Karolis Birgilas
Apibūdinti Taivano, Gruzijos ir Slovakijos mokesčių sistemas galima vien pažiūrėjus į jų prekybos centrų šiukšliadėžes. Jos tuščios.
Šiose šalyse kasininkės nebeužduoda mums įgrisusio klausimo, ar čekio reikia. Kiekvienas pirkimo čekis dalyvauja loterijoje, o gyventojai gali laimėti piniginius prizus arba automobilius. Kai valdžiai nesiseka lėšų iš šešėlinės ekonomikos ištraukti lazda, gyventojai mokesčius mokėti viliojami morkomis.
Sena praktika
Taivane ši mokesčių rinkimo praktika jau tapo įprasta, nes veikia daugiau nei pusę amžiaus. Oficialiais šalies duomenimis, palyginti su 1951 metais, čia surenkama 76 proc. daugiau mokesčių. Gruzijoje tokią mokesčių strategiją pradėta taikyti prieš keletą metų. Didysis prizas pastarojoje šalyje siekia 50 tūkst. litų. Taip pat keli laimingieji gauna po 10 tūkst. litų ir mažesnius prizus. Kaip teigiama Gruzijos mokesčių inspekcijos tinklalapyje, biudžeto pajamos iš papildomai surinktų lėšų padidėjo 400 mln. litų.
Metinis prizų fondas siekė 15 mln. litų, taigi nauda valstybei iš tokios loterijos buvo akivaizdi. Deja, vėliau pradinis efektas susilpnėjo ir buvo nuspręsta daugiau taip mokesčių neberinkti. Žinoma, būtina paminėti faktą, kad sprendimas priimtas pasikeitus Gruzijos valdžiai.
Jau ir Senajame žemyne
Slovakijoje rudenį taip pat buvo netrūko loterijų. Nuo rugsėjo pabaigos čia įdiegta tokia pat kaip Taivane mokesčių rinkimo sistema. Kas dvi savaites šalyje galima laimėti didįjį 10 tūkst. eurų prizą ir 9 mažuosius prizus, kurių sumos mažėja po 1 tūkst. eurų. Kas mėnesį kiekvienos Slovakijos srities gyventojas turi galimybę laimėti naują automobilį. Anot šalies Finansų ministerijos atstovų, tam specialiai buvo sukurta loterijos bendrovė, kurią įsteigti valstybei atsiėjo 180 tūkst. eurų.
Kalbant apie Slovakijos mokesčių sistemos skaičius, jie ganėtinai balkaniški. Šioje euro zonos valstybėje plačiai išsikerojusi korupcija, o šešėlinė ekonomika kelia nemažą galvos skausmą šalies vadovams. Portalo spiegel.de duomenimis, skirtumas tarp surenkamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir potencialaus pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) yra 2 mlrd. eurų. Šalyje pernai buvo surinkta 4,27 mlrd. eurų PVM, vadinasi, beveik trečdalis šio mokesčio išgaruoja taip ir nepasiekęs valstybės iždo.
Didžioji dalis mokesčių į biudžetą neįkrenta ne dėl to, kad neatspausdinamas čekis mažoje Bratislavos bandelių kepyklėlėje. Daugumą nuostolių sudaro verslo organizuotai slepiami mokesčiai, įmonėms prekiaujant tarpusavyje. Vis dėlto Slovakijos finansų ministerija tikisi, kad per pirmuosius metus iš šešėlio pavyks susigrąžinti 150 mln. eurų.
Gelbės ekonomiką
Vasarį Lietuvoje pradėta kalbėti apie automobilių mokestį, iš kurio būtų kompensuojamos pensijos. Vienoje iš euro zonos autsaiderių – Portugalijoje biudžetas bus gelbėjamas dovanojant automobilius. Abu variantai yra sulaukę kritikos. BBC duomenimis, ketvirtadalis Portugalijos ekonomikos veikia už valdžios ir mokesčių kontrolės ribų. Padėtis pernai galėjo ir pablogėti, kai buvo pakelti mokesčiai. Dabar čia taikomas didžiausias PVM visoje Europoje – 23 proc.
Centro dešiniųjų vyriausybė pasiūlė „Laimingo bilieto“ planą. Gyventojai, gavę elektroninius čekius, kaups specialius kuponus, kurie dalyvaus loterijoje. Kuponų skaičius priklausys nuo pirkinio sumos. Per metus 60 laimingųjų gaus, kaip teigia vyriausybės atstovai, prestižinių automobilių. Loteriją planuojama pradėti balandį, o per Kalėdas ir kitas šventes dar keli portugalai galės džiaugtis papildomais automobiliais.
Tikimasi, kad per šiuos metus elektroninių čekių skaičius turėtų išaugti 50 proc., palyginti su 2013-aisiais.
Ydingas sprendimas
Buvęs Slovakijos valdančiosios Socialdemokartų partijos lyderis Marcelo De Sousa teigia, kad sprendimas pamina visus principus, kuriuos per 3 metus įgyvendino vyriausybė. „Ši vyriausybė prieš savo darbo pradžią paskelbė, jog pakeis portugalų įpročius ir vykdys kultūrinę revoliuciją, kad piliečiai pradėtų gyventi pagal savo išgales“, – kalbėjo jis.
Kaip rašo „The Financial Times“, schemos oponentai teigia, kad tai yra šūvis sau į koją. Vyriausybė siekia ekonomiką atgaivinti didindama eksportą, tačiau importuos prabangius automobilius. Tai turės neigiamos įtakos viešojo transporto sektoriui ir oro taršos mažinimui.
Nereikia pamiršti, kad šalyje veikia ir kitos bendrovės, organizuojančios loterijas. Joms nebus lengva konkuruoti su nemokamus bilietus teikiančia valstybe. Galiausiai valstybės tikslas nėra konkuruoti su privačiu sektoriumi.
Citrinų rinka
Už terminą „citrinų rinka“ ekonomistas Georgas A. Akerlofas gavo Nobelio premiją. Jis atkreipė dėmesį, kad naudotų automobilių rinkoje egzistuoja geri automobiliai (vyšnios) ir nepatikimi (citrinos). Skirtumai išoriškai nematomi, todėl pirkėjas susiduria su informacijos trūkumu ir pradeda abejoti, ar verta pirkti naudotą automobilį. Dėl šios priežasties krinta visų naudotų automobilių kainos.
Jei laimingas portugalas, savo nelaimei, laimės automobilį, kurio neturės kur laikyti arba neišgalės išlaikyti, turės jį parduoti. Vos kelis kilometrus nuvažiavusio automobilio kaina gali kristi iki 20 proc.
Planuojama, kad dovanojamų automobilių vertė bus 90 tūkst. eurų. Vadinasi, iškart pardavus tokį automobilį, šalies ekonomika neteks 18 tūkst. eurų vien dėl to, kad taip veikia laisvoji rinka. O automobilių per metus planuojama parduoti daugiau nei 60. Jei automobilis nebus parduotas, laimėtojas už jį turės sumokėti mokesčius.
Skandinavai tikslo nesupras
„Į tai žiūrime kaip į galimybę pakeisti žmonių mąstymą. Prašyti čekio turi tapti vartotojų ir verslo įpročiu“, – rudenį svarstė Slovakijos finansų ministras Peteris Kažmiras.
Matematiškai prizus dalyti apsimoka, nes jie atsiperka sumokėtu PVM. Tačiau mokėtis mokesčius turi būti norma, o ne azarto šaltinis. Kitu atveju loterija gali užsitęsti kaip Taivane arba žlugti kaip Gruzijoje. Netgi jai sėkmingai veikiant, žmonės supranta, kad gali ir nelaimėti.
„Jei reikia elektriko arba santechniko, žmonės kreipsis į tą, kuris nemoka mokesčių, o už sutaupytus pinigus nusipirks daugiau įprastos loterijos bilietų“, – „The Wallstreet Journal“ sakė Portugalijoje dirbantis mokesčių konsultantas Johnas Dugganas.
Akivaizdu, kad mokesčiai bus surenkami tada, kai tai taps savaime suprantamu dalyku, o ne prievole. Žinoma, tokia sąžinė veiks švariau ten, kur
PVM mažesnis, o atlyginimai didesni.
Faktai: Šešėlinė ekonomika
Slovakijoje taikomas 20 proc. PVM visoms prekėms ir 10 proc. knygoms bei medicinos reikmenims
Portugalijos užsibrėžtas deficito tikslas yra 78 mlrd. eurų
Neoficialiai skaičiuojama, kad Lietuvos šešėlinės rinkos vertė yra 30 mlrd. litų
