Į Italijos bei kitų šalių gana sėkmingą mokesčių amnestijos taikymo praktiką reagavo Lietuvos politikai, siūlydami perimti šią patirtį.
Pasak Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio, mokesčių amnestija yra trumpalaikė galimybė tam tikrai mokesčių mokėtojų grupei mokėti nustatytą mokestį mainais į atleidimą nuo atsakomybės už vengimą mokėti mokesčius. Trumpuoju laikotarpiu dėl amnestijos padidėja biudžeto pajamos. Susiaurėja asmenų, kuriuos reikia tikrinti, sąrašas, sumažėja mokesčių administravimo išlaidos. Taip pat esą sumažėja šešėlinė ekonomika, todėl galima tikėtis, kad biudžeto pajamos augs ir ilguoju laikotarpiu.
V. Gapšys siūlo apsvarstyti galimybę pritaikyti Lietuvoje mokesčių amnestiją. Seimo nario žiniomis, šis valstybės iždo papildymo būdas populiarėja daugelyje Europos šalių.
„Vienareikšmio šio pasiūlymo vertinimo, žinoma, nebus – tai natūralu. Tai kontroversiškas dalykas, ir visose šalyse, kur priimta mokesčių amnestija – Italijoje, Kipre, Olandijoje, JAV, Rusijoje – buvo daug diskutuojama. Tačiau visose šalyse ši praktika pasiteisino. Mokesčių amnestija grąžintų nemažus pinigus į Lietuvą, padidintų įplaukas į šalies biudžetą. Sumažėtų teisėsaugos institucijų ir mokesčių administratorių darbo krūvis. Didžiausios diskusijos gali kilti nebent dėl galimybės piktnaudžiauti amnestija dėl neteisėtai uždirbtų pinigų, bet tam reikia sukurti apsauginį mechanizmą. Jį kuria visos mokesčių amnestiją praktikuojančios valstybės“, - aiškino V. Gapšys.
Nors ir nedidelė dalis nuslėptų pajamų, į biudžetą grįžta milijardai
Nuo mokesčių amnestijos paskelbimo 2009 metų spalį iki gruodžio vidurio italai deklaravo virš 80 mlrd. eurų (apie 114 mlrd. JAV dolerių).
Siekdama susigrąžinti kuo daugiau užsienyje neteisėtai laikomų lėšų, Italijos vyriausybė mokėjimo terminą pratęsė iki 2010 metų balandžio.
Šis mokesčių amnestijos planas Italijoje yra trečias per pastaruosius aštuonerius metus. Pagal jį žmonės, grąžinantys lėšas į Italiją, turi sumokėti 5 proc. baudos nuo neteisėtai į užsienį pervestų lėšų ir neprivalo deklaruoti, kaip uždirbo šiuos pinigus. Pasinaudojantieji pratęstuoju terminu turės mokėti 6 proc. Terminas pratęstas sulaukus netikėtai didelio norinčiųjų gražinti lėšas skaičiaus. Po 2010-ųjų balandžio bauda padidės iki 7 proc.
Daugelis pasinaudojančiųjų mokesčių amnestija nori taip apsaugoti šeimos ar įmonės turtą, kuris neteisėto lėšų nutekinimo išaiškinimo atveju būtų areštuotas. Italijos centrinio banko skaičiavimais, šalies gyventojai turi apie 500 mlrd. eurų nedeklaruotų pajamų, neteisėtai laikomų užsienyje tam, kad būtų išvengta mokesčių mokėjimo.
