šešėlinė ekonomika

Lietuvos socialdemokratų sąjungos pozicja dėl Vyriausybės planų 2011 m. iš šešėlinės ekonomikos atimti milijardą litų. Pristatydama 2011 m. biudžeto projektą, Vyriausybė pagaliau prakalbo ir apie planą kitąmet iš šešėlinės ekonomikos atimti daugiau kaip milijardą litų. Toks valdžios noras, be abejo, yra sveikintinas. Tačiau problema ta, kad prakalbusi apie planus kovoti su šešėline ekonomika Vyriausybė taip ir nepateikė konkrečių pasiūlymų tiems planams įgyvendinti.

Pati Vyriausybė, ko gero, nelabai tiki, kad į biudžetą kitąmet įkris papildomas milijardas iš šešėlinės ekonomikos. Mat biudžetas planuojamas taip, kad jį būtų kuo paprasčiau apkarpyti nesėkmės atveju, rašo Lietuvos rytas". „Sunku vertinti Vyriausybės planus kovoti su šešėliu, nes nekalbama apie konkrečias priemones", – teigė LLRI ekspertas V.Žukauskas. Vyriausybės patvirtintame biudžeto projekte numatyta skelbti karą kontrabandininkams ir papildomai surinkti 400 mln. litų akcizų.

Lietuvoje šešėlinė ekonomika sudaro 32,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Latvijoje - 32 proc., Estijoje - 29,9 proc., skelbia ekspertai iš Austrijos ir Vokietijos, dalyvaujantys forume „Šešėlinė ekonomika krizės laikotarpiu". Kaip rodo austrų profesoriaus Fridricho Šnaiderio (Friedrich Schneider) ir Vokietijos ekonomisto Andreaso Buno (Andreas Bun) tyrimas, žemiausias šešėlinės ekonomikos lygis yra Šveicarijoje - 8,3 procento.

Seimas sukruto gelbėti Lietuvos ekonominę padėtį. Naujausias „išradimas“ – įstatymu didinti minimalią algą iki 1000 litų. Ekonomistai paaiškina, kad pritarus tokiam „gelbėjimui“ nedarbu pasivysime Afrikos valstybes, o leisgyvės įmonės bankrutuos. Lieps klestėti Seimo Ekonomikos komiteto narys verslininkas Valdemaras Valkiūnas pasiūlė genialų planą, kaip išgelbėti skurstančius Lietuvos žmones.

Kaimynės Latvija ir Estija Europoje pirmauja pagal šešėlinės ekonomikos dydį. Lietuvoje skaičiuojama kiek mažesnė šešėlinė ekonomika, tačiau joje, kaip ir daugelyje valstybių, pilkoji zona sunkmečiu auga.

Lietuva pagal šešėlinės ekonomikos dalį užima 64 vietą tarp 151 pasaulio valstybės. Šešėlinio verslo dalis 1999-2007 metais Lietuvoje vidutiniškai siekė 31,9 proc., teigiama naujausioje Pasaulio banko ataskaitoje. Mažiausia šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje buvo 1999-aisiais (30,2 proc.), vėliau nuolat didėjo ir 2007-aisiais, ekspertų vertinimu, pasiekė 34 procentus.

Ekspertai prognozuoja, kad šiemet šešėlinė ekonomika Lietuvoje šoktelės daugiau kaip iki penktadalio bendrojo vidaus produkto – maždaug 25–30 milijardų litų. Jau baigiame įprasti prie Vyriausybės gąsdinimų. Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę pareiškė, kad kontrabandines prekes perkantys gyventojai tegul nekaltina Vyriausybės dėl mokesčių didinimo ar socialinių išmokų mažinimo. Patys kalti. Tačiau premjeras apsimeta matantis tik pasekmes.

Gegužės mėnesį Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, beveik 40 proc. šalies gyventojų praėjusiais metais yra gavę šešėlinių pajamų. Pajamų vokelyje, nesumokėjus ar nuslėpus dalį mokesčių (neįsigijus verslo liudijimo, neturint individualios veiklos pažymėjimo, pardavus cigaretes, degalus ar alkoholį) dažniausiai teigia gavę 26-45 metų didmiesčių gyventojai.

Valstybė nesurenka mokesčių, skolinasi dešimtis milijardų, o dalis šalyje uždirbtų pinigų ilsisi lietuvių verslininkų pamėgtose lengvatinės prekybos zonose egzotinėse salose. Šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvos rinkoje per metus šoktelėjo kaip niekada anksčiau – net 5 procentiniais punktais, ir pasiekė 23 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius metus šešėlinė ekonomika užkariaus dar didesnę rinkos dalį – net 27 proc. BVP.

Šešėlinė ekonomika Rusijoje išaugo iki maždaug penktadalio visos Rusijos produkcijos, teigia valstybinės statistikos tarnybos vadovas. Pasak Alexanderio Surinovo, šešėlinė ekonomika šalyje ėmė sparčiau augti praėjusių metų trečio metų ketvirčio pabaigoje, kai prasidėjo pablogėjimas darbo rinkoje. Šešėlinė ekonomika Rusijoje apima įvairius sektorius, įskaitant draudžiamas prekes ir paslaugas, produkcijos slėpimą, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo.

Į Italijos bei kitų šalių gana sėkmingą mokesčių amnestijos taikymo praktiką reagavo Lietuvos politikai, siūlydami perimti šią patirtį. Pasak Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio, mokesčių amnestija yra trumpalaikė galimybė tam tikrai mokesčių mokėtojų grupei mokėti nustatytą mokestį mainais į atleidimą nuo atsakomybės už vengimą mokėti mokesčius. Trumpuoju laikotarpiu dėl amnestijos padidėja biudžeto pajamos.