nuotekos

Po daugiau nei dvejus metus trukusio teisminio proceso paaiškėjo, kad milijoninį sandorį su uostamiesčio savivaldybe dėl gatvių valymo turinti bendrovė „Vakarų švara“ dar 2019 m. į lietaus tinklus leido metalų ir cheminių medžiagų turėjusias gamybines nuotekas, paimtas iš rusiško kapitalo įmonės „Klaipėdos kartono tara“, praneša naujienų portalas „Atvira Klaipėda“. Tiriant šį įvykį, Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija 2019 m. liepos 20 d. pradėjo neplaninį patikrinimą.

Alytaus rajone 13 gyvenviečių iki 2029 metų trečiojo ketvirčio bus atnaujinamos vandentiekio ir nuotekų sistemos, pranešė „Alytaus gidas“.  Tam planuojama skirti 6 mln. 375 tūkst. eurų. Šio projekto įgyvendinimo metu numatoma Alytaus rajono gyvenvietėse bendrai nutiesti apie 11,9 km centralizuotų geriamojo vandens tiekimo tinklų ir apie 20 km nuotekų tinklų bei įrengti keturias  nuotekų valyklas.

Aplinkos ministerija primena individualių nuotekų valymo įrenginių savininkams, kad nuo 2030 m. pradžios nuotekose, išleidžiamose iš šių įrenginių, turės būti valomas fosforas ir azotas. Tokia tvarka nebus taikoma rezervuaro tipo individualiems nuotekų tvarkymo įrenginiams, nes jie neišleidžia nuotekų į aplinką, ir septikams.  Tai numato jau nuo 2019 m. lapkričio 1 d. galiojančios Nuotekų tvarkymo reglamento nuostatos.

Vilniuje pernai išaugo MDMA (ekstazio) vartojimas, o Kaune – kokaino, rodo naujausias kasmetinis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ir Europos vandens nuotekų tyrimų grupės tyrimas. Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD), praėjusiais metais MDMA likučių koncentracijos rodikliai Vilniaus nuotekose šoktelėjo į viršų ir siekė 51 miligramą tūkstančiui gyventojų, 2022 metais jis sudarė 31 miligramą.

Pagal Europos Sąjungos (ES) taisykles dar pernai gyvenvietėse, kuriose gyvena ne mažiau kaip 2 tūkstančiai žmonių, turėjo beveik nelikti lauko tualetų – 98 procentams gyventojų reikėjo prisijungti prie centralizuoto nuotekų tinklo. Tačiau realybė kitokia, mat kai kuriose gyvenvietėse, net ir esant nuotekų surinkimo ir valymo sistemoms, žmonės laiko lauko tualetus.

Vasario 25 dieną į Šiaulių Ginkūnų kapines atėjusi šiaulietė Roma negalėjo patikėti – kapinės užtvindytos, o prieiti prie artimojo kapo – sunku. Moteris pasakoja, kad kapinėse susikaupęs vanduo yra ir šiandien, tad Šiaulių miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė pasakoja, ar tokia situacija gali sukelti grėsmę bei kada ši problema bus sprendžiama. „Lankome tėvelių kapą dažnokai.

Bendrovė „Grigeo Klaipėda“ neturėjo įteisinto avarinio nuotekų išleistuvo, tvirtina Kuršių marių taršos byloje pirmadienį liudijęs aplinkosaugininkas. Anot Aplinkos apsaugos departamento atstovo Egidijaus Kvasausko, šalies nuotekų valyklos turi avarinius vandens išleidimo sprendinius, tačiau jie privalo būti įteisinti.

Šiaulių apygardos teismui nuotoliu trečiadienį liudijęs buvęs „Grigeo“ viceprezidentas ir „Grigeo Klaipėda“ valdybos narys Vytautas Juška teigia, kad iškilusi į viešumą nuotekų valymo problema įmonėje jam buvusi naujiena. „Jeigu kalbėti apie nuotekų valymą, tai man čia buvo naujiena, nes su tuo nebuvau susidūręs. Nežinojau, kad nuotekų valymas yra bendrovei problema, nes tas klausimas kai buvau valdyboje išvis nebuvo keliamas“, – ketvirtadienį teismui sakė V. Juška.

Kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ atsakingi darbuotojai ir vadovai galėjo slėpti dalį su nuotekų valymu susijusios informacijos, teigia Kuršių marių taršos byloje liudijęs buvęs bendrovės technikos vadovas Paulius Sereikis.

Nuo sausio pradėjo veikti Aplinkos ministerijos sukurta Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS), prie kurios jau prisijungė pirmieji naudotojai. „Ši informacinė sistema visų pirma leis turėti aktualius duomenis apie konkrečios savivaldybės teritorijoje tvarkomų nuotekų būdus, būtinus sistemos veikimo stebėsenai ir kontrolei.

Aplinkos ministerija primena, kad asmenys savo namuose įsirengę biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus turės atlikti į aplinką išleidžiamų nuotekų tyrimą laboratorijose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų gyventojai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą nuo kitų metų vasario per mėnesį mokės vidutiniškai 15 centų (su PVM) daugiau, ketvirtadienį pranešė bendrovė „Vilniaus vandenys“.  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino naujus „Vilniaus vandenų“ tarifus.

Kuršių marių taršos byloje teismui antradienį liudiję bendrovės „Grigeo Klaipėda“ operatoriai liudijo žinoję apie sklendę, kuria išleidžiamos nevisiškai išvalytos nuotekos, – ji dažniausiai būdavo naudojama tamsiu paros metu arba savaitgaliais.  Operatoriai nurodė neturėję informacijos, kad nevalytos nuotekos teka į Kuršių marias, – jiems buvo sakoma, kad jos keliauja į bendrovės „Klaipėdos vanduo“ sistemą.

Ekstremalios situacijos metu iš bendrovės „Kretingos vandenys“ valyklos į aplinką išleistos nuotekos reikšmingo neigiamo poveikio vandens telkiniams nepadarė, pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Pasak pranešimo, lapkričio 9 dieną Aplinkos apsaugos agentūros specialistai paėmė vandens mėginius iš Tenžės upėje aukščiau bei žemiau Kretingos miesto nuotekų valyklos išleistuvo ir Akmenos-Danės upės žiotyse vandens užterštumo nustatymui.

Klaipėdiečiai jau netrukus gali sulaukti didesnių sąskaitų už vandenį. Mat po kiekvienos liūties uostamiestį siaubiant potvyniams, nuotekų tinklus administruojanti bendrovė užsimojo pertvarkyti kone visą nuotekų sistemą. Tad prie naujos sistemos finansiškai prisidėti teks visiems Klaipėdos gyventojams.

Kretingos valymo įrenginiams per parą sulaukus daugiau nei keturis kartus vidurkį viršijančio vandens kiekio ir apie 6400 kubinių metrų nevalytų nuotekų sankaupų išleidus į upę, situacija Kretingoje stabilizavosi, sako aplinkosaugininkai.  „Situacija stabilizavosi, „Kretingos vandenų“ nuotekų valyklos avarinio išleistuvo sklendė buvo užsukta vakar 17.30 val. ir užplombuota. Pirminiais duomenimis, ištekėti galėjo apie 6400 m3 nevalytų nuotekų.

Rodos, toks įprastas dalykas, kaip nuotekų valymas, kai kuriose vietovėse vis dar gali sukelti nemažai galvos skausmo. Nepaisant to, kad Kėdainių rajono savivaldybė turi sudariusi centrinių vandens tiekimo ir nuotekų tinklų įrengimo planą iki pat 2031-ųjų metų, dalis gyvenviečių ir atskirų pavienių namų liks aglomeracijos užribyje.

Ilgus dešimtmečius Marvelės gyventojus kamuoja iš nuotekų valyklos vis atsklindantis siaubingas dvokas. Įmonė „Kauno vandenys“ sako nustačiusi nemalonių kvapų šaltinius ir šiemet pradėjo jų mažinimą, žada investuoti net pusę milijono eurų. Jau įdiegtas specialus anglies filtras, tačiau gyventojai tikina kol kas pokyčių nepajutę. Nuotekų valykla, veikianti visai Marvelės gyventojų namų pašonėje, per metus išvalo 26 milijonus kubinių metrų buitinių nuotekų.

Vykdydamas tarnybines funkcijas, Vilniaus rajone  buvo sužalotas aplinkosaugininkas. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Inspektorius buvo sužalotas, kai atvyko tikrinti gautą pranešimą dėl bėgančių nuotekų, Dėdoniškių kaime, Vilniaus rajone. Aplinkos apsaugos departamentas BNS informavo, kad inspektorius buvo sužalotas pirmadienio vakarą, kai būdravimo metu, apie 21.30 val., atvyko į gauto pranešimo vietovę.

Penkiose Anykščių rajono vietose kelerius metus į aplinką leistos nevalytos komunalinės nuotekos, ketvirtadienį pranešė savivaldybė. Anot jos, tai vyko Raguvėlėje, Dabužiuose, Troškūnų Smėlynėje, Viešintose ir Svirnuose II. Per neplaninį patikrinimą nustačius šiuos pažeidimus liepą iš pareigų atleistas bendrovės „Anykščių vandenys“ direktorius Egidijus Šileikis.

Aplinkosaugininkai Klaipėdoje ieškodami nemalonių kvapų šaltinio aptiko nelegaliai leidžiamas buitines nuotekas į Smeltalės upelį, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Nuotekos leistos iš Vaidaugų gatvėje esančio daugiabučio. Pasak aplinkosaugininkų, minėto daugiabučio namo buitinių ir lietaus nuotekų išvadai buvo sukeisti ir nevalytos buitinės nuotekos per paviršinių nuotekų tinklus buvo išleidžiamos į Smeltalės upelį.

Nuotekos, iš Liepojos valymo įrenginių nutekėjusios į jūrą, nepadarė ilgalaikio poveikio Baltijos jūros ekosistemai, todėl nėra reikalo riboti žvejybą, naujienų agentūrai LETA sakė Latvijos valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos atstovė Aija Jalinska. Griuvus vienai Liepojos valymo įrenginių pirminio valymo sekcijos sienai, į jūrą nutekėjo apie 12 tūkst. kub. m nevalytų nuotekų, sakė atstovė.

Nevalytų nuotekų išleidimas į atvirą jūrą netoli Liepojos buvo sustabdytas, antradienį latvių televizijai TV3 pranešė Latvijos valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Kuržemės regiono vadovė Evita Šestakova. Ji sakė, kad pirmadienio vakarą Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba gavo pranešimą iš komunalinių paslaugų bendrovės „Liepajas ūdens“, kad nuotekos pradėtos pumpuoti į nuotekų valymo įrenginius.

Sostinės gatves prižiūrinti savivaldybės įmonė „Grinda“ baigė Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių mikrorajonų lietaus nuotekų rekonstrukciją ir vandens talpyklos vietoje Žvėryne įrengė poilsio zoną. Projektas kainavo apie 18 mln. eurų, jis įgyvendintas per dvejus metus. Anot Vilniaus mero Valdo Benkunsko, nuo šiol Vilniuje per liūtis nebebus užtvindytos gatvės, kaip būdavo anksčiau.

Vandens ir nuotekų tinklus Klaipėdos rajono Normantų kaime savivaldybė iš bendrovės „Baltic casings“ nuomosis už teismo nustatytą kainą, be to, privalės sumokėti įmonei daugiau nei 100 tūkst. eurų skolą – penkerius metus nemokėtą nuomą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praėjusią savaitę atsisakė priimti savivaldybės skundą – ji skundė tinklų nuomos sąlygas nustačiusią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir prašė stabdyti jos vykdymą.

Marytei kaimynė užsuko vandenį, todėl moteris dabar jį turi atsinešti iš šulinio. Moteris bandė susitarti su kaimyne, tačiau ji pagrasino, kad viskas, ko Marytė sulauks, bus smūgis iš šluotos, todėl moteris kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“. Marytės kaimynė namuose turi sklendę, kuri reguliuoja vandens patekimą į kelis gyvenamojo namo butus, vienas jų – pagalbą išsikvietusios moters.

Milžiniškame vandens plote Kretingos rajone naktį pasklidę teršalai ant kojų sukėlė ir ugniagesius, ir aplinkosaugininkus. Tvenkinys, kuriame teršalai kaupiasi, išteka į Akmenos upę, o ši į Danę, tad pavojus kilo net Klaipėdai. Aplinkosaugininkai tiria dvi šalia tvenkinio esančias įmones, mat įtaria, kad jos galėjo išleisti nevalytas nuotekas. Naktinis sujudimas Padvarių tvenkinyje, Kretingos rajone. Ugniagesiai tiesia bonines užtvaras, aplinkosaugininkai ima mėginius.

Kauno miesto savivaldybė visiškai finansuos gyventojų prisijungimą prie centralizuotų tinklų – geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros.  Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros programai, kuriai per artimiausius dvejus metus planuojama skirti beveik 3 mln. eurų, praėjusią savaitę pritarė Kauno miesto taryba.

Vietines buitinių nuotekų sistemas savo namų ūkiuose naudojantys kauniečiai per artimiausius kelerius metus galės prisijungti prie centralizuotų tinklų be jokių papildomų išlaidų. Miestas pasirengęs finansuoti vandentiekio bei nuotekų infrastruktūros įvedimą į gyventojų namus. Iš viso numatyta skirti beveik 3 mln. eurų. Pasak savivaldybės atstovų, tai dar vienas žingsnis žalio kurso kryptimi – švaresnio ir tvaresnio miesto link.

Kai kurių plačiai vartojamų vaistų kiekiai valomose nuotekose ir vandens telkiniuose daugelyje vietų viršija aplinkai pavojingas koncentracijas, po atliktų tyrimų paskelbė Klaipėdos universitetas.

Keptuvėje liko panaudoto aliejaus? Neskubėkite pilti į nuotekas – aliejų, kaip ir kitas atliekas, surenka ir perdirba. Panaudotu aliejumi užpildytą tarą gyventojams reikia nuvežti į stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Kuriuose regionuose galime rasti? Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro (ARATC) Atliekų tvarkymo paslaugų organizavimo ir kontrolės padalinio vadovas Martynas Krasauskas sako, kad speciali tara aliejui pilti yra dalijama gyventojams.

Lietuvoje plinta neeilinis iššūkis. Norėdami įrodyti, kad ūkininkauja atsakingai ir neteršia, žemdirbiai ryžtasi eksperimentui – geria vandenį tiesiai iš melioracijos griovių. Ir net meta pirštinę Aplinkos ministerijai, kad šios atstovai paragautų išvalytų nuotekų. Bet ministras sako žaidimuose nedalyvaus. O sveikatos specialistai sako, kad tokie iššūkiai gali baigtis rimtais negalavimais.

Aplinkos ministerijos užsakymu kuriama speciali sistema, kuri kontroliuos individualiuose namuose gyvenančių žmonių nuotekų šalinimą, o duomenys bus teikiami ir tyrimą prieš Lietuvą pradėjusiai Europos Komisijai (EK). Planuojama, kad 1 mln. eurų kainuosianti sistema pradės veikti kitų metų viduryje. Nauja nuotekų tvarkymo informacinė sistema apims visų individualių sistemų duomenis ir juos apskaitys, teigia ministerijos atstovas.

Kas 6-tas namas didesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose neturi civilizuoto tualeto – kitaip sakant, nėra prijungtas prie centralizuotos nuotekų sistemos. Jei Lietuva iki šių metų pabaigos necentralizuos savo nuotekų, tai jai gali atsirūgti šimtamilijoninėmis baudomis, kurias reikės sumokėti Europos Sąjungai.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pernai išaugo kokaino vartojimas, rodo naujausias kasmetinis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ir Europos vandens nuotekų tyrimų grupės tyrimas.

Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pranešė planuojanti nuotekų ir vandentiekio tinklų plėtrą, kurios vertė siekia 19 mln. eurų. Nutiesus beveik 52 km naujų vandentiekio bei 60 km nuotekų tinklų, bendras prisijungusių prie jų gyventojų skaičius Švenčionyse, Švenčionėliuose, Eišiškėse, Šalčininkuose, Nemenčinėje ir Vilniuje preliminariai sieks daugiau nei 5 tūkst. gyventojų – 2,5 tūkst. prie vandentiekio ir beveik 3 tūkst. prie nuotekų tinklų.

Lietuvoje gerti naudojamas tik požeminis vanduo, o geriamo vandens kokybei keliami aukšti reikalavimai. Šiuo metu daugiau kaip 80 proc. šalies gyventojų naudoja centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį, kiti juo apsirūpina iš privačių gręžinių ar šulinių. Deja, kai kuriose vietovėse vanduo gali būti mikrobiologiškai užterštas dėl netinkamos žmogaus ūkinės veiklos ir neatsakingai tvarkomų nuotekų.

Jau kuris laikas šalies gyventojai raginami būti sąmoningi ir, esant galimybei, jungtis prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos bei taip prisidėti prie geriamojo vandens išteklių išsaugojimo ir aplinkos taršos mažinimo. Tačiau jeigu tokios galimybės nesama – nuotekas tenka tvarkyti savarankiškai. Žinoma, ne bet kaip, o laikantis visų teisės aktuose nustatytų aplinkosauginių reikalavimų, kurie taikomi nuotekų laikymui, kaupimui ir valymo įrenginių eksploatavimui.

Nemažai Lietuvos gyventojų vis dar neprisijungė prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, nors tam ir yra sudarytos sąlygos. Paklausti, kodėl nepasinaudoja šia galimybe, pašnekovai išvardija ne vieną priežastį: „neturime finansinių galimybių“, „taip gyvename jau daug metų ir mums gerai“ arba „tvarkomės puikiai ir patys“ ir pan. Suprantama, jeigu gyventojai neprisijungia, nes neturi tokios galimybės, kadangi gyvena toli nuo miesto: vienkiemiuose, sodų bendrijose ir kitur.

Prisijungę prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų galime būti ramūs, nes iš praustuvų ištekantis vanduo, t. y. nuotekos, saugiai iškeliauja į miesto valymo įrenginius. Ten jos apdorojamos ir galiausiai išvalomos taip, kad nekenktų aplinkai ir žmonių gerovei. Kita vertus, galimybę prisijungti prie tinklų turi ne visi.

Lietuvoje tankiai apgyvendintose teritorijose, vadinamosiose aglomeracijose, galimybe prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų vis dar nepasinaudojo apie 30 tūkstančių namų ūkių. O prie tinklų prisijungę gyventojai jau kurį laiką gyvena dėl nieko nesijaudindami, nes jų buityje susidariusios nuotekos į miesto valymo įrenginius atiteka per sandarius surinkimo vamzdžius, tada saugiai surenkamos ir išvalomos pagal aukščiausius reikalavimus.

Daugiau kaip 300 patikrinimų per metus atliekantis Aplinkos apsaugos departamentas tikina, kad neteisingai tvarkant nuotekas ir teršiant aplinką gali tekti sumokėti 1170 eurų naudą ir atlyginti gamtai padarytą žalą.   Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Skaičiuojama, kad šiandien Lietuvoje daugiau kaip penktadalis (22 proc.) šalies gyventojų nuotekas tvarko individualiai. Individualiai nuotekas tvarkyti tenka tuomet, kai nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų. Tačiau tokiu būdu nuotekos turi būti tvarkomos saugiai, atsakingai ir laikantis visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų Atrodo, kad žinių, kaip teisingai tvarkyti nuotekas, lietuviai nestokoja, nes 81,7 proc.

Jau daug metų Lietuvoje veikia centralizuoti nuotekų tvarkymo tinklai, kuriais gyventojų buityje susidarančios nuotekos saugiai tvarkomos ir išvalomos. Netinkamai tvarkomos nuotekos teršia paviršinius ir požeminius vandenis, o tai gali lemti, kad šuliniuose, gręžiniuose yra užteršiamas ir į gyventojų namus tiekiamas geriamasis vanduo.

Artimiausiu metu ketinantys statyti namą ar jau pradėjusieji statybas privalo pasirūpinti ne tik statinio projektu ir visais reikalingais leidimais. Kartu su gyvenamųjų erdvių planavimu apgalvoti reikia ir vandens tiekimo į namą darbus, be to, būtina rasti geriausią nuotekų tvarkymo sprendimą.

Lietuva ketina pradėti nuotekų stebėseną didžiuosiuose miestuose, ieškant koronaviruso ir jo atmainų. Tai numatyta šią savaitę sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patvirtintame SARS-CoV-2 viruso ir jo atmainų buvimo nuotekose stebėsenos tvarkos apraše.

Nuosavuose namuose gyvenantys vilniečiai gali jungtis prie centralizuoto nuotekų tinklo ir pamiršti visus su nuotekų tvarkymu susijusius rūpesčius. Kaip tai padaryti, pataria Vilniaus miesto savivaldybės atstovas. Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Lietuva gali džiaugtis gana gausiomis švaraus požeminio vandens išteklių atsargomis, tačiau esama valstybių, kur žmonės jau kuris laikas vartoja išvalytą jūros, kitų vandens telkinių ar net nuotekų vandenį. Ką daryti, kad taip neatsitiktų ir pas mus? Privalome pasirūpinti saugia aplinka: naudoti individualius ar centralizuotus nuotekų valymo įrenginius, taip pat saugoti vandenį nuo įvairių teršalų ir pagalvoti, kokios medžiagos kartu su nuotekomis yra išleidžiamos į aplinką.

Nors vanduo užima maždaug du trečdalius Žemės paviršiaus, mažai kas žino, kad tik apie 3 procentai šio kiekio – gėlo vandens atsargos. Dar mažiau mūsų planetoje yra gerti tinkamo vandens – vos trečdalis procento. Mokslininkai įspėja: švaraus, tinkamo vartoti vandens sparčiai mažėja, ir tai lemia netinkama žmogaus veikla, naujų taršių elementų atsiradimas, kurie kartu su lietaus vandeniu ar nuotekomis patenka į geriamąjį vandenį.