Ekspertai prognozuoja, kad šiemet šešėlinė ekonomika Lietuvoje šoktelės daugiau kaip iki penktadalio bendrojo vidaus produkto – maždaug 25–30 milijardų litų. Jau baigiame įprasti prie Vyriausybės gąsdinimų. Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę pareiškė, kad kontrabandines prekes perkantys gyventojai tegul nekaltina Vyriausybės dėl mokesčių didinimo ar socialinių išmokų mažinimo.
Patys kalti. Tačiau premjeras apsimeta matantis tik pasekmes. O kokios priežastys?
Kontrabandos apimtis pavojingai auga
Kontrabanda ir šešėlinė ekonomika yra lyg valstybę ėdančios rūdys Praėjusiais metais net 40 proc. šalies gyventojų yra gavę šešėlinių pajamų (atlyginimai vokelyje, iš verslo neturint verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo, iš nelegalios prekybos cigaretėmis, degalais ar alkoholiu). Net 37 proc. ūkio vienetų pernai bent dalį savo veiklos vykdė šešėlyje. Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas sako, kad 2010-aisiais ši dalis gali padidėti net iki 42 proc. Instituto duomenimis, 2009 m. šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudarė apie 24 proc., o šįmet padidės iki 27 proc. BVP. Taigi šešėlyje sukasi apie 30 mlrd. Lt.
Kontrabandos apimtis pavojingai auga. Statistikos departamento duomenimis, pernai vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui vidutiniškai teko 47 legaliai parduoti cigarečių pakeliai, užpernai – 71, o 2002 m. – net 80. Taigi kontrabanda per pastaruosius metus išaugo daugiau nei pusantro karto.
Deja, negalime palyginti degalų sunaudojimo duomenų. Tačiau nesunku atspėti, dėl kokių priežasčių prie sienų su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi ilgėja lengvųjų automobilių eilės. Jie kerta valstybinę sieną ir prisipildę pilnus bakus pigesnių degalų grįžta atgal. Kaip apskaičiuoti, kiek dėl tokių operacijų valstybė praranda lėšų?
Verslininkai pavydi žemdirbiams
Nereikia sudėtingų skaičiavimų. Štai VšĮ Kėdainių verslo informacijos centro direktorė Daina Balasevičienė pataria: „Daugiau naudos valstybė gautų skatindama vartojimą. Reikia realios paramos pradedantiesiems verslą. Šiuo metu paramą iš ES struktūrinių fondų gali gauti tik stambesnieji verslininkai, o smulkieji nepajėgūs. Su pavydu žiūrime į smulkiųjų žemdirbių galimybes pasinaudoti ES parama.“
Kita bėda – šaknis įleidęs biurokratizmas. Verslininkai net būtų linkę susitaikyti su padidintais mokesčiais, jeigu Vyriausybė panaikintų įvairiausius suvaržymus.
„Pavyzdžiui, tie patys reikalavimai keliami ir šakočius norinčiai kepti stambiai kepyklai, ir smulkiai įmonėlei. Reikia išlaisvinti verslininkų rankas. Tegul dirba, užsidirba sau ir uždirba per mokesčius valstybei. Dabar pradėti verslą labai sudėtinga. Valdininkai giriasi, kad įsteigti bendrovę tereikia kelių dienų. Taip. Tačiau pradėti verslą užtrunka labai ilgai, juk dar reikia įvairiausių leidimų“, – aiškina D.Balasevičienė. VL kalbinti VMI inspektoriai nenorėjo kalbėti viešai. Pasakysi aštresnį žodį ir atsisveikinsi su darbo vieta. Tačiau jie neslėpė pastebintys, kad daug smulkiųjų verslininkų pasitraukė į pogrindį. Pajamos sumažėjo, todėl kiekvienas sutrikimas atsiskaitymų grandinėje paprastai sužlugdo visą grandinę. O juk žmonėms reikia gyventi, išlaikyti šeimas.
VL pašnekintas smulkus verslininkas Antanas Keliuotis išdėsto tokius skaičius: „Kiekvienas dirbantysis iš uždirbtų 100 Lt „Sodrai“ turi atiduoti 39,9 Lt, gyventojų pajamų mokestis – 15 Lt, taigi lieka 45 Lt. Parduotuvėje už likusius pinigus nusipirkę maisto ar kitų prekių paliekame dar 9,45 Lt PVM. Taigi iš uždirbtų 100 Lt iš tikrųjų mums telieka 36 Lt.“
Ekonomistų idėjos Vyriausybės nedomina
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis jau antrus metus Vyriausybei perša idėją skatinti ekonomiką per visuotinę daugiabučių renovaciją. Atkaklusis ekonomistas net rizikuoja nusibosti, bet jo pasiūlymo atkakliai nenorima išgirsti. O išgirdus paaiškinama, kad tikrą renovacijos naudą įmanoma gauti tik po 15–20 metų. Tačiau gyventojai mažiau išlaidų turėtų iš karto po renovacijos, taigi likusias lėšas panaudotų kitiems reikalams, todėl dalis pinigų patektų į valstybės biudžetą.
R.Kuodis ragina Vyriausybę aktyviau kovoti su šešėline ekonomika. Ekonomistas siūlo net bausti perkančiuosius kontrabandines akcizines prekes. Vis dėlto jis pataria atsisakyti ketinimų įvesti naujus mokesčius. Departamento direktoriaus apskaičiavimais, 1 proc. padidinus PVM būtų įmanoma papildomai sukaupti apie 250 mln. Lt. Ar tai ta suma, kurios taip trūksta Vyriausybei?
Ryžtingų priemonių ragina imtis ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Vyriausybėje Šarūnas Birutis: „Stebiuosi Vyriausybės grasinimais didinti mokesčius. Ne tas kelias. Reikia atsisakyti populizmo ir imtis realių priemonių. Deja, verslininkų pasiūlymai liberalizuoti darbo rinką atmesti. Štai trumpalaikių darbo sutarčių sudaryti negalima, o ypač šiuo sunkiu laikotarpiu tai būtų labai svarbu.“
Š. Biručiui kelia nerimą planai pasienio gyventojams išplėsti laisvą judėjimo zoną iki 50 kilometrų. Šis sprendimas dar labiau padidintų kontrabandą.
Premjeras nori grįžti į 2008-uosius
Kol ekonomistai ir verslininkai diskutuoja, premjeras Andrius Kubilius ir jo artimiausioji talkininkė finansų ministrė Ingrida Šimonytė beveik kiekvieną savaitę mus „pradžiugina“ naujomis mokesčių idėjomis. Praėjusią savaitę net kilo grėsmė, kad Seimo valdančioji dauguma suskils dėl premjero pasiūlymų įteisinti naujus mokesčius. Kai A.Kubilius suprato, kad pasiūlymai pasmerkti jau Seime, nekalbant apie Prezidentės veto, jis pažėrė ne mažiau įspūdingų idėjų. Kiek jų dar turi premjeras ir kiek užteks kantrybės šalies piliečiams?
Šią savaitę premjeras pradėjo pareiškęs, kad ypatinga finansinė padėtis Lietuvoje tęsis, kol pagrindiniai makroekonominiai rodikliai negrįš į 2008 m. lygį. Taigi ne vienus ar dvejus metus, kaip buvo žadėta anksčiau, bet tiek, kiek reikės. Be to, Ministras Pirmininkas pabrėžė, jog labiausiai nukentės vargšai valdininkai, nes jų atlyginimai liks sumažinti. Tiesa, jis nepažadėjo, kad bus atsisakyta priedų ištikimiausiems valdininkams. Tokių priedų negali tikėtis paprasti piliečiai. Atvirkščiai. Finansų ministrė sugrįžo prie idėjos iki 65 metų ilginti pensinį amžių, reformuoti pensijas ir įšaldyti įmokas į privačius pensijų fondus bei apkarpyti motinystės išmokas. Ši žinia buvo paskelbta kartu su kita naujiena – apskaičiuota, kad nesikeičiant demografinei padėčiai paskutinis lietuvis mirs po 200 metų. Tačiau Vyriausybė taip toli nežiūri, todėl bloginamos sąlygos kūdikius prižiūrintiems tėvams. Kol kas siūloma pasirinkti vieną iš dviejų variantų – arba atostogas dvejus metus, pirmaisiais gaunant 70 proc., o antraisiais – 40 proc. atlyginimo dydžio išmoką, arba vienus metus gaunant 100 proc. išmoką.
Iš šešėlio reikia ištraukti pusę milijardo
Kęstutis Glaveckas, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas
Dabar reikia ne mokesčius didinti, bet sutvarkyti šešėlinę ekonomiką bei visas valstybės viešojo sektoriaus išlaidas, renovacijai skirtų lėšų panaudojimą. Su šešėline ekonomika pirmiausia turėtų kovoti tam skirtos institucijos. Manau, kad artimiausiu laiku Vyriausybė iš jų pareikalaus aktyviau dirbti bei pažaboti kontrabandą. Kitos išeities nėra – visais būdais būtina traukti verslą iš šešėlinės rinkos. Reikia per metus iš šešėlinio verslo ištraukti nors 500 ar 600 mln. Lt. Be to, siūlysime Vyriausybei peržiūrėti mokesčius, palengvinti jų naštą, kad iš tikrųjų žmonės siektų mokesčius mokėti ir apsirūpinti savo senatvę. Ateityje mums reikia siekti to, kas įprasta Vakaruose – kiekvienas pilietis turėtų žinoti, kiek jis sumokėjo mokesčių ir kiek gali tikėtis ateityje gauti viešųjų išlaidų.
Priversti slėpti dalį pajamų
Donatas Žiogas, Verslo centrų asociacijos pirmininkas
Akivaizdu, kad didinant mokesčius verslas genamas į pogrindį, didėja šešėlinė ekonomika. Kai mokesčiai buvo normalaus dydžio, tada ir šešėlinė ekonomika buvo nedidelė. Iš to ir darykime išvadas. Mažėjant pardavimui smulkusis verslas turi dvi galimybes: arba mokėti visus mokesčius ir balansuoti ant bankroto ribos, arba kokią nors mokesčių dalį nuslėpti ir išgyventi. Daugelis pasirenka antrą variantą. Štai Vyriausybė ir turi nuspręsti, kuris variantas jai priimtinesnis.
Pinigai sugrįžtų į valstybės biudžetą
Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas
Šiandien ne laikas kalbėti apie naujų mokesčių įvedimą. Valdžiai patarčiau daugiau dėmesio skirti renovacijai. Šiek tiek lėšų panaudota statant aplinkos apsaugos projektus bei ligonines, bet gyvenamųjų namų renovacija nepajudėjo. O ji tikrai būtų naudinga ne tik žmonėms, bet ir valstybei. Juk žmonės, sutaupę lėšų šildymui, jas panaudotų kitiems reikalams ir dalis pinigų sugrįžtų į valstybės biudžetą. Deja, mūsų bankai su Europos investicijų banku sutartis pradėjo pasirašinėti tik prieš savaitę. Nenormaliai ilgai diskutuota. Nebuvo institucijos, kuri bankininkus susodintų už vieno stalo ir paragintų tartis.
Albinas Čaplikas
