Balsiuose Vilniuje gyvenantis 74-erių Vytautas sėda prie kompiuterio. Jam reikia įšsiųsti visą kalną elektroninių laiškų bendruomenės nariams. Kitiems senjorams vyras žada pranešti apie artėjančius planšetinių kompiuterių kursus.
Vytautas sako, jog dabar jau dauguma apylinkėse gyvenančių vyresnio amžiaus žmonių moka naudotis technologijomis, internetu. Na, o pats pirmųjų žinių įgijo dar prieš keliolika metų. Jis neslepia, kad iš pradžių prie kompiuterio sėsdavo tik priverstas reikalų, tačiau dabar kompiuteris, išmanusis telefonas bei internetas tapo kasdienybe. Kuri, kaip pats šmaikštauja, būtų labai pravertusi studijų metais.
„Profesorius išeina ir pasakoja. Jei spėji užsirašyti, tai tavo laimė, jei ne, tai gal kolega, draugas duos. O dabar „paguglinai“ ir praktiškai gali susirasti viską, ką nori. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, aš niekada neinu į banką sumokėti komunalinius mokesčius. Prisėdau, susimokėjau ir taškas.“
Nors tokių kompiuterio ir interneto nesibaidančių senjorų Lietuvoje vis daugėja, nuo Europos Sąjungos atsiliekame. Bendrijoje internetu naudojasi net 58 procentai vyresnių nei 65-erių metų žmonių, o štai mūsų šalyje vos 40 proc. Pagal tyrimus net ketvirtadalis vyresnių nei 56-erių metų tautiečių sako visiškai nesinaudojantys šiuolaikinėmis technologijomis.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovas Arminas Rakauskas sako, kad to priežastys yra kelios, o labiausiai trukdo visai ne pinigų stygius kompiuteriui.
„Apie 60 proc. atsako, kad man nereikia, tai, kad žmogų įtrauktum, reikia parodyti naudą: galbūt nori bendrauti su giminaičiu, gyvenančių užsienyje, galbūt susimokėti už paslaugas, užsiregistruoti pas gydytoją. Per naudą galima įtraukti“, – sako skyriaus vedėjas Arminas Rakauskas.
Siekiant į šiuolaikinį pasaulį įtraukti kuo daugiau vyresnio amžiaus žmonių, organizacija „Langas į ateitį“ rengia nemokamus kompiuterinio raštingumo mokymus miestų ir miestelių viešosiose bibliotekose. Juose dalyvavo tūkstančiai tautiečių, dauguma – vyresni nei 60 metų.
Organizacijos vadovė Loreta Križinauskienė sako, kad dalis senjorų nerti į naujus vandenynus ryžtasi ir dėl vienatvės.
„Teko labai maloniai bibliotekoje pabendrauti su 84 metų vilniečiu, kuris yra garbaus amžiaus, bet įvardijo priežastį, kodėl atėjo į mokymus. Dėl to, kad susikalbėtų su vaikais ir anūkais“, – pasakoja „Langas į ateitį“ direktorė L. Križniauskienė.
Projekte dalyvavęs ir su gyventojais bendravęs televizijos laidų vedėjas ir prodiuseris Vytenis Pauliukaitis pasakoja, kad senoliai dažniausiai lepteli, jog tokių naujovių jiems paprasčiausiai nereikia. Tad į tai reikia pažvelgti kūrybiškai. Štai viename miestelyje pasidomėti apie mokymus senjorui užsuko su kunigu. žmonės tikino, kad interneto jiems nereikia, mat viską sužino bažnyčioje.
„Apie mišių transliacijas ir galimybes su šventuoju raštu susipažinti. Suprantat, toks mūsų pokalbis ir jie prižadėjo, kad nueis į biblioteką. Kiek ten yra – nežinau, bet jei prižadėjote, gerbiamieji, tai greičiausiai ten ir nuėjote“, – teigia projekto dalyvis Vytenis Pauliukaitis.
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė primena, kad internete ne tik naudinga informacija ar platforma bendravimui, tačiau ir pavojai. Štai šiemet į instituciją dėl įvairių pažeidimų, žalingos ar melagingos informacijos žmonės jau kreipėsi daugiau nei 3000 kartų. Tarp pranešimų ne tik informacija apie pornografinį turinį ar propaganda, bet ir sukčiavimas.
„Mes stengiamės projektu aiškinti, kaip tai daryti saugiai. Tam gali padėti tavo elektroninis parašas. Aišku, tu ir toliau turi skaityti, ką pasirašai, žiūrėti, kur naršai. Reikia viso rinkinio žinių, kad naudotumeisi atsakingai“, – kalbėjo direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė.
Šiemet įgyti naujų įgūdžių mokymuose rinkosi jau 14 tūkstančių vyresnio amžiaus tautiečių.
