„80 proc. butų sandorių 2018 m. tiek Kaune, tiek Klaipėdoje buvo sudaryti iki 70 tūkst. eurų. Tačiau už akių kliūva tam tikra anomalija. Kaune sandoriai nuo 20 iki 50 tūkst. eurų sudarė 50 proc. visų sandorių, o Klaipėdoje – 42 proc. Bet butų, kurių vertė nuo 50 tūkst. eurų iki 70 tūkst. eurų Kaune parduota 18 proc., o Klaipėdoje 26 proc.“, – pastebi viešajai įstaigai „Real Data“ vadovaujantis Arnoldas Antanavičius.
Analitiko teigimu, žinant, kad abiejose miestuose gyventojų atlyginimai, dirbančiųjų pasiskirstymas pagal pajamų grupes ir galimybės skolintis ir pirkti būstą kone identiškos, mintis peršasi tik viena.
„Pateisinti tokią anomaliją gali tik viena išvada – šešėlis. Jis Kaune gerokai didesnis nei Klaipėdos rinkoje. Didesnis nei Vilniuje, tai greičiausiai – didžiausias Lietuvoje“, – svarsto A. Antanavičius.
Jis teigia, kad sunku būtų patikėti kitokia tokios sandorių dinamikos priežastimi.
„Matant, kas šiuo metu vyksta rinkoje, mažai tikėtina, kad Kaune žmonės kažkodėl norėtų gyventi senesnės statybos, prastesniame būste, todėl jam nesiskolina daugiau pinigų. Dabar, jeigu žmogus turi stabilias pajamas, jam kreditas duodamas nesunkiai, todėl besiskolinantieji būstui dažniausiai renkasi geresnį ir, kartu, brangesnį būstą“, – sakė A. Antanavičius.
Kaltinimą vadina neatsakingu
NT analitikas savo socialinio tinklo paskyroje visai neseniai lygino ir butų perkamąją galią Kaune bei Vilniuje 2018 m. Jis pastebėjo, kad Vilniuje populiariausi buvo butai, kainuojantys 40 – 85 tūkst. eurų – jie sudarė pusę visų sandorių.
Savo ruožtu Kaune populiariausi buvo 20-50 tūkst. eurų kainuojantys būstai, taip pat sudarę 50 proc. visų sandorių. Tai reiškia, kad 2018 metais vilniečiai butams buvo linkę išleisti beveik dvigubai didesnes sumas nei kauniečiai.
„Bet palyginus Kauno ir Klaipėdos duomenis, jau gal ir negalima taip drąsiai teigti, kad kauniečiai išleidžia butams dvigubai daugiau nei vilniečiai. Nors oficialiai Vilniuje deklaruojamos ir didesnės būstams išleidžiamos sumos, bet, tikėtina, Kaune tiesiog tam tikra dalis sandorių atliekama šešėlyje“, – svarsto A. Antanavičius.
Tiesa, nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovo Antano Kišūno tokie A. Antanavičiaus svarstymai neatrodo pagrįsti.
„Kainos atspindi realybę. Paprasčiausiai yra toks dalykas, kad Kaune yra žymiai mažiau naujų butų, lyginant su Vilniumi. Todėl tie, kas gali įsigyti nekilnojamąjį turtą, neretai perka ir pigesnius senesnės statybos butus. Juos Kaune nusipirkus pigiau, čia galima vėliau išnuomoti už tikrai neblogą kainą.
Taigi, kol kas to didelio šešėlio neįžvelgiu. Kaip ir visoje Lietuvoje, jis kažkur yra. Bet juk ir pagrįsti, iš kur gauti pinigai butui, yra vis sunkiau“, – svarsto Kaune dirbantis NT ekspertas.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius teigia, kad jo hipotezė apie šešėlį Kaune rinkoje taip pat neįtikina.
„Aš neatmetu šios teorijos, tiesiog ją reiktų pagrįsti, o kol kas tam trūksta duomenų. Reikėtų padaryti gilesnį tyrimą, nes dabar Kauną kaltinti šešėliu nežinau, ar atsakinga. Juolab, tas pats Registrų centras, kurio duomenimis remiamasi, jie daro palyginamąsias analizes.
Jeigu labai besiskiria vertės būsto pardavimo sandorių metu, tai jie kelia klausimus, ir arba eliminuoja tuos duomenis iš statistikos, arba kitaip apdoroja“, – sakė M. Statulevičius. Jis taip pat pridūrė, kad Kauno ir Klaipėdos rinkos ir neprivalo koreliuoti kiekvienoje butų kainų kategorijoje.
Pasak M. Statulevičiaus, tam, kad būtų padarytos svarios išvados dėl šešėlio, tai pat privaloma stebėti ilgesnį pardavimų laikotarpį.
„Faktas ir tai, kad šešėlis, polinkis į jį, atsiranda sunkmečio ekonomikoje. O ekonominio pakilimo metu polinkis būna mažesnis“, – tikina LNTPA vadovas.
Į kontrabandines cigaretes nespjauna
Kaip teigia tyrimą apie šešėlio paplitimą Lietuvoje 2018 m. atlikę Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), net šeši iš dešimties apklaustųjų mūsų šalyje per pastaruosius metus įsigijo prekių ir paslaugų žinodami ar įtardami, kad pardavimai nėra apskaitomi.
Šešėlinio vartojimo mastai mūsų šalyje yra didžiausi palyginti su kitomis kaimyninėmis valstybėmis.
Tačiau įvardinti, ar Kaunas lietuviškame šešėlio žemėlapyje kaip nors smarkiai išsiskiria, instituto atstovai negalėjo.
Vis dėlto, praėjusių metų pabaigoje pristatytame tuščių pakelių tyrime, Kaunas figūruoja tarp miestų, kuriuose itin gaji šešėlinė tabako gaminių rinka. „Nielsen“ atlikto tyrimo duomenimis, skaičiuojama, kad šiame mieste net 25,3 proc. visų cigarečių pakelių praėjusiais metais buvo kontrabandinės kilmės.
