Du į užtarnautą poilsį jau išėję buvę bendrovės „Kauno vandenys“ darbuotojai priversti minti teismo slenkstį. Jie kaltinami pažeidę aplinkosaugos priežiūros taisykles, dėl ko padaryta didelė žala gamtai – į Nemuną ilgai slapta leistos nevalytos nuotekos.
„Pagal ikiteisminio tyrimo duomenis, tai viešai nebuvo žinoma. Buvo išvestas neteisėtas vamzdis, kuriuo tekėjo iš vietinės siurblinės nevalytos nuotekos tiesiai į išvalytų nuotekų kanalą – to taršos leidimas nebuvo numatęs, o nebuvo galima daryti“, – sako prokurorė Inesa Gulbinienė.
Aplinkosaugininkų pateiktas ieškinys – 4,5 milijono eurų. Atsakovas byloje – bendrovė „Kauno vandenys“. Jos atstovai šiandien teisme nepasirodė. Kam teks atlyginti žalą, paaiškės nagrinėjant bylą. Istorija į viešumą iškilo 2017 -ųjų kovą, kai sulaukus gyventojų skundų štai čia Marvelėje atliktas patikrinimas.
„Ėjo specialistai tikrino, nes matė kad yra deklaruojama tarša mažesnė nei pagal apimtis, kiek teka vandenų“, – pasakoja Aplinkos apsaugos departamento specialistas Audrius Zykevičius.
2017-aisiais technika baigė sutvarkyti vietą, kur ir aptiktas nelegalus, dokumentuose nepažymėtas vamzdis, įrengtas net pusantro metro gylyje – žemiau mėginių ėmimo vietos – slaptu vamzdžiu dalis nevalytų nuotekų patekdavo į jau išvalytas. O tada visas srautas ištekėdavo į Nemuno ir Nevėžio santaką.
Šiandien abu teisiami buvę bendradarbiai pripažįsta, kad užsikimšus pagrindiniam vamzdžiui, papildomą įrengė dar 2013, kad įvykus avarijai nesugestų vandenvalos įrenginiai. Tačiau vyrai aiškina, kad vamzdį įrengė siekdami apsaugoti savivaldybės įmonės turtą, o ne teršti Nemuną.
„Mes pažeidėm avarinio išleidėjo įrengimo instrukciją, bet mes gi to pasekoje neužteršėm Nemuno ir nėra čia padaryta jokia žala – gi ekspertai įrodė“, – teigia buvęs įmonės technologas Bronius Strumskis.
Darbininkai sako, kad jų žiniomis, avariniu vamzdžiu naudotasi tik tris dienas – kol padėtis po avarijos stabilizuota.
„Reikėjo su aplinkosauga derinti gal, bet kai tave semia, tai pradėt tuos visus biurokratinius dalykus… Juolab kad čia tik laikinai tas išleidėjas, kol nuleisi tą potvynio vanduo“, – kalbėjo buvęs nuotekų valyklos viršininkas Petras Maruniakas.
Tad jiems mestus kaltinimus teršus gamtą buvę bendradarbiai neigia. Senjorai dievagojasi, nieko nežinoję, jog vamzdis buvo naudojamas ir po ketverių metų – 2017-aisiais. Mat vienas tuomet jau nebedirbo, antrojo pareigos buvo jau kitos.
„Blogai pasijaučiau, nedirbi o sužinai- kaip ten kaltinime parašyta, nekontroliavo, tai kaip aš kontroliuot galėjau nedirbdamas – tai nežinau“, – sako P. Maruniakas.
„Mano pareigos buvo kitos, aš nežinojau, kad tuo laiku bėgo būtent“, – pasakoja B. Strumskis.
Tačiau aplinkosaugininkai mano kitaip – esą fekalijos plūdo visus ketverius metus – ir per šį laiką į upę pateko apie 80 tonų azoto ir 15 tonų fosforo bei kitų kenksmingų medžiagų. Abiems kaltinamiesiems gresia didžiulė bauda arba iki šešerių metų nelaisvės.
