šešėlinė ekonomika

Beveik absoliuti dauguma lietuvių sutinka, kad reikia griežtinti priemones dėl mokesčių nemokėjimo, šešėlinės ekonomikos, rodo naujausias „Vilmorus“ tyrimas. Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, vasario 7-13 dienomis atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklausos dalyvių – 51 proc., pritartų, o 37,3 proc. greičiau pritartų, kad reikia pažaboti šešėlį Lietuvoje, griežtinant priemones dėl mokesčių nemokėjimo. Vos dešimtadalis apklaustųjų – 11 proc.

Vilniečiai butams linkę išleisti dvigubai daugiau už kauniečius. Klaipėdiečiai statistiškai taip pat skiria daugiau pinigų svajonių būstui už antro didžiausio Lietuvos miesto gyventojus. Tokią tendenciją pastebėjęs nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius įsitikinęs, kad to priežastis yra ne kauniečių taupumas, o jų tolerancija nelegaliai veiklai. Tiesa, į tokius laikinajai sostinei metamus kaltinimus kiti ekspertai žvelgia su įtarimu.  „80 proc.

Iš šešėlio 2019 metais ketinama surinkti apie 200 mln. eurų pajamų, sako finansų ministras. „Labai panaši suma numatoma kaip ir šiemet – apie 200 mln. eurų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Vilius Šapoka.

  Vyriausybė trečiadienį nutarė sukurti Šešėlinės ekonomikos mažinimo komisiją. Ji pakeis dabar veikiančią komisiją, skirtą tik šešėlinės ekonomikos kontrolei ir teisėkūrai koordinuoti.

Latvijos pramonės ir prekybos rūmų kartu Stokholmo ekonomikos mokykla Rygoje organizuotoje kasmetinėje konferencijoje Latvijoje sostinėje trečiadienį pristatyta apžvalga "Šešėlinė ekonomika Baltijos šalyse 2009-2017". Jos duomenimis, šešėlinė ekonomika visose trijose Baltijos valstybėse 2017-aisiais augo, o didžiausia ji išliko Latvijoje. Skelbiama, jog šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto santykis Latvijoje pernai padidėjo 1,3 procentinio punkto iki 22,0 proc.

Ilgą laiką paslaptyje laikytas mokesčių, pensijų bei kitų sričių reformų paketas pagaliau ištrauktas į dienos šviesą. Ministrai su Sauliumi Skverneliu priešakyje viešai pasakė, kas keisis. Vyriausybė numatė šešias struktūrines reformas švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse. Visos reformos atsieis apie 600 mln. eurų. Skaičiuojama, kad pinigai bus paimti tiek iš ekonomikos augimo, tiek iš mažėjančio šešėlio, tiek iš Europos Sąjungos lėšų.

Jeigu pažvelgsime į oficialią statistiką pamatysime, kad pagal vidutinį darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, Estija mus lenkia ženkliai, tačiau į priekį įsiveržusi ir Latvija. Tačiau pažiūrėsim į vartojimą ir situacija jau kitokia. Ekonomistai beda pirštu į šešėlį ir teigia, kad dėl Lietuvos atsilikimo kalta ne tik valdžia, o ir visuomenė. Vidutinis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį Lietuvoje buvo 645 eurai, Latvijoje – 676 eurai, atskaičius mokesčius.

Vyriausybė šią savaitę pradėjo nuo diskusijos apie tai, ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos. Kiek galima būtų pakelti pensijas, kiek padidinti sveikatos priežiūros finansavimą, jei iš šešėlio būtų ištraukti tie du milijardai. Tik nebe litų, kaip anksčiau prie Kubiliaus, o eurų. Vyriausybė mano, kad pagrindinė kliūtis sulaukti rožinio rytojaus – tai mažas žmonių sąmoningumas ir didelis pakantumas šešėliui.

Premjeras Saulius Skvernelis iš Mokesčių inspekcijos ir teisėsaugos institucijų žada reikalauti aktyvesnės kovos su šešėline ekonomika. „Policija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, muitinė, mokesčių inspekcija - šios tarnybos turi gerokai stipriau ir aktyviau prisidėti prie šešėlio mažinimo. Šiandien to proveržio, kokio tikimės, kol kas nėra“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs iš laikų, kai valdžia dar nebuvo uzurpavusi visų žmogaus gyvenimo sričių. Tai – galimybė sumokėti gyventojų pajamų mokestį, įsigyjant verslo liudijimą.

  Diskusijos dėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimo iki 3 tūkst. eurų bus pratęstos rugsėjį. Seimo Biudžetų ir finansų komitetas dėl to apsisprendė trečiadienį. Komiteto nariai iš esmės sutarė, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų, kaip ir planuojama. „Šiek tiek paskubomis tuos dalykus darome“, - posėdyje teigė konservatorius Mykolas Majauskas. Jis taip pat siūlė nustatyti skirtingus ribojimus žmonėms ir įmonėms.

Valdžia grįžta prie idėjos apriboti atsiskaitymus grynaisiais, kai sandoris viršija 3000 eurų. Taip siekiama sumažinti šešėlinę ekonomiką. Deja, tai – labiau parodomoji, nei efektyvi priemonė kovoje su šešėliu, nes ji niekaip nepaveikia tų, kurie sąmoningai jame dalyvauja. Pavyzdžiui, kai asmuo perka kontrabandines cigaretes ar naminukę, kai gauna atlyginimą „vokelyje“ arba kai nepaprašo čekio tam, kad įmonė neapskaitytų pajamų ir taip padarytų nuolaidą – tai daro sąmoningai.

Finansų ministerija pateikė siūlymus, kuriuose numatyta riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais didelėmis sumomis. O tiksliau, siūloma nustatyti, kad maksimali sandorių suma neviršytų 3 tūkst. Eur. Finansų ministras Vilius Šapoka pasakoja, kad iniciatyva prieš porą metų kilo Seime.

Fiskalinių čekių loterija startuos rudenį, žada finansų ministras, tačiau Vilius Šapoka nesitiki, kad loterija greitai sumažins šešėlį. Jis taip pat sako, kad pradžioje joje galės dalyvauti tik čekiai, išduodami paslaugų sektoriuje. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kol kas yra numačiusi 13 tūkst. eurų mėnesio prizinį fondą. „Sprendimas, kad loterija bus organizuojama, jau yra priimtas. Numatyta, kad loterija startuos rudenį“, - BNS patvirtino V.Šapoka.

Europos parlamentas sudarė žemėlapį, kuriame pavaizdavo kiek proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Europos Sąjungos (ES) šalys narės surenka mokesčių. Lietuvos rodiklis – mažiausias. Šiuo rodikliu dažnai pasinaudoja politikai teigdami, kad tai įrodo, jog mokesčiai Lietuvoje nėra dideli. Tačiau ar tai tiesa? Pažvelgus į 2012–2014m. surinktų duomenų žemėlapį matyti, kad daugiausia proc. mokesčių nuo BVP surenka Danija – 48,1 proc., o mažiausiai – Lietuva – 27,2 proc.

Pridėtinės verstės mokesčio (PVM) surinkimas Lietuvoje kelia nerimą, sako laikinoji finansų ministrė. Rasos Budbergytės teigimu, reikia dar gerokai padirbėti, gerinant mokesčių administravimą. Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas sako, PVM planas nevykdomas jau šešerius metus, todėl reikia struktūrinės mokesčių reformos. „Didžiausia problema yra PVM surinkimas“, - pareiškė ji trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, pristatydama kitų metų valstybės biudžeto projektą.

Kadenciją baigianti valdžia visą savo valdymo laiką deklaravo kovą su šešėline ekonomika. Apie būtinybę mažinti, naikinti šešėlį kalba ir dabar į Seimą išrinktos partijos. Tačiau nepaisant garsios retorikos, veiksmų ir pažadų – šešėlyje vis dar skendi ketvirtadalis ekonomikos. Tai nepasikeis, kol priimant sprendimus nebus atsižvelgta į tikrąsias šešėlinės ekonomikos priežastis.

Sekmadienį vykusiuose Seimo rinkimuose Lietuvos žmonės labai aiškiai pasakė, kad nori permainų. Pirmiausia tai reiškia, kad vienintelė logiška ir rinkėjų lūkesčius atitinkanti koalicija yra centro dešinės, kurios ašį sudarytų Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tačiau dar svarbiau yra suvokti, kokios praėjusios vyriausybės klaidos lėmė tokius rinkimų rezultatus ir kokių permainų laukia visuomenė.

Investuotojus vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ ir finansų ministrė Rasa Budbergytė sutaria, jog artimiausiu metu būtų galima suorganizuoti čekių loteriją ir tokiu būdu skatinti gyventojus pirkti prekes bei paslaugas skaidriai, mažinant šešėlinę ekonomiką. „Natūralu, kad iki Seimo rinkimų liko nedaug laiko ir kažkokių didelių darbų Finansų ministerija nenudirbs. Reikšminga dalis šešėlinės ekonomikos vis dar egzistuoja.

Statistika skelbia, kad Lietuva atsiduria tarp 4 mažiausiai už produktus mokančių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tačiau pažiūrėjus į atlyginimų statistiką, vaizdas niūresnis. Lietuva įsitaisiusi tarp trijų mažiausią vidutinį atlyginimą į rankas gaunančių šalių. Eurostato duomenimis, maisto kainų lygis praeitais metais Lietuvoje sudarė 78 proc. ES vidurkio. Žemesnės kainos pernai užfiksuotos tik Lenkijoje – 63 proc. ES vidurkio, Rumunijoje 64 proc. ir Bulgarijoje 70 proc.

Paskutinius metus matytas atlyginimų augimas pastebimas visose ekonominėse veiklose. Tačiau vienur jis buvo dosnesnis, kitur mažesnis. Deja, ekonomistams tenka pripažinti, kad duomenis gali iškreipti ir Lietuvos neapleidžianti šešėlinė ekonomika. Lietuvos banko duomenimis, vidutinis darbo užmokestis nuo 2012 metų išaugo 19 proc., o didžiausias augimas per paskutinius metus pastebimas viešbučių ir restoranų sektoriuje – apie 12 proc.

Pagrindinė šešėlinės ekonomikos priežastis – per mažos žmonių pajamos ir per brangios viešosios paslaugos – per dideli mokesčiai, „Žinių radijui“ sakė ekonomistė Rūta Vainienė. „Pasižiūrėkime, tose veiklose, kur yra mažiausi mokesčiai mokami, žmonės nebėga nuo mažų mokesčių. Žmonės nenori būti šešėlyje. Kam jiems tas papildomas vargas, našta, rizika? Jie mielai išeitų iš šešėlio, legalizuotųsi, jei tam būtų galimybės.

Žymusis Vijūnėlės dvaras ir įtarimai dėl nelegalių statybų sudrebino socialdemokratų partiją, „Tvarkos ir teisingumo“ vadovui europarlamentarui Rolandui Paksui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšio ėmimu įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. Vienas po kito pasirodantys politiniai skandalai turi įtakos ne tik partijų reitingams, bet ir Lietuvos ekonomikai. Visgi ekonomistai, verslininkai nesutaria, kokią tiksliai įtaką padaro šie politiniai skandalai.

2015 metais šešėlinė ekonomika Latvijoje traukėsi, Lietuvoje ir Estijoje – augo, tvirtina Stokholmo ekonomikos mokyklos (SSE) Rygoje ekspertai. Jų skaičiavimais, Lietuvoje šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis padidėjo nuo 12,5 proc. užpernai iki 15,0 proc. pernai. Latvijoje šešėlinė ekonomika sumenko nuo 23,5 proc. iki 21,3 proc. BVP, Estijoje – išaugo nuo 13,2 proc. iki 14,9 proc. BVP. 42,3 proc.

Seimas nepriėmė svarstyti liberalų siūlymo įvesti „Sodros“ įmokų lubas. Frakcijos vadovas Eligijus Masiulis teigia, kad biudžeto netektis dėl to siektų iki 60 mln. eurų, nors tokius atlyginimus gaunančių žmonių nėra daug. Pasak jo, „Sodros“ lubos leistų sumažinti šešėlinę ekonomiką. Už Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų svarstymą balsavo 25, prieš - 7, o susilaikė 37 parlamentarai.

Sekant priešrinkiminį politinių partijų sujudimą, tikėtina, kad svarstymai didinti MMA dar ne vieną kartą užvaldys viešąjį eterį. Šis sprendimas galėtų iš dalies sumažinti šešėlinės ekonomikos mastus. Kita vertus, MMA didinimas pakenktų jautriausioms kategorijoms – jaunimui ir prieš pensinio amžiaus darbuotojams. Lietuvos darbo rinką „susluoksniavus“ pagal darbo užmokestį, matyti, kad daugiausiai – beveik ketvirtadalis –gauna minimalų atlyginimą.

Savaitės pradžioje Lavoriškių kelio poste muitininkai sulaikė nelegaliai gabentą baltarusiškų cigarečių krovinį, kurio vertė beveik 91 tūkst. eurų. Tabako gaminiai slėpti oficialiai gabentų vaflių pakuotėse. Birželio 15 d. rytą į Lavoriškių kelio postą krovininiu vilkiku „Man“ su puspriekabe atvažiavęs Rusijos pilietis B. B. deklaravo vežantis vaflius. Vertindami riziką, muitinės inspektoriai automobilį peršvietė mobiliąja rentgeno kontrolės sistema.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius trečiadienį dalyvavo pasitarime su atsakingų institucijų atstovais dėl kovos su šešėline ekonomika. Pasak premjero, akivaizdžios teigiamos tendencijos, o dar geresnių rezultatų bus galima pasiekti Seimui apsisprendus dėl nemažo skaičiaus įstatymų projektų, skirtų kovai su „šešėliu“. „Pateikta informacija rodo, kad kova su šešėline ekonomika nėra kova su vėjo malūnais, kaip kai kas mėgsta sakyti.

Žinių radijas Seime vėl gaivinama idėja įvesti visuotinį gyventojų pajamų ir turto deklaravimą – speciali darbo grupė iki balandžio pabaigos turi įvertinti tokią galimybę ir, jei reikės, pateikti parlamentui įstatymų projektus. Esą tai galėtų būti veiksminga priemonė, mažinanti šešėlinę ekonomiką, užkertanti kelią korupcijai ir leidžianti identifikuoti neteisėto praturtėjimo atvejus.

 Daiva Savickienė Šalyje klestinti šešėlinė ekonomika vis sulaukia valdžios dėmesio, tačiau kartais priemonės, kurių bandoma imtis, kelia abejonių jų veiksmingumu. Finansų ministerija vėl siūlo apriboti atsiskaitymą grynaisiais. Tokiu būdu siekiama mažinti šešėlinę ekonomiką. Tačiau kyla klausimas, ar tai dar labiau neapsunkins legalaus verslo, be to, abejojama, ar dirbantiesiems šešėlyje padarys kokį nors poveikį.

Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos vyriausybė skelbiasi nuo sausio pradėsianti griežčiau kontroliuoti verslą, žada iš šešėlio ištraukti milijardus grivinų. Taip tikimasi surinkti pinigų pensijoms kelti ir socialinėms išmokoms didinti. Pagal Žmogaus socialinės raidos indeksą, Ukraina, tebesitęsiant neramumams šalies Rytuose, atsidūrė 78 vietoje iš 187 valstybių ir smuko penkiomis pozicijomis.

Su šešėline ekonomika visuomenę kovoti raginanti interneto svetainė beseselio.lt jau džiugina solidžiu derliumi – kiek daugiau nei metus veikiančio portalo lankytojai policijai padėjo ištirti pustrečio šimto nusikalstamų veikų. Pranešimus skaičiuoja tūkstančiais Interneto svetainę sukūrę projekto „Lietuva be šešėlio“ iniciatoriai šalies gyventojus kviečia laisvai žymėti jiems žinomas nelegalios prekybos alkoholiu, cigaretėmis ar kuru taškus ir taip viešinti šešėlinės prekybos vietas.

2013 metais Lietuvos šešėlinės ekonomikos indeksas buvo 15,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir išliko mažiausias tarp trijų Baltijos šalių. Estijoje šis indeksas sudarė 15,7 proc. BVP, tuo tarpu Latvijoje jis ir toliau buvo didžiausias – 23,8 proc. BVP.

Šiandien Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis sukvietė Komisijos, skirtos valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui koordinuoti, atstovus aptarti šešėlinę ekonomiką skatinančius neteisėto gyventojų praturtėjimo bei pajamų slėpimo statybos sektoriuje kontrolės metu nustatytus atvejus ir jiems nustatyti prevencines priemones.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Politikai nori šalies bankus ir kredito unijas įpareigoti kartą per metus mokesčių inspekcijai pateikti informaciją apie klientus ir jų finansines operacijas. Tikimasi, kad tai padės kovoti su šešėline ekonomika. Seime sėkmingai stumiama idėja, kad bankai apie savo klientų sąskaitas ir pinigus jose privalomai turės informuoti mokesčių inspekciją.

Gali būti, kad gyventojai greitai galės žaisti ne tik „Aukso puodą“, bet ir čekių loteriją. Nepavykus iš šešėlio ištraukti žadėtojo milijardo, Mokesčių inspekcija svarsto imtis netradicinių būdų kovoti su šešėliu. Galvojama pasinaudoti Portugalijos, Slovakijos, Maltos patirtimi ir organizuoti čekių loterijas. Čekių loterijos esmė paprasta – gyventojai renka kasos aparatų čekius, kurie dalyvauja Mokesčių inspekcijos organizuojamoje loterijoje.

Nors Vyriausybė šiemet ėmėsi papildomų priemonių kontrabandos mastams mažinti stiprindama sienos apsaugą ir prekybos nelegaliomis prekėmis kontrolę šalies viduje, dėl aukštos piliečių tolerancijos kontrabandiniams rūkalams nelegali tabako gaminių rinka išlieka stabiliai didelė.

„Ši Vyriausybė dirbo, galima sakyti, šiltnamio sąlygomis“, - iš Seimo tribūnos antradienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. „Ar mūsų Vyriausybė parodė gerus veiklos rezultatus? - klausė politikas diskusijos dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos metu. - Aš tuo drįsčiau abejoti. Pradėkime nuo finansų“. Tuoj politikas pateikė duomenis iš Finansų ministerijos ir Valstybės kontrolės.

Vyriausybės kanceliarijoje šiandien vyksta Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus inicijuota konferencija, kurioje investuotojai, verslininkai ir pilietinių iniciatyvų atstovai diskutuoja apie šešėlinės ekonomikos priežastis ir prevenciją. „Kova su šešėline ekonomika – vienas Šešioliktosios Vyriausybės prioritetų. Mes siekiame konsultuotis su kuo platesniu ratu ekonomikos plėtroje dalyvaujančių institucijų.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Valdžia ir jaunimas privalo suprasti, kad didžioji dalis jaunuolių nėra intelektualiai pajėgūs įgyti aukštojo išsilavinimo, o didesnis studentų skaičius reiškia mažesnes galimybes turėti gerai apmokamą darbą, sako ekonomistė Aušra Maldeikienė. Jos teigimu, šią problemą svarbu spręsti kuo greičiau, taip pat sugrįžti prie pagarbių ideologinių ginčų apie šalies ekonomikos modelį.

Šiandien Vyriausybėje atnaujintas valstybės finansų kontrolės ir institucijų priemonių planas kovai su šešėline ekonomika. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius taip pat supažindintas su 2013 m. pasiektais rezultatais kovoje su šešėline ekonomika. Pasak Vyriausybės vadovo, teisėsaugos ir kontrolės institucijų rezultatai gerėja, tačiau būtina ir toliau tobulinti įstatyminę bazę, kad galėtume užkirsti kelią pažeidimams.

Karolis Birgilas Apibūdinti Taivano, Gruzijos ir Slovakijos mokesčių sistemas galima vien pažiūrėjus į jų prekybos centrų šiukšliadėžes. Jos tuščios.   Šiose šalyse kasininkės nebeužduoda mums įgrisusio klausimo, ar čekio reikia. Kiekvienas pirkimo čekis dalyvauja loterijoje, o gyventojai gali laimėti piniginius prizus arba automobilius. Kai valdžiai nesiseka lėšų iš šešėlinės ekonomikos ištraukti lazda, gyventojai mokesčius mokėti viliojami morkomis.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Šiandieninė mokesčių sistema neužtikrina socialinio teisingumo: dideli darbo mokesčiai skatina jų vengti, vartojimo apmokestinimas vienodai didelis ir turtingiems, ir nepasiturintiems, o kai kurios mokesčių lengvatos palankesnės turtingiausiems, sako naujienų tinklalapio LRT.lt kalbinti ekonomistai.

Bendras legalaus absoliutaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje per pastaruosius keletą metų sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Pernai šis rodiklis nukrito 2,1 proc., o per pirmąjį šių metų pusmetį – dar 4,7 proc., rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateikta informacija. Tačiau, remiantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikto tyrimo duomenimis, nelegalių spiritinių gėrimų rinka ir toliau klesti bei sudaro apie 33 proc.

Darius Švenčionis, LRT radijas, LRT.lt Nors visuomenės apklausos rodo, kad lietuviai yra linkę toleruoti nelegalią prekybą, itin aktyvus piliečių įsitraukimas žymint nelegalios prekybos cigaretėmis, alkoholiu ir degalais vietas viršijo iniciatyvos „Lietuva be šešėlio“ autorių lūkesčius. Per mėnesį aktyvūs piliečiai svetainėje Beseselio.lt pažymėjo beveik tūkstantį šešėlinės prekybos vietų.

Šįryt Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius prisijungė prie visuomeninės akcijos „Šioje šalyje nėra vietos „šešėliui“ ir V. Kudirkos aikštėje praeiviams dalijo informacines skrajutes bei diskutavo apie šešėlinės ekonomikos žalą valstybei. „Vyriausybė skiria išskirtinį dėmesį kovai su „šešėliu“, stiprinamas teisėsaugos tarnybų darbas leidžia identifikuoti didelio masto šešėlinius reiškinius.

Dauguma verslo lyderių mano, kad didžiąją nelegalios ekonomikos dalį Lietuvoje sudaro akcizinių prekių kontrabanda ir mokesčių vengimas slepiant tikrąsias pajamas. Tik kas ketvirtam vadovui pernai neteko susidurti su korupcija, sukčiavimu ar nesąžiningu elgesiu versle.

Lietuva ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys dėl kontrabandos ir nelegalių prekių netenka milijardų nesumokėtų mokesčių. Kadangi valstybėms trūksta pajamų, o jų biudžetas deficitinis, šešėlinė veikla tampa dar opesne problema. Lietuvoje šešėlio situacija ypač specifinė – nemažai lietuvių kontrabandinę veiklą vertina teigiamai.

Penktadienio rytą Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) valdybos narių susitikime buvo susitarta dėl Vyriausybės ir LVK bendradarbiavimo sprendžiant jaunimo nedarbo, kovos su šešėline ekonomika ir kitus aktualius klausimus. Jaunimui reikia ne pašalpų, o gebėjimų skatinimo sistemos Po susitikimo LVK prezidentas Valdas Sutkus žurnalistams sakė, kad ankstesnės Vyriausybės pasirinkti būdai spręsti jaunimo nedarbo problemas nepasiteisino.