Vilnietis pensininkas Vladas pasakoja, kiek pabrango jo perkamas batonas, kurį vyras naudoja kaip masalą žvejojant. Vyras išgirdęs, kad nuo kitų metų kils pensijos, nusijuokia. Aiškina, kad nuo to jo gyvenimas nė kiek nepagerės:
„Kuo ten džiaugtis. Kainos kyla. Vienas ant to. Čia pakėlė ir ten pakelia – tas pats lieka.“
Neries pakrantėse žvejoti mėgstantis Vladas išgyvena su 300 eurų pensija. Jei prie jo gaunamos senatvės išmokos pridėtumėme dar 45 eurus, suma būtų lygi vidutinei senatvės pensijai – beveik 345 eurai.
Kitų metų pradžioje pensijos bus vėl indeksuojamos, kils maždaug aštuoniais procentais. Tai reiškia, kad prie vidutinės pensijos bus pridėti papildomi 28 eurai.
Štai, ką mano pensininkai:
„Nelabai ką nors turbūt pakeis. Tuo labiau, kad viskas brangs ir mokesčių visokių naujų, visa kita. Tikrai nepakeis.“
„Nelabai dideli pinigai, bet didesnis nei dabar.“
„Gaučiau 400, aš sugebėčiau gyventi normaliai, bet aš gaunu tik 250.“
„Kurie mažesnę gauna, tai ir 10 eurų džiaugiasi. Deja, nes jiems reikia pragyventi.“
Tiesa, Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad pensijos Lietuvoje kyla per lėtai. Penktadienį Prezidentūra užregistravo įstatymų pataisas, kuriose yra keliamas pensijų indeksavimo koeficientas. Jo pasiūlymas prie vidutinės pensijos jau kitais metais pridėtų dar apie tris, keturis eurus. Tiesa, kol kas socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsargiai vertina tokį Prezidento siūlymą.
„Vyriausybė jau ir dabar yra numačiusi pensijų didėjimą greitesnį nei darbo užmokesčio augimą. Tikslai yra tie patys. Tikrai reikia didinti pensijas, jeigu norime ištraukti pensininkus iš skurdo. Dėl galimybių, biudžeto galimybių, čia reikia svarstyti Seime, nes tai yra politiškai jautrūs sprendimai. Dėl kurių turi apsispręsti Seime, nes tai susieta su pajamomis, kurias reikia paimti iš papildomų mokesčių“, – sako ministras Linas Kukuraitis.
G. Nausėdos planui papildomai jau kitų biudžete reikia surasti beveik 32 milijonus eurų. Dėl to Prezidentūra šalia pensijų didinimo projekto papildomai teikia ir kitus mokesčių keitimo pasiūlymus, kurie į šalies biudžetą pritrauktų papildomų milijonų. G. Nausėda siūlo kelti akcizus žemdirbių dyzelinui, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį skirtingoms pajamų rūšims, bei lėtinti neapmokestinamųjų pajamų dydžio augimą.
Rinkos ekspertai aiškina, kad G. Nausėda kaip ir kiti Lietuvos politikai lipa ant to pačio grėblio. Bando paskutinę akimirką iki biudžeto patvirtinimo performuoti šalies biudžeto pajamas ir išlaidas.
„Nauji mokestiniai pakeitimai yra daromi vos praėjus metams nuo paskutinės mokestinės reformos. Ir maža to, jie yra daromi vos likus keliems mėnesiams iki biudžeto patvirtinimo. Ir įsigalios jau nuo naujų. Toks nestabilumas ir naudojimasis išskirtinės teisės keisti mokesčius su biudžetu, eilę metų yra kartojama ir kartojama“, – mano finansų analitikas Marius Dubnikovas.
„Norėtųsi, kad ta pensijų sistema būtų taip reformuota, kad nereiktų kiekvienais metais galvoti apie naujus būdus ją vėl iš naujo ant kojų pastatyti“, – pasakoja rinkos ekspertė Ieva Valeškaitė.
Specialistai priduria, kad tokie Prezidento pasiūlymai yra per mažos apimties.
„Ar šie padidėjimai, kurie greičiausiai palies keliais ar keliasdešimt eurų ištrauks žmones iš skurdo? Tikriausiai, kad ne“, – teigia M. Dubnikovas.
Rinkos ekspertai abejoja ir kitų naujai kuriamų mokesčių nauda.
„Tai ką siūlo valdantieji ir bankų mokestis, ir prekybos centrų mokestis, vis tai gali sukelti labai paprastą efektą, tai tiesiog žmonių sąnaudos padidės. Labai gaila, kad kartais yra tiesiog nepasakoma visa tiesa, kaip šis mokestis veiks gyventojų kišenes“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Specialistai siūlo valdžiai ne kurti naujus mokesčius, o peržiūrėti dabartines biudžeto išlaidas.
