Vidutinis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį Lietuvoje buvo 645 eurai, Latvijoje – 676 eurai, atskaičius mokesčius. Tuo tarpu Estijoje vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, jau yra didesnis negu 1 tūkst. eurų.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjo, kad darbo užmokestis Lietuvoje panašėją į rumuniškąjį. O buvo laikai – 2000 metai – kuomet nuo atlyginimų Estijoje atsilikome vos 11 proc., lenkėme latvius bei ženkliai lenkėme Bulgariją ir Rumuniją.
„Nereikia jokio tyrimo – pakanka pažvelgti į vidutinio darbo užmokesčio statistikos dinamiką ir peršasi nemaloni išvada, kad Lietuvai galbūt jau ir nebevertėtų lygintis su Estija ir labiau orientuotis į egzotiškesnes ES šalis, tokias kaip Rumunija ir Bulgarija. Pamąstymui: kas kaltas? Vėl aplinka kalta ar visgi neapsieita ir be šiokio tokio asmeninio indėlio?“, – rašė ekonomistas.
Šešėlinės ekonomikos gniaužtai akivaizdūs
Ž. Mauricas taipogi pateikia vartojimo statistiką: Lietuvoje – 730 Eur/mėn. vienam gyventojui. Estija – 682 Eur/mėn., Latvija – 600 Eur/mėn. „Išlaidaujam ir nemokam mokesčių vienok“, – prideda ekonomistas.
Naujienų portalui tv3.lt jis komentuoja, kad problema slypi susitelkime į trumpalaikę naudą, nėra suvokimo apie ilgalaikę perspektyvą. Tai būdinga tiek valdžiai, tiek verslininkams, tiek pačiai visuomenei.
Kita priežastis, kurią nurodo Ž. Mauricas, pasitikėjimas. Pasak jo, turtingesnės tos visuomenės, kuriose gyventojai vienas kitu labiau pasitiki, nevyrauja individualistinis požiūris, jog „žmogus žmogui vilkas“.
„Nuo 2000 metų imti duomenys, tad matyti, kad čia jau nebe sovietinis palikimas. Čia mūsų pačių sukurtas produktas. Pas mus pagrindinis pajamų šaltinis kažką apgauti. Kokią valstybę kuriame, jei čia kyšiai ir korupcija? Tada pasilieka tie žmonės, kurie tokiomis žaidimo taisyklėmis vadovaujasi.
Kodėl mes su tokia sistema turėtume kilti aukštyn ir vytis Estiją? Be šansų, geriausiu atveju Portugalijos ir Graikijos lygį pasiekiame ir ten užstrigsime, jei nieko nekeisime. Jiems normalu, kad šešėlis“, – piktinasi ekonomistas kritikuodamas tuos, kuriems atrodo, kad šešėlį naikinti yra blogai.
Pasak jo, valdžia situacijos ir negerina, nes šiuo metu tiesiog „gesina laužus“. Tai yra – didina atlyginimus be jokių esminių reformų, pažada vėliau dar didinti, nors nemąsto, kad ilgalaikėje perspektyvoje be reformų nė nebus iš ko dar pakelti tų algų.
Tuo tarpu SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas tv3.lt komentuoja, kad nereikia taip užakcentuoti vidutinio darbo užmokesčio įtakos žmonių finansiniam stabilumui. Pasak jo, jei pažvelgsime į šešėlines pajamas, skirtumas tarp Lietuvos ir Estijos nebūtų toks didelis. Tad jei realios pajamos Lietuvoje didesnės, kodėl pagal SEB atliktą apklausą, gyventojai Lietuvoje jaučiasi ne tokie stabilūs?
T. Povilauskas aiškina, kad normalu, jog gaunantis šešėlines pajamas žmogus negali jaustis finansiškai stabiliu.
SEB apklausos duomenimis, teigiamai savo finansinę padėtį vertina 24 proc. lietuvių, 22 proc. latvių ir 45 proc. estų. Tuo tarpu 17 proc. respondentų Lietuvoje neturėtų iš ko išgyventi nei vieno ir 16 proc. Latvijoje nurodė, kad, jei prarastų nuolatinių pajamų šaltinį, turimų santaupų neužtektų išgyventi net vieno mėnesio. Estijoje tokių asmenų buvo mažiau – 13 procentų
Komentuodamas, kad galėjo lemti Lietuvos atsilikimą nuo Baltijos šalių, analitikas įvardija ekonominę struktūrą. Tačiau savo indėlį įnešė ir valdžia, ir darbdaviai, ir darbuotojai.
„Mūsų ekonomikos struktūra vis labiau skiriasi, nes mes toliau perkam parduodam, nuvežam, kažką chimičinam, o estai turi daug programuotojų, paslaugų sektorių dirbančių su švedais, su suomiais. Pas mus dar 5 proc. žemės ūkyje dirba, pas juos mažiau nei 1 proc. turbūt likę. Mes norime išgyventi mažų maržų versle, tokių kaip transportas ir logistika. Iš esmės tai viskas gerai, tie verslai plečiasi, bet atsiminkime, kad pervežimai vilkikais nėra aukšto pelningumo verslas ir žmonės niekad neuždirbs tokių algų, kaip projektų vadovai ir pan.
Nors esminis skirtumas ekonominės struktūros pokytyje, dalis tenka ir darbdaviams, ir valdžiai, ir darbuotojams. Pavyzdžiui, universitetai skatina stoti ir mokytis programavimo, bet nėra tiek žmonių, kurie norėtų būti programuotojais: vis tiek visi nori būti vadybininkais, moterys grožio salonuose dirbti. Tai ne vien valdžios, bet ir verslo, žmonių supratimas ilgalaikės perspektyvos. Visų pasekmė, kodėl yra tas atotrūkis nuo Estijos.
Valdžia ir turi savo namų darbus atlikti. Kuo valdžios sektorius mažiau skaitmenizuotas, kuo daugiau ten dirba, tuo mažesnės algos. Būtų optimizuojamas tinklas, būtų iš ko didesnes algas mokėti tiems patiems medikams ar mokytojams“, – tv3.lt sako ekonomistas.
Vis dėlto jis prideda, kad sakyti, jog viskas Lietuvoje blogai negalima. Gerasis pavyzdys – Kauno laisvosios ekonomikos zona į kurią ateina vis daugiau inžinerinės pakraipos įmonių, galinčių Lietuvą kilstelėti arčiau Estijos lygio.
Maža, kad latvių nepavysim, tai dar ir rumunai aplenks?
Kodėl latviai per 17 metų pagal vidutinį darbo užmokestį Lietuvą ne tik prisivijo, bet ir aplenkė? Ekonomistas Ž. Mauricas teigia, kad tam turėjo įtakos latvių valdžia bei bendra ekonominė kryptis – latviai drąsesni.
„Pavyzdys – Rygos oro uostas, kuris yra didžiausias Baltijos šalyse. Ne dėl to, kad Ryga centras, bet kad kryptingai investavo. Tas skirtumas nedidelis, negalima nuvertinti lietuvių, bet plaukimas pasroviui neatneša lauktų rezultatų ir mes jau tikrai ženkliai atsiliekame nuo Estijos. Skirtumas nuo Estijos yra didesnis nei nuo Bulgarijos. Tad reikėtų susimąstyti ir siekti ilgalaikių tikslų visur.
Bulgarija gal ir nebus pranašesnė į Lietuvą, jie dar labiau įklimpę į viską į ką Lietuva, o dar emigracija ten prasidės. Tačiau, kad Rumunija priartės grėsmės yra“, – nurodo Ž. Mauricas.
T. Povilauskas prideda, kad Rumunija tikrai šuoliuoja į priekį ir nuvertinti bei iš aukšto žiūrėti į bulgarus bei rumunus nėra ko.
„Nereikia taip nuvertinti jų, nes ten kartais įdomių pokyčių būna. Kai BVP auga 8 proc. Rumunijoje, laiko klausimas gali būti kada prisivys. Bet aš nesu pesimistas ir, manau, kad tos investicijos į Lietuvą pritraukiamos, tad ir tos algos turėtų augti“, – mano ekonomistas.
Jis pataria, kaip pasilyginimo orientyrą turėti Latviją, tačiau pastebi, kad ši gali išsiveržti dar labiau į priekį.
„Pastaruosius keturis ar penkis ketvirčius manėme, kad jau tuoj pagal vidutinę algą pasivysim latvius, bet ką matome pastaruosius kelis mėnesius, kad Latvijos ekonomika spurtuoja ir, turint omeny, kad dar nuo kitų metų pas juos pasileidžia mokesčių reforma, kuri daug didesnė nei pas mus – ten ir gyventojų pajamų mokesčio tarifas mažės mažiausiai uždirbantiems – tai tos viltys, kad mes jau tuoj tuoj pagal vidutinį darbo užmokestį pasivysim, atitolsta. Tai eisim greta greton, bet pasigyrimą, kad pagaliau latvius pasivijom, reikės metams ar pusantrų atidėti“, – prognozuoja analitikas.
