Jų skaičiavimais, Lietuvoje šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis padidėjo nuo 12,5 proc. užpernai iki 15,0 proc. pernai.
Latvijoje šešėlinė ekonomika sumenko nuo 23,5 proc. iki 21,3 proc. BVP, Estijoje – išaugo nuo 13,2 proc. iki 14,9 proc. BVP. 42,3 proc. šešėlinės ekonomikos Lietuvoje sudarė „vokeliuose“ išmokėti atlyginimai, 38,0 proc. – neįrodytos pajamos, 19,7 proc. – slepiamų darbuotojų sukurtos vertybės.
Šios dalys Latvijoje buvo atitinkamai 34,9 proc., 44,4 proc. ir 20,7 proc., Estijoje – 59,0 proc., 20,7 proc. ir 20,3 procento. Lietuvoje daugiausiai šešėlinės ekonomikos statybų sektoriuje (20,1 proc.), aptarnavimo sektoriuje (15,3 proc.), didmeninėje prekyboje (13,0 proc.), pramonėje (12,5 proc.), mažmeninėje prekyboje.
Didžiausios šešėlinės ekonomikos dalys Latvijoje – statybų sektoriuje (40,0 proc.), mažmeninėje prekyboje (24,6 proc.), aptarnavimo sektoriuje (19,9 proc.), pramonėje (19,7 proc.).
Estijoje didžiausias lyginamasis svoris statybų sektoriuje (21,6 proc.), aptarnavimo sektoriuje (17,2 proc.), didmeninėje prekyboje (16,7 proc.), mažmeninėje prekyboje (16,6 proc.), pramonėje (11,9 proc.).
