Suprantama, jeigu gyventojai neprisijungia, nes neturi tokios galimybės, kadangi gyvena toli nuo miesto: vienkiemiuose, sodų bendrijose ir kitur. Kita vertus, jeigu tokia galimybė yra, kodėl ja nepasinaudojus? Juk prisijungimas prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų lemia ne tik švarią aplinką, bet ir pagerėjusią bendrą gyvenimo kokybę ir mažesnes išlaidas.
Gyventojams nebereikia sukti galvos, ar nuotekos tinkamai išvalytos, ar nepersipildė jų kaupimo rezervuaras ir ar jis tikrai sandarus. Be to, žmonės gali jaustis ramūs, nes jų nuotekos nekelia pavojaus gamtai, kaimynams ir jiems patiems.
Paslaugos tampa prieinamos vis daugiau gyventojų
UAB „Šiaulių vandenys“ generalinis direktorius Jonas Matkevičius tvirtina, kad kokybiškos vandentiekio ir nuotekų tvarkymo paslaugos pasiekia vis daugiau šiauliečių.
„Šiuo metu centralizuotos sistemos paslaugomis gali naudotis 98–99 proc. gyventojų. Žinoma, mes ir toliau plėtojame tinklus. Kaip tik šią vasarą baigėme tinklų plėtrą Šiaulių miesto Lieporių–Šventupio kvartalo dalyje, tad prisijungti prie centralizuotos vandentiekio ir nuotekų tvarkymo sistemos nuo šiol turi galimybę daugiau kaip 200 namų ūkių. O iki šių metų pabaigos tinklai bus įrengti likusioje kvartalo dalyje ir paslaugos taps prieinamos dar per 100 sklypų“, – pasakoja pašnekovas.
Tiesa, kai kurie gyventojai nepasinaudoja suteiktomis galimybėmis ir vis dar nėra prisijungę prie centralizuotos sistemos: buitines nuotekas kaupia nuotekų išsėmimo duobėse ar rezervuaruose ir periodiškai jas išveža arba turi įsirengę individualius nuotekų valymo įrenginius. Tačiau bendrovės vadovas atkreipia dėmesį, kad savarankiškas nuotekų tvarkymo būdas kelia papildomų rūpesčių ir visiškai neapsimoka.
„Pavyzdžiui, trijų asmenų šeima 3 kubinių metrų talpą pripildo per 2–3 savaites ir jau reikia ją valyti. O vieno kubinio metro nuotekų išvežimas kainuoja 7,38 euro, tai šiuo atveju jau reikėtų sumokėti 22,14 euro. Tokia yra sąžiningai tvarkomų nuotekų kaina. Palyginkime – prisijungę prie sistemos už 1 kubinio metro nuotekų tvarkymą moka po 1,48 euro, o už trigubai didesnį kiekį mokėtų 4,42 euro“, – pabrėžia J. Matkevičius.
Apie prisijungimo tvarką ir procesą
Akivaizdu, kad pastangų gerinant gyventojų buities sąlygas įdedama tikrai nemažai. Be to, vandentvarkos įmonės specialistai yra pasiruošę padėti gyventojams ir atsakyti į rūpimus klausimus. O jų, pasak J. Matkevičiaus, kyla nemažai ir ypač tada, kai kalbama apie patį prisijungimą – jo procesą ir tvarką.
„Jeigu reikėtų papasakoti trumpai, viskas vyksta taip: iki kiekvieno gyvenamojo sklypo nutiesiamas vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas, tada gyventojui reikia pačiam pasirūpinti atšakų savo sklype paklojimu. Vykstant darbams, reikia pasikviesti mūsų atstovus, kad surašytų tinklų prijungimo aktą. Na, o kai darbai baigti, gyventojui belieka pateikti mūsų bendrovei reikiamus dokumentus, užpildyti prašymą sutarčiai sudaryti“, – apie procesą paaiškina bendrovės vadovas.
Kur kreiptis?
Norintys prisijungti prie centralizuotos miesto nuotekų tvarkymo sistemos turėtų išsiaiškinti, ar prie jų gyvenamosios vietos nutiesti centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklai. Tai galima sužinoti kreipusis į savo gyvenamosios vietovės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonę arba savivaldybės administraciją.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
