Dabar vasara, oro temperatūra viršija 30°C, valgyti nieko nesinori, tik gerti, gerti ir dar kartą gerti. Kiek ir ko reikia gerti per karščius?
Mūsų kūnas pastoviai išskiria šilumą. Kai jo temperatūra tampa aukštesnė nei tam tikra riba, įsijungia mechanizmai, apsaugantys nuo perkaitimo, ir tada mes pradedame prakaituoti.
Skystis, kurį išskiria prakaito liaukos, daugiausia susideda iš vandens, tam tikro kiekio organinių junginių ir mineralinių druskų. Todėl, jei mes ilgai būname saulėje, reikia gerti kuo daugiau skysčių, kad užpildytume organizme jų trūkumą.
3 litrai per tokį karštį – būtinai!
Dauguma iš mūsų išgeria tik trečdalį mums būtino vandens kiekio, teigia gydytoja iš Vokietijos, medicinos mokslų kandidatė Dina Aschbach-Gitelman, jau 16 metų tyrinėjanti vandens savybes.
Mažiausia, kiek reikia, kad organizme būtų palaikomas normalus vandens balansas, yra 1,5 litro esant vidutinei oro temperatūrai 21°C, 1,9 litro – kai temperatūra 26°C ir 3 litrai – esant 32°C.
Į tuos tris litrus įeina vanduo, sultys, sriubos, skystis, esantis vaisiuose ir daržovėse. Vanduo patenka į mūsų organizmą ne tik iš išorės, bet ir gaminasi virškinant maistą. Pavyzdžiui, 100g riebalų, oksiduodamiesi duoda organizmui 107 g vandens, 100 g angliavandenių arba baltymų – atitinkamai 35 ir 41 g.
Gėrimo režimą nulemia amžius, sveikatos būklė, mityba, atliekamo darbo krūvis, aplinkos temperatūra. Pavyzdžiui, dirbdami karštose patalpose su prakaitu galime išskirti iki 4 litrų vandens per valandą, tai ir nuostolį reikia papildyti atitinkamu kiekiu skysčių.
Net nedirbamas sunkaus darbo žmogus netenka nemažai vandens: su šlapimu išsiskiria apie 1,5 litro, per odą išgaruoja iki 1 litro ir daugiau, apie 300 ml kvėpuojant ir apie 200 ml – tuštinantis. Viso apie 3 litrus.
Per daug – taip pat nesveika
Tačiau gerti per prievartą nereikėtų: skysčių perteklius apsunkina visų organų veiklą, ypač širdies ir inkstų, teigia gyd. Dina Aschbach-Gitelman. Be to, kuo daugiau jūs geriate, tuo labiau prakaituojate, ir vėl daugiau norite gerti – susidaro uždaras ratas. Druskos, kurios išsiplauna su prakaitu, sutrikdo įprastinę organizmo mikroelemtų sudėtį, o tai gali suketi silpnumą, galvos svaigimą, gali padažnėti pulsas.
Riboti skysčių vartojimą reikia nėščioms moterims, sergant hipertonija, širdies nepakankamumu, esant sutrikusiai inkstų veiklai.
Taigi, ko atsigerti per karščius?
Per daug atšaldyti skysčiai neatstato drėgmės trūkumo. Jie ilgiau užsilaiko skrandyje, ir juose esančios mineralinės druskos ilgai nepatenka į organizmo ląsteles. Be to, šalti gėrimai suerzina prakaito liaukas. Gerti reikia kambario temperatūros skysčius, rekomenduoja medikai.
Visų geriausiai numalšina troškulį šilta žalia arbata be cukraus. Galima gerti mėtų gėrimą, negazuotus mineralinius vandenis, juodą arbatą, girą, naminius kompotus iš džiovintų vaisių ar vaisių sunkas. Tinka ir natūralios, nesaldintos sultys (obuolių, apelsinų, greifrutų).
Citrinų sultys, praskiestos vandeniu santykiu 1:10, atstato mūsų organizmo elektrolitinį balansą ir stabdo per didelį prakaitavimą. Jas galima gerti vietoj mineralinio vandens po 2,5 litro į dieną. Dėl savo sudėtyje esančio vitamino C, šios sultys susilpnins tokius nemalonius karščio sukeltus pojūčius, kaip nuovargis, galvos skausmas, vangumas.
Saldžių gazuotų gėrimų per karščius reikia atsisakyti. Jie nemalšina troškulio, nes turi cukraus. Vadinasi, jūs išgeriate tokių gėrimų litrą ar du, o gaunate krūvą beverčių kalorijų, kurios vėliau nuguls į nereikalingą riebalų sluoksnį.
