vandens nuotekos

Jau kuris laikas šalies gyventojai raginami būti sąmoningi ir, esant galimybei, jungtis prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos bei taip prisidėti prie geriamojo vandens išteklių išsaugojimo ir aplinkos taršos mažinimo. Tačiau jeigu tokios galimybės nesama – nuotekas tenka tvarkyti savarankiškai. Žinoma, ne bet kaip, o laikantis visų teisės aktuose nustatytų aplinkosauginių reikalavimų, kurie taikomi nuotekų laikymui, kaupimui ir valymo įrenginių eksploatavimui.

Nemažai Lietuvos gyventojų vis dar neprisijungė prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, nors tam ir yra sudarytos sąlygos. Paklausti, kodėl nepasinaudoja šia galimybe, pašnekovai išvardija ne vieną priežastį: „neturime finansinių galimybių“, „taip gyvename jau daug metų ir mums gerai“ arba „tvarkomės puikiai ir patys“ ir pan. Suprantama, jeigu gyventojai neprisijungia, nes neturi tokios galimybės, kadangi gyvena toli nuo miesto: vienkiemiuose, sodų bendrijose ir kitur.

Prisijungę prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų galime būti ramūs, nes iš praustuvų ištekantis vanduo, t. y. nuotekos, saugiai iškeliauja į miesto valymo įrenginius. Ten jos apdorojamos ir galiausiai išvalomos taip, kad nekenktų aplinkai ir žmonių gerovei. Kita vertus, galimybę prisijungti prie tinklų turi ne visi.

Lietuvoje tankiai apgyvendintose teritorijose, vadinamosiose aglomeracijose, galimybe prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų vis dar nepasinaudojo apie 30 tūkstančių namų ūkių. O prie tinklų prisijungę gyventojai jau kurį laiką gyvena dėl nieko nesijaudindami, nes jų buityje susidariusios nuotekos į miesto valymo įrenginius atiteka per sandarius surinkimo vamzdžius, tada saugiai surenkamos ir išvalomos pagal aukščiausius reikalavimus.

Daugiau kaip 300 patikrinimų per metus atliekantis Aplinkos apsaugos departamentas tikina, kad neteisingai tvarkant nuotekas ir teršiant aplinką gali tekti sumokėti 1170 eurų naudą ir atlyginti gamtai padarytą žalą.   Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Skaičiuojama, kad šiandien Lietuvoje daugiau kaip penktadalis (22 proc.) šalies gyventojų nuotekas tvarko individualiai. Individualiai nuotekas tvarkyti tenka tuomet, kai nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų. Tačiau tokiu būdu nuotekos turi būti tvarkomos saugiai, atsakingai ir laikantis visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų Atrodo, kad žinių, kaip teisingai tvarkyti nuotekas, lietuviai nestokoja, nes 81,7 proc.

Jau daug metų Lietuvoje veikia centralizuoti nuotekų tvarkymo tinklai, kuriais gyventojų buityje susidarančios nuotekos saugiai tvarkomos ir išvalomos. Netinkamai tvarkomos nuotekos teršia paviršinius ir požeminius vandenis, o tai gali lemti, kad šuliniuose, gręžiniuose yra užteršiamas ir į gyventojų namus tiekiamas geriamasis vanduo.

Kiekvieną vasarą susiduriame su ta pačia problema – po liūčių patvinsta miestai. Ir nors kitos valstybės į šios problemos sprendimus investuoja daugiau, Lietuva taip pat nemažai dėmesio skiria šiam klausimui spręsti. Apie tai TV3 laidoje „Penkių žvaigždučių būstas“ kalbėjo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.