Šlapimo pūslės hiperaktyvumą rodantys požymiai: padažnėjęs noras šlapintis (dažniau nei aštuonis kartus per dieną ir daugiau nei kartą per naktį), staigus ir stiprus troškimas bėgti į tualetą, taip pat šlapimo nelaikymas (dažniausiai nespėjus laiku surasti artimiausio damų kambarėlio).
Dauguma moterų drovisi apie šią problemą pasikalbėti su gydytoju arba mano, kad viskas normalu. Klaidingai tikima, esą šlapimo pūslė susitraukė, tačiau taip niekada nenutinka. Nenumaldomas noras šlapintis – ženklas, kad šlapimo pūslė suaktyvėjo. Išsiaiškinus priežastį, kodėl taip nutiko, galima parinkti tinkamą gydymą.
Kodėl šlapimo pūslė pasidaro pernelyg aktyvi?
Priežasčių gali būti įvairių. Viena jų – paveldimumas. Kartais ši problema perduodama iš kartos į kartą. Neretai kalti pernelyg vangūs pilvo dugno raumenys – tada šlapimo pūslės hiperaktyvumas pastebimas jaunystėje, pradedant prišlapinta lova išaugus iš sauskelnių ir baigiant dažnu lakstymu į tualetą.
Problema tampa vis realesnė, kai moteris ima lauktis vaikelio arba pagimdo. Iš pradžių šlapimo nelaikymas pastebimas laukiantis, kai didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę. Vėliau – dėl nusilpusių pilvo dugno raumenų – po nėštumo. Riziką sumažintumėte, jei laukdamasi nepriaugtumėte per daug svorio ir reguliariai darytumėte Kegelio pratimus, kurie stiprina ne tik makšties, bet ir apatinės pilvo sienelės raumenis.
Šlapimo pūslės hiperaktyvumą taip pat gali sukelti kai kurie gėrimai – ypač kava, arbata, alkoholis ir vaisvandeniai. Tiek kofeinas, tiek dirbtiniai saldikliai veikia kaip diuretikai. Kai kuriems žmonėms panašus poveikis pasireiškia išgėrus citrusinių vaisių sulčių ar suvalgius ko nors aštraus. Net šokoladas gali tapti pavojingu saldėsiu tiems, kurie iš prigimties linkę į šlapimo pūslės hiperaktyvumą. Jei manote, kad kokie nors maisto produktai skatina šlapinimąsi, galite pamėginti rašytis, ką valgote ir geriate, bei registruoti, kas kiek laiko šlapinatės – taip bus visai nesunku aptikti kaltininką.
Kai išgersite daugiau skysčių, šlapintis teks dažniau. Juk kas įėjo į kūną – turi pasišalinti. Jei visą dieną vaikštote su buteliu mineralinio vandens ar dideliu puodeliu kavos, tualete lankysitės neišvengiamai dažniau. Jei visą privalomą išgerti skysčių kiekį (apie du litrus) išskirstytumėte tolygiai per visą dieną, į tualetą turėtumėte eiti maždaug kas tris–keturias valandas. Mažiau gerti – tikrai ne išeitis. Jei šlapimo pūslė hiperaktyvi, o skysčių kiekį sumažinsite iki minimumo, šlapimas taps labiau koncentruotas , todėl dirgins pūslę ir tik apsunkins savijautą.
Moterims, kurioms nuolat tenka ilgam sulaikyti šlapimą, ilgainiui taip pat padidėja šlapimo pūslės aktyvumas. Dažniausiai jos taip elgiasi dėl darbo sąlygų: slaugės, mokytojos, kasininkės ir kitų profesijų atstovės neretai pasivaikščiojimą iki damų kambarėlio planuoja ne pagal poreikius, o pagal darbą – pertraukėlę tenka daryti tada, kai susiklosto palankios aplinkybės. Jei jaunystėje raumenų tonusas nenusilpęs, paprastai didesnių problemų nepastebima, tačiau po menopauzės gali pasireikšti šlapimo nelaikymas.
Kai kada padidėjęs šlapimo pūslės aktyvumas gali reikšti ir kitas medicinines problemas. Pavyzdžiui, šlapimo takų infekciją, išsėtinės sklerozės pradžią, diabetą ar net kiaušidžių cistas. Todėl pajutus padažnėjusį norą šlapintis, svarbu pasakyti apie tai gydytojui ir pasitikrinti sveikatą.
Kaip pasveikti?
Suaktyvėjus šlapimo pūslei, situaciją dar galima pagerinti!
-Venkite šlapimo išsiskyrimą skatinančių maisto produktų ir gėrimų, tačiau nemažinkite per dieną suvartojamo skysčio kiekio. Skysčių pagrindą turėtų sudaryti vanduo, žolelių arbata, šiek tiek sulčių, sriubos.
-Reguliariai sportuokite. Be Kegelio pratimų, patariama rinktis jogą ar pilatesą. Ypač tinka pilvo raumenis stiprinantys pratimai.
-Treniruokite šlapimo pūslę. Po truputėlį ilginkite intervalus tarp žygiavimų iki tualeto. Tiesa, jie turėtų būti ne ilgesni nei trys–keturios valandos. Tačiau jei šlapintis bėgiojate kas dvi, mėginkite intervalą ilginti po penkias minutes.
-Mažinkite stresą. Sumažėjus stresinėms situacijoms ir išmokus kontroliuoti reakciją į jas, savijauta labai palengvėja.
Sužinojusios apie hiperaktyvią šlapimo pūslę daugybė moterų ūmai susimąsto, ar tik joms nebūdingas toks dažnas ir staigus noras šlapintis. Deja, situacija neretai hiperbolizuojama. Jei perskaičiusi šį straipsnį pritaikėte simptomus sau, padarykite eksperimentą: vieną dieną žymėkitės, kiek kartų ėjote į tualetą. Jei daugiau nei aštuonis – stebėkite save dar keletą dienų. Jei šlapinimosi poreikis nesumažės, galite pasikonsultuoti su gydytoju.
