, kad nuo 2024 metų birželio bus gerokai padidinti leidžiamų neštis į lėktuvų salonus skysčių kiekiai. Šiuo metu tarptautiniuose oro uostuose į orlaivių salonus galima įsinešti tik mažiau nei 100 ml skysčių kiekius, su sąlyga, kad saugumo patikros metu buteliukai su skysčiais bus sudėti į skaidrius maišelius.

Vasara – daugelio mėgstamas metų laikas, lepinantis saule ir šiluma. Tačiau derėtų nepamiršti, kad termometro stulpeliui kylant vis aukščiau, didėja rizika susidurti su sveikatos sutrikimais, vienas jų – dehidratacija. Vanduo sudaro didžiąją dalį žmogaus organizmo – net apie 65 proc. ir atlieka daug svarbių funkcijų organizme, naujienų portalui tv3.lt aiškino „Affidea“ įmonių grupės šeimos medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

Seime verda diskusijos dėl dar vieno draudimo – parlamentarai nori uždrausti elektroninių aromatizuotų cigarečių prekybą. Pasak Mykolo Majausko, įvairių vaisių, šokolado ar sausainių elektroninių cigarečių skoniai ypač skatina rūkyti paauglius. Tačiau sutarimo dėl šio klausimo nerado su konservatoriais koalicijoje esantys „Laisvės partijos“ nariai.

Kad ir kaip maloniai džiugintų šilta vasara, termometrų stulpeliams staigiai šoktelėjus į rekordines aukštumas, karštis gali tapti labai pavojingas. Karšta oro temperatūra labiausiai veikia vaikus, vyresnio amžiaus asmenis ar tuos, kurie turi lėtinių ligų. Tvankus oras taip pat didelį pavojų kelia ir besiskundžiantiems širdies bei kraujagyslių ligomis.

Prasidėję alinantys karščiai sukelia vis daugiau problemų ne tik širdies problemų turintiems, bet ir iš pažiūros visiškai sveikiems žmonėms. Orų kaita, temperatūrų svyravimai, karštis turi įtakos mūsų savijautai, o ypatingai širdies ir kraujagyslių sistemai. Kokie pavojai tyko vasarą? Kardiologė Rūta Marija Babarskienė sako, kad dažna problema vasarą – kalio trūkumas organizme. ,,Jeigu mūsų pacientai gausiai prakaituoja, jei pavartoja alkoholio, gali sutrikti širdies ritmas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad 2019 m. gegužės 22 d. temperatūra kils 24-29 laipsnių, o 2019 m. gegužės 23 d. iki − 23-28 laipsnių. Karštą dieną pažeidžiamiausi vaikai iki 2 metų ir žmonės turintys sveikatos problemų (ypač susijusių su kraujotaka), 65 amžiaus žmonės ir vyresni.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras praneša, kad šiandien oro užterštumui viršijant nustatytas normas, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų veikla lauke neorganizuojama ir mokinių kūno kultūros pratybos negali vykti lauke. Siūlymas ugdymo įstaigoms NVSC specialistai siūlo ugdymo įstaigoms kiekvieną dieną susipažinti su aplinkos oro kokybės stebėsenos informacija, kurią rasite Aplinkos apsaugos agentūros internetinėje svetainėje.

Svorio prieaugis ir skysčių užlaikymas dažnai žengia koja kojon, paprasčiausiai todėl, kad jei organizme užlaikomi skysčiai, kūno svoris bus didesnis. Daugelis viršsvorio turinčių žmonių taip pat kenčia dėl skysčių užlaikymo, labiausiai todėl, kad suvartoja perteklinį kiekį nesveikatingų kalorijų, kuriose dažnai yra daug natrio, kuris prisideda prie skysčių užlaikymo.

 Pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, padidėjusi kūno temperatūra – tai tik dalis nemalonių simptomų, kurie pasirodo užsikrėtus rotavirusine infekcija. Rudenį, kai visi sugrįžta į mokyklas, darželius ir darbus, šiam virusui plisti sąlygos itin palankios. O užsikrėtus vienam šeimos nariui, simptomai vos po kelių dienų pasireiškia ir kitiems artimiesiems. Tačiau atidžiai laikantis pagrindinių asmeninės higienos principų, nevaldomą rota viruso kelionę galima pristabdyti.

Sakoma, kad gražios ir spindinčios odos paslaptis – aštuonios stiklinės vandens per dieną. Tai dažnas patarimas, kurį tenka girdėti ir iš medikų, tačiau, ar tikrai kiekvienam žmogui reikia tokio paties kiekio skysčių? Sveikatingumo žurnalistė Kelsey Clark dalinasi auksiniu patarimu, kurį jai pakuždėjo jos gydytojas: kiekvienam jūsų kūno kilogramui kasdien išgerkite po 30 ml vandens. Vadinasi, jei sveriate 60 kilogramų, kasdien turite išgerti po 2 litrus vandens.

Su kylančia oro temperatūra kyla ir lietuvių troškulys. Prekybininkai džiaugiasi kone dvigubai išaugusiais gaiviųjų gėrimų pardavimais, tuo tarpu sveikatos priežiūros ekspertai įspėja, jog retas žino, kiek ir kokių skysčių reikia vartoti. O kokie yra tiesiog žalingi ir nuodingi. Karštą vasaros dieną mintys tik ir sukasi, kuo numalšinti nuolat kamuojantį troškulį. Įvairiausių vaisvandenių ir limonadų tiek daug, kad net išsirinkti sunku.

Daugelis naujausių ir brangesnių išmaniųjų jau išmoko „plaukioti“ bei tapo vandeniui nepralaidūs. Tačiau nešiojami kompiuteriai ir toliau bijo bet kokių skysčių, nors šalia jų mes nuolat ką nors gurkšnojame. Kartais tai gali baigtis apverktinai. Todėl dalijamės „Hi-tech“ patirtimi, ką daryti, jeigu jūs apliejote nešiojamą kompiuterį. Ką daryti pirmiausiai? Taigi, stiklinė su vandeniu yra pusiau pilna. Likusi pusė jau kompiuteryje.

Kokias klaidas darome maitindamiesi vasarą ir kaip numesti nereikalingus kilogramus prieš įsispraudžiant į maudymosi kostiumėlį? Į šiuos klausimus atsako internetinio sveikatingumo projekto Kilo.lt dietologė ir mitybos specialistė Eglė Šinkevičiūtė.  - Artėjant vasarai žmonės nori labai greitai sulieknėti.

Geros žinios žmonėms, turintiems silpną imuninę sistemą. Paaiškėjo, kad yra būdų, kaip galima savo sveikatą apsaugoti nuo ligų be vaistų. Žemiau pateikiame brightside.me tinklapio atrastus 8 įpročius, kurių atsisakę pagelbėsite sau šaltuoju metų sezonu ir išvengsite kosulio, slogos. 1. Nosies lašai prieš einant į lauką Šaltas oras daro nosies ertmę siauresnę, o vaistų pagalba tik pablogina situaciją.

Maži vaikai yra ypatingai jautrūs aplinkos temperatūros pokyčiams, be to, daug lengviau nei suaugusieji netenka skysčių. Besibaigianti vasara žada atnešti išsiilgtų šiltų dienų, tačiau net ir kelios karštos dienos mažyliams, nesisaugant, gali sukelti saulės smūgį ar dehidrataciją, pasireiškiančius viduriavimu ar vėmimu. Tam, kad mažamečiai vaikai temperatūros šuolius išgyventų lengviau, svarbu jų organizmą aprūpinti pakankamu skysčių kiekiu ir tinkamu maistu.

Prižiūrint automobilius, svarbu yra nuolat tikrinti skysčių lygius. Jei nežinote, kaip, paklausykite specialisto patarimų. Specialistas pataria skysčių lygmenis automobilyje tikrinti kartą per dvi savaites. Labiausiai dėmesį derėtų atkreipti į aušinimo ir stabdžių skysčius.   Plačiau apie tai pamatykite reportaže.

 Buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas, kuriam dabar 96 metai, buvo išvežtas į ligoninę dėl didelio skysčių netekimo, šeštadienį pranešė žiniasklaida. Šv.Jurgio klinikos šiauriniame Hamburgo uostamiestyje atstovas patvirtino, kad buvęs kancleris socialdemokratas buvo hospitalizuotas penktadienį, bet nepateikė daugiau detalių apie jo būklę.

 Parengė Sandra Miškinienė Medikai skelbia pavojų: chroniška dehidratacija tampa vienu iš pagrindinių ankstyvą senėjimą sukeliančių veiksnių. Tiesa, jei problema būtų tik tokia, dar pusė bėdos. Tačiau skysčių trūkumas, anot gydytojų, dar skatina ir įvairių rimtų ligų vystymąsi – net tokių kaip artrozė, insultas, infarktas, vėžys. Chroniška dehidratacija, skirtingai nei ūmi, pavojinga tuo, kad nepasireiškia praktiškai jokiais ryškiais simptomais, savijauta būna visai nebloga.

Žinių radijas Gydytoja - dietologė Jūratė Dobravolskienė „Žinių radijui“ sakė, kad karščių metu žmogaus organizmas patiria stresinę situaciją, į kurią reaguoja ne tik širdies kraujagyslių sistema, bet ir virškinimo sistema, judėjimo tempas. Specialistės teigimu, patarimus, kaip maitintis karštomis dienomis reikėtų išskirti į dvi dalis: bendro pobūdžio ir tiems, kurie daug juda, laisvalaikį leidžia aktyviai arba gamtoje. ​ „Bendro pobūdžio pagrindinė rekomendacija būtų skysčiai.

Sinoptikai vis praneša Lietuvoje kaitrą. Temperatūra dienomis kai kur siekia net 30–35 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smū...

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Bėgiojantys žmonės treniruotės metu karštą dieną kas 10–15 minučių turėtų išgerti po 100–200 ml skysčių. Taip teigia ultramaratonininkas ir sporto medicinos gydytojas Andrius Ramonas. Jis vis dėlto atkreipia dėmesį, kad per didelis skysčių kiekis kai kuriems žmonėms gali net pakenkti. „Žmonėms, kurie turi problemų su širdies ir kraujagyslių sistema, tikrai gali pakenkti papildomi skysčiai, jei kūnas jais yra perpildomas.

Nuo šiandienos, 2014 m. sausio 31 d. keičiasi Europos sąjungos (ES) skysčių gabenimo per saugumo patikros punktus oro uostuose taisyklės. SKYSČIŲ GABENIMO RANKINIAME BAGAŽE REIKALAVIMAI Nuo šiol visi, net ir trečiųjų šalių oro uostų arba oro linijų neapmokestinamų prekių parduotuvėse įsigyti skysčiai gali būti vežami kaip rankinis bagažas. Į sandarų saugumo maišelį supakuotus tokius skysčius keleiviai galės gabenti net ir keliaudami jungiamaisiais skrydžiais.

Įsivaizduokite, jei galėtumėte sumažinti elektros sąskaitas paprasčiausiai įberdami žiupsnelį specialių miltelių į savo šaldytuvo aušalą. O jei ta pati medžiaga galėtų sumažinti jūsų automobilio kuro sąnaudas, pagerinti namo centrinį šildymą ir truputį atpiginti elektrą? Gal tai skamba fantastiškai, tačiau pasirodo, šios svajonės išpildymui reikia ne fėjų dulkių, rašo „New Scientist“. Dešimto dešimtmečio pradžioje inžinieriai padarė svarbų atradimą: pridėjus nanometro dydžio eilės dalelių į skys...

Karštis – tikras išbandymas mūsų organizmui. Didelis karštis gali būti dirglumo, koncentracijos ir miego sutrikimų ar net išsekimo priežastimi. Šie nepageidaujami simptomai pasireiškia ne tik todėl, kad karštomis dienomis gausiai prakaituojame ir organizmui ima trūkti skysčių, bet ir dėl to, kad su prakaitu netenkame dalies mineralinių medžiagų – kalio, magnio ir kt.

Balandžio 12 d. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pateikė pasiūlymą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 5 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto: siūloma nestacionariose mažmeninės prekybos vietose ir kitose prekybos vietose uždrausti pardavinėti skysčius, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 20 procentų.

Žmogus be maisto gali išgyventi iki dviejų mėnesių, o be vandens neišgyventų nė savaitės. Vanduo visuomet buvo svarbiausia išlikimo, sveikatos ir grožio sąlyga. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau ginčijamasi, kiek žmogus turi suvartoti vandens. Vieni teigia, kad per parą reikia išgerti 2 litrus gryno vandens, kiti įsitikinę, kad suvartojamas skystis nebūtinai turi būti vanduo, treti mano, kad žmogus turi gerti tik tada, kai ištrokšta.

Vandens vartojimas fizinės veiklos metu yra amžiaus diskusija, kuri iki šiol nėra pasibaigusi. Dėl vieno dalyko vis dėl to sutariama – vanduo (arba kūno skysčiai) yra neabejotinai svarbi fizinio kūno dalis, nes daugiau nei 60 proc. mūsų kūno sudaryta iš vandens. Tačiau didžiulė sportinių gėrimų industrija, taip pat ir vieną svarbiausių rekomendacinių leidinių išleidęs Amerikos sporto medicinos koledžas (ACSM) laikosi pozicijos, kad net ir nedidelis kūno skysčių praradimas (1–2 proc.

Kalbant apie lagamino pakavimą, net menkiausia klaidelė gali sukelti didelių nepatogumų oro uostuose. Kelionių tinklalapis independenttraveler.com pateikia 5 pagrindines pakavimo klaidas kartu su patarimais, kaip jų išvengti.

Niujorke (JAV) uždrausta parduoti saldžiuosius gėrimus, pilstomus į didelės talpos tarą, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba. Aštuoni „už“ ir tik vienas susilaikė – mero paskirta visuomenės sveikatos taryba buvo kaip niekada vieninga. Ji įsitikinusi, kad saldieji gėrimai daro įtaką nutukimui, todėl jų pardavimą būtina riboti. Nuo kitų metų kovo visos maitinimo įstaigos, kioskai ir dalis parduotuvių, negalės parduoti saldžiųjų gėrimų didesnėse nei pusės litro buteliuose.

Kas yra vanduo? Nepaprastas, kiekviename žingsnyje supantis skystis, o gal pernelyg įprastas, kasdienis objektas? Daugybė mokslininkų kartų tyrė jo savybes ir iki šių dienų vis atranda įvairiausių naujovių. Pamėginkime išsiaiškinti, ar tikrai vanduo toks paprastas. Vanduo – gyvas Tiek iš ankstesnių, tiek iš naujausių mokslinių tyrimų rezultatų matyti, kad vanduo – gyva substancija.

Vasariškus orus tenka stebėti pro kabineto langą? Nepamirškite, jog net ir įtemptas darbas neturėtų būti priežastis pamiršti svarbiausius organizmo poreikius – tiesą sakant, kaip tik priešingai. Darbe praleidžiame didelę dienos dalį, todėl tuo metu turėtume suvartoti apie 60 proc. visų reikalingų skysčių. Dehidratacija gali lemti koncentracijos problemas ir ženkliai mažinti darbo našumą. Patariame, kaip to išvengti. Maždaug 60 proc.

Draudimas įsinešti į lėktuvą neribotą kiekį skysčių galios ilgiau nei planuota. Vokietijos laikraščio „Financial Times Deutschland“ duomenimis, šis draudimas bus atšauktas tik nuo 2016 metų, o ne vėliausiai kitų metų balandį, kaip skelbta iki šiol. Dėl to esą susitarė Europos Komisija, JAV tarnybos ir oro bendrovės.

Kuo karštesnė vasara – tuo sunkiau atsispirti lediniams gėrimams. Tačiau kuo atsigaivinti jei chemija pagardintiems vaisvandeniams sakome „Ne“, o tas pats tyras vanduo kiek pabodo? Pasigaminkite gardžių gėrimų namuose! Juolab kad ši alternatyva leis jums savo nuožiūra parinkti ir skonio stiprumą, ir cukraus kiekį. Namuose ruoštas limonadas ar gaiva ne tik padės išlikti žvalesnėms net per didžiausius karščius, bet ir papildys organizmą vitaminais.

Stevijos lapai: natūralus saldumo šaltinis Saldiklis steviozidas jau patvirtintas kaip tinkamas vartoti ES ir yra naujausias mūsų saldiklių šeimos narys. Stevijos augalas yra nedidelis chrizantemų šeimos krūmas, kuris jau ilgą laiką vartojamas kaip natūralus saldiklis.

Norisi šlapintis? Nebūtų nieko nuostabaus, jei tai netaptų... nuolatine būsena! Viena iš šešių subrendusių moterų kartkartėmis pajunta nenumaldomą  ir staigų norą šlapintis. Blogiausia, kad tai padarius, noras niekur nedingsta. Nesvarbu, ar toks reiškinys apninka kartais, ar tapo pasikartojančia problema, tokia būsena rodo, kad šlapimo pūslė kartais tampa hiperaktyvi.

Nesvarbu, ar išsiruošėte ilgoms atostogoms prie jūros, kelionei aplink pasaulį ar vos savaitgalio išvykai – daiktų pakavimas gali tapti nemenku galvos skausmu.

Aktuali tema – rankinis bagažas. Atrodo, na kiek galima apie jį kalbėti ir rašyti, tačiau kasdien sulaukiama klausimų, ką galima ir ko negalima vežtis, kokio dydžio bagažą imti ir panašiai. Tad šį kartą stengiamės išsamiai papasakoti, kas kaip ir kodėl, rašoma kelionių tinklalapyje Makalius.lt. Visai neseniai grįžtant iš kelionės teko stebėti, kaip apsipirkusios „Duty Free“ parduotuvėse, nešinos keliais maišais moterys skubėjo eilėje į lėktuvą.

Daugelis mūsų keliauja tik su rankiniu bagažu, tačiau susiruošusiems į ilgesnę poilsinę kelionę ar keliaujantiems su visa šeima, neretai prireikia bagažo. Rankiniam bagažui yra daugybė draudimų, o apie draudimus registruojamam bagažui kalbama nelabai dažnai. Kelionių tinklalapis Makalius.lt šį kartą primena, kokių daiktų į registruojamą bagažą neįsidėsite.

Kavos dėmės gali atrodyti kasdieniškas dalykas, tačiau iš tiesų tai – įdomi fizikos keistenybė, rašo LiveScience.com. Tačiau mokslininkai galiausiai nustatė suktybę, keičiančią mūsų supratimą apie tai, kaip šios dėmės susiformuoja. Pasirodo, kad skysčiai, tokie kaip kava, kurie sudaryti iš rutulio formos dalelių, džiūsta kitaip nei skysčiai iš labiau pailgų dalelių, teigia tyrėjai.

Dabar vasara, oro temperatūra viršija 30°C, valgyti nieko nesinori, tik gerti, gerti ir dar kartą gerti. Kiek ir ko reikia gerti per karščius? Mūsų kūnas pastoviai išskiria šilumą. Kai jo temperatūra tampa aukštesnė nei tam tikra riba, įsijungia mechanizmai, apsaugantys nuo perkaitimo, ir tada mes pradedame prakaituoti. Skystis, kurį išskiria prakaito liaukos, daugiausia susideda iš vandens, tam tikro kiekio organinių junginių ir mineralinių druskų.

Europos Komisija rekomendavo Europos Sąjungos (ES) šalims atidėti naujų taisyklių dėl skysčių įsinešimo į orlaivį įvedimą neapibrėžtam laikui. Tokį sprendimą Europos Komisija paskelbė siekdama išvengti galimų nepatogumų keleiviams. Pirmasis laipsniško draudimo atšaukimo etapas buvo suplanuotas penktadienį, tačiau apie savo sprendimą kol kas netaikyti naujų taisyklių paskelbė kelios ES valstybės.

Didžiosios Britanijos skautams bus rengiamos lytinio švietimo pamokos, informuoja naujienų agentūra AFP. Atitinkamą sprendimą Britanijos skautų asociacijos vadovybė priėmė siekdama užtikrinti lytinių būdu plintančių ligų profilaktiką, informuoja šalies žiniasklaida. Lytinio švietimo programa, pavadinta „Mano kūnas, mano pasirinkimas“ (My Body, My Choice), skirta 14–18 metų amžiaus skautams.