Naktinis sujudimas Padvarių tvenkinyje, Kretingos rajone. Ugniagesiai tiesia bonines užtvaras, aplinkosaugininkai ima mėginius. Į vandenį nežinia iš kur plūsta neaiškios kilmės teršalai. Tvenkinio vanduo teka į Akmenos upę, iš jos į Danę ir Kuršių marias, tad norint apsaugoti jas ir upių kaimynystėje esančius miestelius bei Klaipėdą, delsti negalima.
„Apvažiavom visą tvenkinuką, prasiėjom. Tai daugiausia yra vakariniame šlaite ir čia susikaupę prie tilto“, – kalba Kretingos aplinkosaugininkų viršininkas Algimantas Skersis.
Tiesa, paviršiuje matyti ir į nosies išskyras panašūs dariniai. Šalia tvenkinio gyvenanti Janina pasakoja, kad teršalai pasirodė jau prieš kelias savaites ir nesupranta, kodėl darbų imtasi tik dabar.
„Gal dvi savaites netgi yra. – Ką pirmiausia pastebėjot? – Žalias vanduo, nešvarus. O paskui va šitas rezultatas pradėjo ryškėti. Žuvų irgi neaišku kiek liko“, – pasakoja Kretingos rajono gyventoja Janina.
Šalia įsikūręs Kurmaičių miestelis, plika akimi matyti Kretingos bažnyčios bokštas. Tad sunerimę visi apylinkių gyventojai. Sako, tai jau ne pirmas kartas:
„Norėjot užsimesti? – Bet, kad ten nėra kur. Ten tiesiog baisu. Ar ten tualetinio popieriaus kokios atliekos ištižusios, ar kažkas. Nu tragedija.“
„Va ten maudykla, susirenka visi vietiniai. Prieš du mėnesius buvo žuvys kritusios.“
„Aš pasėmiau vandens kibirą žuvytėms, kelias sugavau ir kibiras visas juodas paliko. Tepalas lyg tai, net nuplauti neina. Prieš kokį mėnesį žvejojau irgi buvo pasirodę taip pat.“
Štai aplinkosaugininkai uosto teršalus. Stebisi net patys:
„Dar tokio nesame matę, kad dumbliai tokie būtų.“
Aplinkosaugininkai mano, kad tai biologinė tarša. Kitaip sakant, į vandenį subėgusios nevalytos nuotekos. Tad akys krypsta į dvi šalia esančias įmones.
„Mes atliksim neplaninius patikrinimus, čia yra dvi įmonės, kurios kelia mums įtarimą. Pasitikrinsim jų veiklą, kur jie išleidžia, kiek jie atiduoda nuotekų. Kiek paima vandens ir tada įsitikinsim, darysim išvadas“, – tvirtina A. Skersis.
Įmonių atstovai ginasi ir aiškina, kad jų nuotekos keliauja į valymo įrenginius, ar tai tiesa, aplinkosaugininkai išsiaiškins. Tiesa, viena teršalų savybė ypač nustebino Kretingos rajono merą. Jis pasakoja, kad į sankaupas naktį pradėjus šviesti prožektoriais, šios ėmė švytėti.
„Šviečiant, taip, gana keistas atspalvis buvo. Ar tai jie šviečia, negaliu atsakyti, bet atspalvis gana nemalonus“, – pasakoja Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.
Anot mokslininku, būtent ši savybė, kad apšviesti teršalai švytėjo, ir išduoda galimą jos kilmę. Pasak žinovų, taip šviečia fosforas. Tad visi šie teršalai paprasčiausiai gali būti lietaus nuplautomis ūkininkų trąšomis, kuriose yra ir fosforo, mintantys melsvadumbliai.
Anot mokslininkų, jiems taip pasidauginti galėjo prireikti vos poros šiltesnių dienų, o tokios prieš kelias savaites ir buvo. O nuo tada vėjas juos ir nešioja po vandenį. Juolab kad aplink gyvenantys žmonės tvirtina šį reiškinį stebintys jau ne pirmą savaitę.
„Didelį kiekį lemia dar ir biogenai iš laukų patekę į vandenį. Tai yra fosforas ir azotas. Šitų jie privalgę ima daugintis ir padaugėjo. Dabar jau jų turėtų pradėti mažėti, kadangi oras atvėsta, vanduo irgi atvėso. Po mėnesio kito ir nebematysim“, – aiškina Klaipėdos universiteto mokslininkas Gediminas Gražulevičius.
Ar mokslininkų prognozės pasitvirtins, atsakys iš laboratorijų gauti teršalų tyrimų rezultatai. Mat aplinkosaugininkai būtent ten mėginius ir nusiuntė.
