Tiriant šį įvykį, Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcija 2019 m. liepos 20 d. pradėjo neplaninį patikrinimą. Jo metu buvo nustatyta, kad rusiško kapitalo bendrovė „Klaipėdos kartono tara“ pagal sutartį „Vakarų švarai“ teikė gamybinių nuotekų išvežimo paslaugą
Kaip nurodo portalas, tokias nuotekas „Vakarų švara“ turėjo vežti į Dumpių kaime esančios bendrovės „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklą, tačiau patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ji ten nuvežė tik dalį nuotekų, o kitą – 115 kubinių metrų dalį – nuo 2019 m. spalio 30 d. iki lapkričio 18 d. išpylė į lietaus nuotekų tinklus įmonės teritorijoje. Taip pat pabrėžiama, kad buvo išvežtos 5 cisternos, o išpiltos – 23.
Nurodoma, kad aliuminiu, cinku, nikeliu, švinu, vanadžiu, variu, gyvsidabriu, detergentais, BDS7, skendinčiomis medžiagomis, bendruoju azotu, chloridais bei bendruoju chromu užterštos nuotekos vėliau pateko į Kretainio ir Smeltalės upelius. Iš viso su šiomis nuotekomis buvo išleista 465,45 kg tokių teršalų.
Už tokį pažeidimą įmonei 2020 m. liepą buvo paskirta 1 575 eurų bauda. Tokį sprendimą galioti paliko ir 2022 m. vasarį posėdžiavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
2020 m. vasarą teismų sprendimais 900 eurų dydžio bauda buvo palikta ir bendrovės vadovui Gedeminui Bagočiui. Taip pat buvo apskaičiuota, kad aplinkai padaryta 15 358,64 eurų žala, su kuria įmonės vadovas nesutiko. Dar 2022 m. balandžio pabaigoje įmonei Aplinkos apsaugos departametnas (AAD) išsiuntė pasiūlymą atlyginti tokią žalą, tačiau ji to nepadarė. Galiausiai, kaip praneša portalas, AAD kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus, kad jie priteistų tokios žalos atlyginimą iš teršėjos. Bylą išnagrinėjusi teisėja Diana Bučienė nusprendė AAD ieškinį patenkinti.
Anot teismo, nors neįmanoma tiksliai nustatyti, koks nuotekose buvusių teršalų kiekis nutekėjo Kretainio ir Smeltelės upeliais į kitus vandens telkinius, kiek jų pasiliko upelių vandenyje ar dugne, kaip konkrečiai tie teršalai paveikė šių upelių ar kitos vandens ekosistemos telkinio florą bei fauną, neabejotina, kad teršalai buvo išleisti į aplinką ir pakeitė vandens sudėtį, kokybę ir jį užteršė.
Taip pat teismas priėmė išvadą, kad AAD įrodė ir teisingai apskaičiavo aplinkai padarytą žalą. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, AAD dar buvo priteistos 5 proc. dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tai pat „Vakarų švarai“ nurodyta sumokėti 346 Eur dydžio žyminį mokestį valstybei.
Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
