senjorai

Jautrūs vaizdai iš Prancūzijos ir Britanijos senelių globos namų. Pirmą kartą po daugiau nei dviejų mėnesių senukai susitinka su artimaisiais. Susitikimų vietos neįprastos. Kad pamatytų artimuosius, britams tenka rikiuotis automobilių eilėse, o prancūzai bendrauja kupole. Vienų Prancūzijos senelių globos namų sode atsirado specialus kupolas. Jame po kelių mėnesių pertraukos vyksta jautrūs namų globotinių susitikimai su šeimos nariais ir net mylimais keturkojais.

Kilus pasipiktinimui dėl Vyriausybės rekomendacijų senjorams ir pradėjus kalbėti apie šių diskriminaciją, valstiečių partijos lyderis Ramūnas Karbauskis čia įžvelgė politinių konkurentų konservatorių ranką. Pasak savo nepasitenkinimą socialinėje erdvėje išlijusio R. Karbauskio, konservatoriams nesvarbios senjorų  gyvybės, jei šie rekomendacijas senjorams vadina diskriminacinėmis.

Lietuvoje karantino metu nužudyta dvigubai daugiau žmonių nei pernai tuo pačiu metu. Kai kurie specialistai teigia, kad mirčių gali daugėti ir dėl pora mėnesių riboto lankymosi poliklinikose, ligoninėse, atšauktų planinių operacijų. Gavę šviežiausią statistiką apie mirčių skaičių kovą ir balandį, demografai sako, kad šioks toks mirčių padaugėjimas yra, tačiau jis dar neturėtų gąsdinti – jie tai prilygina natūraliam svyravimui.

Dėl vienkartinės dviejų šimtų eurų išmokos pensininkams prieš rinkimus nežinomybė išlieka. Po pokalbio su prezidentu Ramūnas Karbauskis aiškina iš šalies vadovo neišgirdęs kritikos dėl šio valdančiųjų sprendimo, kurį ekonomistai vadina tiesiog pinigų išmetimu į balą. Visgi Gitanas Nausėda dar mąsto, ar vetuoti Seimo priimtą paketą. Laukdami Nausėdos sprendimo, tyčia ar ne Seimo valdantieji vis garsiau kalba svarstantys ir prezidento pasiūlymą – laikinai mažinti Gyventojų pajamų mokestį.

Kam Seimo nariui pensininkui, uždirbančiam porą tūkstančių eurų, reikalinga dviejų šimtų eurų išmoka gelbėtis nuo koronaviruso krizės? Toks ir daug kitų klausimų virė Seimo salėje svarstant vienkartinės išmokos senjorams planą. Visgi per pirmąjį balsavimą opozicija nedrįso smarkiau pasipriešinti valdantiesiems, nors ir toliau kartoja, kad šie išmokomis tiesiog bando papirkti rinkėjus. Tuo metu valdantieji ir toliau tikina, kad pinigai pensininkus pasieks tik rugpjūtį.

Valdantieji antrą kartą per savo kadenciją skelbia akciją „milijardas – milijonui“. Vyriausybė laukia Seimo palaiminimo naujoms išmokoms gyventojams, nukentėjusiems per karantiną: žadama ir vienkartinė šimtų eurų parama pensininkams, ir didesni vaiko pinigai daliai šeimų visą pusmetį, ir didesnės išmokos bedarbiams. Daliai tokio dosnumo ekspertai pritaria. Tačiau paramos planas iš skolintų pinigų papiktino net skurdo mažinimo organizacijas.

Karantino metu senjorų psichologinės pagalbos linija „Sidabrinė linija“ fiksuoja septynis kartus išaugusį srautą skambučių, susijusių su koronavirusu, pandemija ir panašiais klausimais. Medicinos psichologė Justina Belevičienė karantino metu visiems gyventojams, ne tik senjorams, siūlo tris būdus, kaip pasirūpinti savo psichologine sveikata. „Trys pagrindinės rekomendacijos, ką daryti asmenims, kurie patiria stiprų nerimą karantino metu. Pirmoji, rūpintis savo kūnu, savijauta, fizine būkle.

Ekstremali situacija dėl viruso COVID-19 pandemijos ir nuo kovo vidurio šalyje besitęsiantis karantinas pakeitė ne tik dirbančiųjų ar besimokančiųjų, bet ir vyresnio amžiaus žmonių kasdienybę bei itin apribojo jų socialinius kontaktus.  Medikai griežtai įspėja, kad būtent senjorams šis virusas gali sukelti ypač sunkių sveikatos problemų ar net tragiškų padarinių.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, reaguodamas į koronaviruso protrūkį Lietuvoje, oficialiai kreipėsi į Lietuvos senjorus, prašydamas išklausyti svarbių nurodymų, siekiant išvengti Italijos, Ispanijos ir kitų šalių likimo, kur COVID-19 protrūkis šiuo metu yra vienas didžiausių. Pateikiame visą premjeros S. Skvernelio kreipimąsi į senjorus: „Mieli Lietuvos senjorai,  rūpindamasis dėl jūsų saugumo, noriu jums pristatyti Vyriausybės veiksmus.

Kol koronaviruso pandemija siaučia, senjorai laiko veltui neleidžia. Tai įrodo socialiniuose tinkluose paplitęs įrašas, kuris netrukus tapo sensacija. Jame nufilmuota, kaip įsijungus paplūdimio vaizdus televizoriuje, pora pensininkų įsitaisę sėdi priešais jį ir mėgaujasi gėrimais. Pora teigia, kad nors ir atšauktas jų kruizas, jie tikrai nesiruošia prarasti atostogų nuotaikos, todėl jas reikia susikurti patiems. Kelionę jie buvo susiplanavę savo 53-ečių vestuvių metinių proga.

Belgijos senelių namuose izoliuotų senjorų vienatvę praskaidrinti bando robotai. Tūkstantis jų padeda su artimaisiais negalintiems susitikti senjorams bendrauti internetu. „Labas. Mano vardas Džeimsas. Aš robotas iš „Zorabots“. Mane sukūrė Fabrisas ir Tomis. Džiaugiuosi, kad padėsiu senukų globos namuose žmonėms kovoti su vienatve koronaviruso laikais“, – sako robotas Džeimsas. 93-ejų Jozefas žvelgia į robotą, kuris padės jam bendrauti su pasauliu.

Įrašas su senjorais, kurie užsikrėtę koronavirusu pravirkdė milijonus. Jame matyti, kaip 87 metų vyras maitina ir rūpinasi savo žmona. Nors abiems diagnozuotas virusas, tačiau moters būklė sudėtingesnė. Daugelis internautų rašė ir linkėjo porai kuo greičiau pasveikti, o meile ir nuoširdumu nesižavėti neįmanoma. Anot Kinijos žiniasklaidos vyras kasdieną ateina iš gretimos palatos ir pamaitina savo mylimąją. Jautri akimirka – vaizdo siužete.

Dosni prieškalėdinė pasvaliečio tarybos nario dovana Joniškėlio slaugos namų pacientams sukėlė neregėtą sumaištį vietos slaugos skyriuje. Paaiškėjus, kad 5 naujus televizorius ligoniams dovanojo Darbo partijos narys Igoris Malinauskas, Pasvalio ligoninės vadovas konservatorius Rolandas Rastauskas personalui uždraudė juos pakabinti palatose.

Lietuvą purtant vis naujiems gamtos teršimo skandalams, vieną teršimo istoriją atvertė Kauno teismas. Beveik prieš trejus metus dėl fekalijomis teršiamo Nemuno įtarimų šešėlis krito ant bendrovės „Kauno vandenys“. Ir į teisiamųjų suolą šiandien sėdo du senjorai – buvę įmonės darbuotojai. Atsarginį slaptą vamzdį kažkada įrengusiems vyrams gresia įspūdingas – 4,5 milijono eurų – ieškinys.

Šiukšlių šachtų daugiabučiuose era eina link pabaigos. Vilniaus miestas užsimojo panaikinti atliekų šachtas dėl nesibaigiančių problemų namo gyventojams – besiveisiančių žiurkių, nepakeliamos smarvės. Tiesa, ne visi miestiečiai tuo patenkinti. Esą per šitiek metų žmonės įprato išmesti šiukšles nekišdami kojos į lauką. Esą labiausiai pokyčių bijo senyvo amžiaus žmonės.  Šiurpą keliantis vaizdas buvo užfiksuotas praėjusį pavasarį viename sostinės daugiabutyje.

Kalėdas ir kitas šventes kasmet pasitinka vis daugiau vienišų senjorų. Tokias išvadas skelbia ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tai patvirtina ir Maltos ordino atstovai, pastebėję, kad prašančių paramos maistu ar daiktais kasmet daugėja. Tarp skurstančiųjų atsidūrė ir už Lietuvos laisvę gyvybę padėjusio Romo Kalantos giminaitė. Beveik devyniasdešimties sulaukusios moters namuose langai kiauri, o pensijos vos užtenka vaistams. Tad maisto produktų tenka prašyt iš aukotojų.

Ar žinojote, kad beveik pusė vyresnio amžiaus Lietuvos moterų kenčia nuo rankų nykščių sąnarių susidėvėjimo? Tad ir Klaipėdos chirurgai imasi unikalių operacijų – visiškai atstato susidėvėjusius rankų nykščių sąnarius. Pacientams įstato naujos kartos šveicarišką endoprotezą. Medikų teigimu, ateityje tokios operacijos labai pagerins beveik pusės vyresnio amžiaus Lietuvos moterų gyvenimą.

Šiemet Panevėžio slaugos ligoninės pacientai prieš didžiąsias metų šventes neatsistebi sulaukiantys didžiulio norinčių juos pasveikinti dėmesio. Slaugomiems ligoniams savo repertuarus rodo ar dainuoja įvairūs kolektyvai, dovanėles neša įmonės ir organizacijos. Labdaros fondas „Gėrio trupinėlis“ aplankė vienišus ir be artimųjų likusius ligoninės senukus, dovanodami jiems emigrantų siųstų saldainių ir nuteistųjų rankų darbo kurtas dovanėles.

Dauguma jaunų žmonių apie senatvę negalvoja arba veja mintis šalin. Senatvė asocijuojasi su išvaizdos pokyčiais, energijos stoka ir net ligomis. Tačiau kartais jaunas žmogus turi mažiau ūpo ir džiaugsmo gyvenimui nei vyresnis, o senjorų būna ir tokių, kurie stebina savo jaunatvišku polėkiu. Viena jų – 69-erių aerobikos Lietuvoje pradininkė, sporto ir visuomenės veikėja Joana Bartaškienė.

Šį rudenį atrinkta grupė Lietuvos senjorų, kuruojamų Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų, dalyvauja „EIT Food“ – Europos inovacijų ir technologijų instituto „Vartotojų įtraukimo laboratorijos“ projekte. Juo siekiama sujungti vartotojus su verslo įmonėmis, startuoliais, tyrėjais ir studentais iš visos Europos ir kartu pertvarkyti mitybos ekosistemą. Projekto metu vyresnio amžiaus žmonės drauge su specialistais kūrė personalizuotus maisto produktus, skatinančius sveiką gyvenseną.

Senjorai Vilniaus kavinėse nuo sekmadienio vėl gali mėgautis nemokama arbata ir kava. Tokių vietų mieste – beveik šimtas. Meras džiaugiasi, kad ši tradicija per gražiausias metų šventes tęsiasi jau du dešimtmečius. Na, o nemokamai pasivaišinti atėję senjorai nepraleidžia progos merui iškloti priekaištų dėl nepatogumų mieste.

Artėjant žiemos šventėms, 90 Vilniaus kavinių prisijungė prie kasmetinės akcijos nemokamai vaišinti senjorus kava. Akcijos, kviečiančios susitikti prie kavos puodelio, pradžią sekmadienį viename Vilniaus restoranų paskelbė sostinės meras Remigijus Šimašius. Kavinių sąrašą ir laiką, kada senjorai bus vaišinami, galima susirasti Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje, informacija bus skelbiama ir miesto poliklinikose, bibliotekose.

Vilnietė Jelena, slauganti po insulto paralyžuotą seserį, negali atsigauti – nors jos seseriai nė kiek ne geriau ir slaugyti ją ir toliau tenka ištisą parą, pašalpa skiriama už globą yra 70 eurų mažesnė nei anksčiau. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba teisinasi – naujoji slaugymo pašalpų skyrimo tvarka esą daug objektyvesnė nei buvusi, leidžianti sunkių ligonių būklę ir poreikius įvertinti daug tiksliau ir objektyviau.

Kasmet didinamos pensijos, ilgesnė gyvenimo ir sveiko gyvenimo trukmė, lengvesnis įsitraukimas į darbo rinką ir platesnis vaistų kompensavimas – tokiomis priemonėmis Vyriausybė planuoja užtikrinti lengvesnį gyvenimą vyresniems Lietuvos gyventojams. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo, kokia pagalba šalyje numatoma vyresniems nei 54 metų asmenims per artimiausius kelerius metus.

Seime – siūlymas senjorams mokėti naujas pensijas. Vienintelė sąlyga naujai 40 eurų išmokai gauti – būti vienišam. Taigi naujų išmokų galėtų tikėtis ne tik našliai, bet ir išsiskyrę bei santuokos net neturėję senjorai. Visgi socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tokiam konservatorių siūlymui nepritaria ir remti siūlo ne visus vienišus senjorus, o tik tuos, kurie iš tiesų gyvena skurdžiai.

Kas ketvirtas vyresnis nei 56-erių lietuvis visiškai nesinaudoja internetu. Nauji tyrimai rodo, kad pagal senjorų kompiuterinį raštingumą gerokai atsiliekame nuo Europos. Tad jau kurį laiką Lietuvos miestų ir miestelių bibliotekose rengiami nemokami kursai. Visgi suvilioti senolius tenka ir kūrybiškais būdais – štai kad ir papasakojant, jog internetu galima stebėti net šventas mišias. Balsiuose Vilniuje gyvenantis 74-erių Vytautas sėda prie kompiuterio.

Visiškai nemokami kompensuojami vaistai vistiems senjorams sulaukusiems 75-erių. Tokią naujovę šiandien priėmė Seimas. Nuo kitų metų Liepos vyresniems pensininkams nereikės mokėti priemokų už kompensuojamus vaistus. Sutaupyti galės ir kiti mažiausias pajamas gaunantys pensininkai bei skurstantys neįgalieji. Nors šią naujovę parlamentarai priėmė beveik vienabalsiai, Seimo opozicija piktinasi, kad nauja tvarka diskriminuoja dalį jaunesnių pensininkų, kurie už vaistus mokės brangiau.

Prezidentas Gitanas Nausėda nutarė aplenkti valdančiuosius ir Seimui įteikė savo pensijų didinimo planą. Pagal valdančiuosius kitąmet pensijos vidutiniškai turėtų kilti beveik 30 eurų, o prezidentas siūlo senatvės išmokas papildomai padidinti dar 3-4 eurais. Rinkos ekspertai piktinasi, kad šalies politikai lipa ant to paties grėblio. Vėl bandoma prieš tvirtinant šalies biudžetą prastumti papildomus mokestinius siūlymus.

Šildymo sezonas jau prasideda, tačiau nuvykę pas senelius į kaimą neskubėkite kurti krosnies – dažnai senoliai būtent ten slepia savo santaupas. Lietuvos banko ekspertai pastebi, kad prasidėjus šildymo sezonui ekspertizei atnešama daugiau apdegusių pinigų. „Prasidėjus šildymo sezonui nuvažiavę į kaimą aplankyti savo močiučių dažniausiai miestiečiai šąla ir pasikuria krosnis.

To Kaune dar nebuvo, pagyvenusių žmonių mėnesį senjorai masiškai kviečiami mėgautis kava nemokamai. 15 kavinių jau pasirengusios tam tikromis dienomis pavaišinti garbaus amžiaus žmones. Ir pasak idėjos iniciatorių, kasdieną sulaukiama vis naujų pasiūlymų. Prie kavos puodelio susitinka Kauno senjorai senamiestyje veikiančiame restorane, tiesa, šiandien čia renkasi tik kviestinė publika- pensijinio amžiaus sulaukę aktoriai, dainininkai, rašytojai bei aktyvūs visuomenės veikėjai.

Šiauliuose sulaikyti keturi nepilnamečiai, įtariama, apvoginėję ir apiplėšinėję garbaus amžiaus miestiečius, trečiadienį pranešė vietos policija. Policija skelbia, kad jie įvykdė tris vagystes ir vieną plėšimą. Nusikaltėliams tarp 13 ir 16 metų. Praėjusį šeštadienį prie Prūdelio tvenkinio iš 71 metų moters pavogta rankinė, joje buvo banko mokėjimo kortelė, žiedas, grandinėlė, smulkūs daiktai. Moteris patyrė 96 eurų turtinę žalą.

Medikai skaičiuoja, kad kone aštuoni iš dešimties pacientų, atsidūrusių traumatologijos skyriuje – garbaus amžiaus sulaukę senjorai. Šie, net ir vos suklupę, gali patirti rimtų traumų. Norint jų išvengti, klaipėdiečiai senjorai kviečiami į griuvimo prevencijos mankštas. Jose mokosi laikyti pusiausvyrą, gerinti koordinaciją ir stiprinti raumenis. Klaipėdietė Elena pasakoja, kokią traumą teko patirti netyčia paslydus lauke.

Šiaulių policija stojo ginti senjorų ramybę ilgais vasaros vakarais. Pareigūnai miesto jaunimą ragina susilaikyti nuo sporto vakarais ir prie daugiabučių nežaisti krepšinio ar kitų aktyvių žaidimų. Esą gausu pagyvenusių žmonių skundų, kad jaunimas krepšinio aikštelėse iki vėlaus vakaro triukšmauja.

Pašalpoms skiriami pinigai nepasiekia senjorų ir kitų skurstančiųjų. Dėl to šalyje nemažėja skurdo lygis. Tai nustačiusi valstybės kontrolė piktinasi, kad užuot padėjusios skurstantiems, savivaldybės pinigus leidžia abejotiniems projektams. O štai vyriausybėje jau kalbama, kad jei pensininkai nori didesnių pensijų, teks susitaikyti su naujais mokesčiais. Senjoras Virginijus turguje pardavinėja savo drožinius. Vyras sako neįsivaizduojantis, kaip tektų išgyventi iš savo 300 eurų pensijos.

Šeimos užkandinę įkūrę kauniečiai senjorus vaišina nemokamais pietumis, kuriuos senukams gali nupirkti kiekvienas geraširdis. Beje, pietūs piniginės labai nenuskriaus – kainuoja tik 3 eurus. Žinia apie tokią akciją laikinojoje sostinėje plinta greitai. Jau nupirkta keli šimtai pietų, o pasivaišinti suspėjo daugiau nei 100 senjorų. Vyras renkasi čebureką su kiauliena, sėda prie staliuko ir vis žvalgosi.

Šalyje beveik pusė milijono senjorų gyvena vieni ir jaučiasi vieniši. Jie neturi su kuo pasidalyti prisiminimais ar tiesiog pakalbėti apie kasdienius rūpesčius. Tik vienas kitas senjoras atranda nemokamą „Sidabrinę liniją“, kur telefonu kone visą dieną savanoriai pasiruošę išklausyti, pabendrauti ir net patarti vienatvės prislėgtiems senukams. Būna, kad po pokalbių telefonu užsimezga ir ilgalaikės draugystės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia audito metu nustačiusi pažeidimų viešojoje įstaigoje „Senevita“, teikiančioje socialinės globos paslaugas senjorams ir neįgaliesiems. Kaip antradienį pranešė ministerija, įstaigoje neefektyviai valdomas turtas, o kai kurie sprendimai priimami be dalininkų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valakupių reabilitacijos centro – žinios.

Jau greitai Vilniaus senjorai turės naują pramogų ir susitikimų erdvę – senjorų avilį. Garbaus amžiaus vilniečiams buvusiose darbo biržos patalpose jau rudenį bus rengiami šokių, dainavimo, piešimo ir įvairiausi kiti užsiėmimai, organizuojamos mankštos. Čia susirinkę senjorai neslepia – tokios vietos Vilniui reikėjo jau seniai. „Tai yra visiškai kita gyvenimo kokybė.

Prie vadinamųjų tėvadienių – apmokamos darbo dienos, skirtos pasirūpinti vaikais dauguma jau pripratome. Seimas siūlo naujovę ir ragina įteisinti galimybę pasiimti apmokamą darbo dieną pasirūpinti senais tėvais. Tiesa, valdantieji ir darbdaviai į tokį opozicijos pasiūlymą šnairuoja. Esą kaip galima mokėti algą, jei darbuotojas tą dieną darbe nepasirodo. Senjorė Vanda kartu su dukterimi į Santaros klinikas Vilniuje atvyko net iš Zarasų. Pensininkė medikus lanko dėl būsimos kojos operacijos.

Mada kavinėse ir restoranuose vaišinti senjorus nemokama kava plinta po visą Lietuvą. Sostinės ir Klaipėdos gražiu pavyzdžiu seka Gargždai. Trys kavinės kartą per mėnesį senjorus vaišins kava, kvies bendrauti ir drąsiau praverti duris, kurias įprastai varsto jaunimas. Gargždiškės Jovita ir Angelė skanauja kavą, šįkart – nemokamą, mat Gargžduose gražią akciją nemokamai senjorus vaišinti kava pradėjo net trys kavinės.

Kol esame darbingi ir sveiki, nemąstome, kas bus, kai pasensime. Ką darysime, kai jėgų liks nedaug, kai priges akys, nebegirdės ausys, nebeklausys kojos? Atrodo, ką čia prigalvosi – kai taip nutiks, teliks vargingai vegetuoti ir su nostalgija prisiminti laikus, kai viską galėjai. Tačiau ar tikrai senatvė turi būti nuspalvinta tik liūdnomis nieko negalėjimo spalvomis? Jei galėtume apsitarnauti patys, turbūt ir senatvė neatrodytų tokia baisi. Vienas iš tai palengvinančių dalykų – aplinka.

Naujųjų metų pradžia, sausio mėnuo. Lauke tvyro šaltis, o iš dangaus elegantiškai krenta balti sniego gumbai. Priartėjusi prie Vilniuje, M.K. Paco gatvėje, esančio pastato, jau prie durų sutinku keletą žmonių. Sudėvėti ir tokiam orui per ploni drabužiai, drebančios rankos ir ryškios raukšlės veide – nesunkiai galima pastebėti, kad šiems žmonėms gyvenimas nėra lengvas. Vos tik įėjus pro duris, mane pasitinka akylūs lankytojų žvilgsniai.

 Pozityvumo ir meilės gyvenimui iš šios vokiečių porelės galima būtų pasisemti kiekvienam. Septyniasdešimties Dietmaras Ehrentrautas ir jo 64-erių žmona Nellia kartu šoka jau penkis dešimtmečius, o tai ką jie parodė 2017 metais vykusio šokių konkurso Bavarijoje metu sužavėjo ne vieną. Vizgi vaizdo įrašas interneto sensacija tapo tik šiemet, kai juo pasidalino vienas socialinio tinklo „Twitter“ vartotojas.

Dabartiniai pensininkai guodžiasi, kad jų pensijos tokios nedidelės, jog pinigų vos užtenka net būtiniausioms reikmės. O ką apie tai galvojate jūs: manote, kad dabartiniai senjorai gyvena visai neblogai ir patys taip pat tenkinsitės nedidele, tačiau garantuota „Sodros“ pensija, ar pasirūpinsite, kad sulaukus garbaus amžiaus jūsų piniginės būtų pilnesnės? „Manau, kad jie laikosi visai neblogai, o skundžiasi dėl to, kad toks jų gyvenimo būdas“, – užtikrintu balsu pareiškė Darius.

Darbdaviai atsikando jaunystės bei grožio kulto, ir katastrofiškai trūkstant darbo rankų, kaip skelbia Lietuvos darbo birža, į darbo vietas priima ne tik pusšimčio sulaukusius žmones, bet ir senjorus. Pastarieji sako iš valstybės nebesitikintys didesnių pensijų, tad dažnas nesėdi rankų sudėjęs ir imasi jau ne tik auklės darbo, bet ir siuvimo, moko vaikus kalbų, ar dirba socialiniais pedagogais. Vilnietė Rita – senjorė.

„800 eurų pensiją Švedijoje gaunančius senjorus mes jau vadiname skurdžiai gyvenančiais“, – sako 68-erių švedų senjoras Gustavas. Tuo tarpu Lietuvoje yra ir už 150 eurų per mėnesį besiverčiančių senjorų. Švediškoji pensijų sistema, pačių švedų teigimu, taip pat toli gražu ne ideali, tačiau yra ir nemažai teigiamų dalykų, kurių lietuviai galėtų pasimokyti.

Visose išsivysčiusiose šalyse, dėl ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės, labai stipriai jaučiama visuomenės senėjimo tendencija. Pasaulyje jau daug metų aktualūs yra „senjorų namų“ projektai, tačiau tik ne Lietuvoje. Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės CITUS analitiko Šarūno Taručio teigimu, jei institucijos imtųsi iniciatyvos, įgyvendintų kai kuriuos teisinės bazės pokyčius bei pritraukus privačių lėšų, „senjorų namų“ projektų galėtų atsirasti.

Alytaus politikui gimusią idėją specialiai ženklinti vyresnio amžiaus vairuotojų automobilius neigiamai pasitiko ir patys pensininkai, ir saugaus eismo specialistai. Nors politikas ginasi, kad tik siekia apsaugoti vairuotojus, senjorai čia įžvelgia diskriminaciją.

Senjorų poros giminaičiai pasakoja, kad po jų netekties, jie pradėjo tikėti telepatiniu ryšiu. 67-erius metus santuokoje kartu pragyvenę Arthuras (91) ir Dorothy (88) Hardingai mirė vos pusantros valandos skirtumu. Praėjusį penktadienį sutuoktiniai mirė gulėdami skirtingose ligoninėse. Pirmiausiai amžiams akis užmerkė Arthuras, o vos po 90 minučių Anapilin išėjo ir Dorothy. Senjorų anūkė Ros pasakojo, kad paskutinis senelei ištartas sakinys, jai leido ramiai šeiti.