Daiva Savickienė
Šalyje klestinti šešėlinė ekonomika vis sulaukia valdžios dėmesio, tačiau kartais priemonės, kurių bandoma imtis, kelia abejonių jų veiksmingumu.
Finansų ministerija vėl siūlo apriboti atsiskaitymą grynaisiais. Tokiu būdu siekiama mažinti šešėlinę ekonomiką. Tačiau kyla klausimas, ar tai dar labiau neapsunkins legalaus verslo, be to, abejojama, ar dirbantiesiems šešėlyje padarys kokį nors poveikį.
Diferencijavo ribas
Finansų ministerija Vyriausybei yra pateikusi įstatymo projektą, kuriuo vėl bandoma riboti atsiskaitymą grynaisiais. Tiesa, šį kartą sumos fiziniams ir juridiniams asmenims yra diferencijuojamos.
Fiziniams asmenims, kurie nesiverčia komercine veikla, siūloma nustatyti 15 tūkstančių eurų (beveik 52 tūkst. litų) ribą, o juridiniams – 3 000 eurų (apie 10 tūkst. litų). Anksčiau tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims norėta įvesti 10 tūkst. litų apribojimą.
Finansų ministerija skelbia, kad apribojimai bus taikomi nepriklausomai nuo to, keliomis operacijomis atsiskaitoma per sandorį.
Kitaip tariant, už tą patį sandorį nebus galima atsiskaityti keliais tarpiniais mokėjimais grynaisiais neviršijant nurodytų sumų, jei bendra sandorio suma viršys apribojimus.
Teigiama, kad toks dydis atitinka ES valstybėse nustatytų ribojimų vidurkį, todėl Lietuvai, kurioje prekių ir paslaugų kainos siekia apie 70 procentų ES šio rodiklio, toks rodiklis turėtų būti priimtinas.
Gresiančios baudos būtų nemažos. Mokantiems ir mokėjimą priimantiems fiziniams asmenims grėstų nuo 300 iki 900 eurų bauda, o juridiniams asmenims – nuo 600 iki 1 500, pakartotinai baudžiamiems – atitinkamai nuo 900 iki 2 400 eurų ir nuo 1 500 iki 3 000 eurų.
Manoma, kad tokie ribojimai neturėtų sukelti nepatogumų, nes didžioji dalis gyventojų atliekamų operacijų neviršija 3 000 eurų, o verslo bendrovės turi sąskaitas kredito įmonėse. Be to, veikia ir daug kitų mokėjimo įstaigos licencijas turinčių įmonių. Taip bus skatinama konkurencija mokėjimo paslaugų teikimo sektoriuje.
Apribojimas nebūtų taikomas atsiskaitant ar atliekant kitus mokėjimus grynaisiais per banką, valiutos keityklose ar įnešant grynuosius pinigus į bankomatus. Taip pat jis nebūtų taikomas, kai atsiskaitymai tarp asmenų negrynaisiais pinigais negali įvykti dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, atsiskaitymų vietoje šių paslaugų teikėjai jų neteikia laikinai, teikia tik poilsio dienomis ir kt. Apie tai subjektas privalėtų nustatyta tvarka informuoti mokesčių administratorių.
Finansų ministerija skelbia, kad atsiskaitymo grynaisiais ribojimas teisiškai suvaržo vieną iš šešėlinės ekonomikos sąlygų. Ją, be kitų, rekomenduoja ir Europos Komisija. Tokia praktika taikoma kitose ES valstybėse – Latvijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Italijoje ir kt.
Jei būtų priimti, tokie ribojimai įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 dienos.
Apsunkins legalų verslą
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas mano, kad atsiskaitymo grynaisiais ribojimas nieko neišspręstų.
„Kaip visada, apsunkins legaliai veikiantį verslą, o šešėlinės ekonomikos sumažėjimui įtakos tikrai neturės“, – mano jis.
Tie, kurie norės, ras būdų, kaip apeiti įstatymus. L. Vilimo teigimu, didžioji dalis transakcijų vyksta tarp legalaus verslo. Klausimas, ar nenutiks taip, jog kai kuriais atvejais tokie ribojimai turės atvirkštinį efektą – nenorėdamas sunkumų, verslas vengs sudaryti vieną ar kitą sandorį. Vykdomojo direktoriaus manymu, tokiems atsiskaitymų ribojimams nėra stipraus pagrindo. Be to, įvertinus šalies tradicijas, lietuvių išradingumą, kažin ar tokios priemonės pasiteisins, tačiau bus papildoma administracinė našta ir legalių pinigų judėjimo apsunkinimas. „Mūsų supratimu, tokios priemonės nieko neišspręs“, – sako L. Vilimas.
Norint efektyviau žaboti šešėlinę ekonomiką, pasak jo, reikia kompleksinių priemonių – vienos priemonės čia nėra. Tuo labiau kad šis klausimas susijęs ir su įmonių, individualių asmenų supratimu ir kultūra.
Reikia galvoti apie nelegalaus darbo žabojimą, mokesčių mažinimą. Pavyzdžiui, darbo santykių lankstumas galėtų turėti teigiamos įtakos. Gerėjanti ekonomika taip pat gali būti prielaida šešėlio mažėjimui – mažėja paskata imtis nelegalių veiksmų ir pan.
Reikėtų veikti ryžtingiau
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas mano, kad tokios priemonės turėtų nedidelę įtaką. Jo manymu, šešėlyje greičiausiai atsiskaitoma mažesnėmis sumomis, tačiau ribojimas galbūt būtų žingsnis teisinga linkme ir tos sumos galėtų būti net mažesnės.
„Reikia nuo ko nors pradėti. Mano nuomone, reikėtų žengti pamažu, bet ryžtingai“, – apie šešėlinės ekonomikos tramdymą sako jis.
Jo žiniomis, sandorių tokiomis sumomis nėra daug – apie 0,5 procento visų mokėjimų. Kita vertus, bankai mato tik bankinius pavedimus, o kiek tokiomis sumomis atsiskaitoma grynaisiais, informacijos S. Kropas teigia neturintis.
Pasak asociacijos prezidento, daugelyje šalių apribojimų sumos yra žemesnės nei siūloma pas mus, o kai kurios jas mažina. Pavyzdžiui, Norvegija gerokai sumažino maksimalią ribą, kad iš namų ūkių ištrauktų pinigus, mokamus, pavyzdžiui, emigrantams už tam tikrus darbus. Jis teigė nelabai suprantantis, kodėl dabar fiziniams ir juridiniams asmenims siūlomi skirtingi apribojimai. S. Kropo manymu, kai siūlyta vienodai po 10 tūkst. litų, atrodė logiškiau. Jis spėjo, kad Seimas nesiryžo to padaryti.
Nors baiminamasi, kad įvedus tokį apribojimą gali išaugti atsiskaitymų kaina, S. Kropo teigimu, bankiniai mokėjimai yra pigiausias atsiskaitymo būdas.
Tačiau asociacijos prezidentas pripažįsta, kad pasirinkimo galimybės sumažėja – net tam tikrose vietose gali kilti sunkumų atsiskaityti.
Trojos arklys?
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas tvirtina, kad grynųjų pinigų ribojimo tikslas yra labai aiškiai identifikuotas – mažinti šešėlinę ekonomiką. Jo manymu, šia priemone šešėlio nepavyks sumažinti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, šešėlinė ekonomika yra ne dėl grynųjų pinigų, o dėl aukštų mokesčių ir aukštų reguliavimų.
„Taip, grynieji pinigai dalyvauja šešėlinėje ekonomikoje, bet vien juos apribodami šešėlio nepažabosime. Akstinas joje dalyvauti liks toks pat. Vadinasi, reguliavimų ir mokesčių dydis dėl to visiškai nesumažės. Grynųjų ribojimas gali turėti tik labai pavienį taškinį poveikį“, – tvirtino V. Žukauskas.
Jo teigimu, pavyzdžiui, kontrabandos grynųjų pinigų ribojimas niekaip nepaveiks.
„Ten žmonės veikia nelegaliai ir nesilaiko įstatymų. Galima priimti šimtą įstatymų, kurie draus daug ką daryti, bet pirmiausia jie tų įstatymų nesilaiko. Vien dėl to, kad kažkas priims apribojimą atsiskaityti grynaisiais pinigais, kontrabandinėmis prekėmis prekiaujantys žmonės staiga neims ir nesuklus, nepagalvos: va, kaip mes negerai darome“, – teigė ekspertas.
Tad didžiųjų veiklų, susijusių su nelegalių pinigų srautais, tokie apribojimai negali paveikti.
Be to, V. Žukausko manymu, ilguoju laikotarpiu kyla ir tam tikra grėsmė. Žmonės ar įmonės nuo tam tikros sumos negalės atsiskaityti grynaisiais pinigais ir privalės naudotis bankinėmis paslaugomis.
„Tai, mano požiūriu, yra ilgalaikė grėsmė. Dabar tam tikra prasme yra konkurencija tarp atsiskaitymo priemonių. Galime rinktis, ar atsiskaitome grynaisiais pinigais, ar atsiskaitome banko pavedimais. Tai labai svarbu. Jei viena atsiskaitymo priemonė tampa pernelyg brangi, mes galime pereiti prie kitos atsiskaitymo priemonės. Tai tam tikra konkurencijos padėtis, kuri sumažina apetitą atsiskaitymų paslaugų sferoje“, – kalbėjo ekspertas.
Sumažėjus galimybių rinktis, tai tampa problema. Nebelikus konkurencijos, atsiranda prielaida ilgu laikotarpiu didinti kainas.
V. Žukausko teigimu, būtų galima sakyti, kad apribojimų sumos yra gana didelės ir tokių atsiskaitymų nėra daug, tačiau tam tikra prasme tokie apribojimai gali tapti Trojos arkliu.
Jo manymu, įvedus kokį nors reguliavimą, visada yra galimybė ilguoju laikotarpiu tą sumą vis mažinti tvirtinant, kad reguliavimas yra, bet jis per mažai veiksmingas.
„Tai yra Trojos arklys ateityje tą sumą vis labiau mažinti. Mano požiūriu, tai – ilgalaikė grėsmė“, – sako jis. Vyresniojo eksperto teigimu, ši Vyriausybė, kaip ir visos kitos, pasiryžusi kovoti su šešėline ekonomika.
„Gaila, kad su šešėline ekonomika kovojama negalvojant, iš kur ji kyla – ar iš mokesčių, ar iš reguliavimo. Tiesiog norima įvesti dar vieną reguliavimą. Nieko nuostabaus ir tuo pat metu nieko gero, mano požiūriu“, – teigė V. Žukauskas.
